Šildymas yra normali sanitarinė, higieninė sąlyga, kuri turi būti palaikoma patalpose nepriklausomai nuo išorės oro klimato sąlygų. Svarbiausia, kad šildymo metu būtų palaikomos sanitarinės sąlygos, 18-20 laipsnių patalpose turi būti išlaikoma.
Anot R. Simanavičiaus, kiekvienas mūsų subjektyviai vertina, ar mikroklimatas namie yra geras, ar blogas. Jei jums yra šalta, nebūtinai greta esantis žmogus lygiai taip pat jausis. Tačiau egzistuoja parametrai, kurie apibrėžia sveiką ir rekomenduotiną mikroklimatą. Šie parametrai apibrėžia, kiek mikroklimatas atitinka rekomenduojamas normas.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, suaugusiam žmogui optimali patalpų temperatūra yra vidutiniškai 18-25 °C, šaltuoju metų laiku - 18-22 °C, o šiltuoju - 22-25 °C.
Žodis temperatūra kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „normali būsena“. Manoma, kad žmogui geriausia kambario temperatūra yra nuo 20 iki 25 laipsnių celsijaus. Tačiau, žinoma, svarbiausias rodiklis - kad name gyvenantys žmonės jaustųsi patogiai.
Patalpų mikroklimatas tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys. Mikroklimato parametrų ribinės vertės - optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai.
Higienos normoje mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šaltajam ir šiltajam metų laikotarpiui. Šaltasis metų laikotarpis laikomas tuomet, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10o C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę temperatūrą.
Higienos normoje, šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytos gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės yra: oro temperatūra 18-22o C, santykinė drėgmė 35-60%, oro judėjimo greitis 0,05-0,15 m/s.
Temperatūra namuose gali priklausyti nuo daugelio niuansų:
- Klimato įtaka patalpų mikroklimatui.
- Sezonų kaitos įtaka patalpų mikroklimatui.
- Žmogiškasis faktorius patalpų mikroklimatui.
Hipotermija yra labai pavojinga žmogaus sveikatai. Hipotermija veikia visą žmogaus kūną ir gali sukelti rimtų ligų. Sumažėjus temperatūrai, kūnas gamina daugiau šilumos, jei šalta ilgesnį laiką, kūnas nebegali kompensuoti šilumos nuostolių ir palaikyti normalią temperatūrą.
Kiekviename kambaryje verta palaikyti idealią temperatūrą, priklausomai nuo to, ką jūs ir jūsų šeima veiksite tame kambaryje. Skirtinguose kambariuose neturėtų būti per didelis temperatūrų skirtumas. 2-3 laipsnių skirtumas laikomas geru, kad žmogus, judėdamas bute, nejaustų skirtumo.
Rekomenduojama temperatūra skirtinguose kambariuose
Skirtinguose kambariuose galioja skirtingos taisyklės. Kaip nurodoma Lietuvos higienos normose, šaltuoju metų laiku oro temperatūra gyventojų būstuose turėtų siekti nuo 18 iki 22oC, o šiltuoju - nuo 18 iki 28oC. Tokios temperatūros nustatytos atsižvelgiant į tai, kokioms mikroklimato parametrų vertėms esant aplinkoje nėra neigiamo poveikio žmogaus sveikatai.
Optimalios temperatūros jūsų kambariuose:
- Svetainė/gyvenamosios patalpos - 20 °C - 22 °C
- Miegamieji - 16°C - 19°C
- Darbo patalpos - 20°C - 22°C
- Vaikų (darželinio - mokyklinio amžiaus) miegamasis - 16-20 °C
- Prieškambaris - 15°C - 18°C
- Vonios kambarys - 22°C - 24°C
- Virtuvė - 18°C - 20°C
Štai keletas patarimų, kaip palaikyti tinkamą temperatūrą skirtinguose kambariuose:
- Miegamajame kambaryje - optimaliausia temperatūra 17-18°С. Būtent ši temperatūra pagerins miego kokybę ir sumažins galvos skausmus.
- Virtuvėje - 18-19°С. Virtuvėje yra prietaisai, kurie patys skleidžia šilumą - viryklė, orkaitė, mikrobangų krosnelė, elektrinis virdulys ir kt. Todėl pernelyg aukštos temperatūros ten nereikia, prietaisai pakels patalpos temperatūrą.
- Vonios kambaryje - 24-26 ° C. Vonios kambaryje oro temperatūra turi būti aukštesnė, nes ten drėgmės kiekis yra žymiai didesnis nei kitose patalpose, o esant žemai temperatūrai, jaučiasi drėgmė ir sukelia diskomfortą.
- Vaikų kambaryje temperatūra gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus. Jei kūdikiui optimaliausia yra 23-24°C, tai vyresniam vaikui galite šiek tiek sumažinti temperatūrą iki 21-22°С.
Taip pat didelę įtaką daro oro drėgmė; kuo didesnė drėgmė, tuo labiau jaučiasi karštis ir tuo didesnis diskomfortas kyla.
Kai bute pernelyg karšta, yra palankios sąlygos daugintis visų rūšių bakterijoms. Todėl infekcinėmis ligomis sergame ir vasarą. Perkaitimas žalingas širdžiai. Esant per dideliam karščiui žmogaus kūnas pradeda prarasti drėgmę, kraujas pradeda tirštėti, širdis turi daugiau dirbti, kad varinėtų sutirštėjusį kraują.
Per ilgas kūno atvėsimas gali sukelti ūmias kvėpavimo takų ligas, taip pat nervų sistemos ligas. Hipotermija yra ypač pavojinga mažiems vaikams, nes jie daug greičiau atvėsta.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos specialistas Matas Budriūnas pažymi, kad optimali būsto aplinkos temperatūra gali būti pasirenkama individualiai, tačiau jos turėtų išlikti nustatytų normų ribose. Tinkamiausia temperatūra priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus fiziologijos.
Per žema ar per aukšta kambario temperatūra bei nepakankamas patalpų vėdinimas ne tik gali turėti neigiamos įtakos žmogaus savijautai, bet ir sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Dėl kūno perkaitimo netenkame skysčių, tirštėja kraujas, todėl sunkėja širdies darbas. Be to, netekus skysčių, sutrinka vandens ir elektrolitų pusiausvyra, todėl gali kilti ir nervų sistemos pažeidimų.
Kaip pastebi M. Budriūnas, šaltuoju metų laiku dažnai pasireiškia peršalimo ligos, kai dėl mažesnio patalpų vėdinimo kambaryje ilgiau užsilieka įvairūs patogenai. Todėl patalpos turėtų būti vėdinamos kas 4-6 valandas plačiai atveriant langus 5 minutėms. Tokiu būdu patalpose ne tik prarandama mažiau šilumos, nei ilgesnį laiką paliekant pravertas orlaides, bet ir apsisaugoma nuo pelėsio kaupimosi.
Ilgas buvimas žemesnėje temperatūroje gali silpninti žmogaus imunitetą, nes žmogaus organizmas daugiau energijos išnaudoja optimalios kūno temperatūros išlaikymui. Žemesnė temperatūra turi didesnį neigiamą poveikį pažeidžiamoms gyventojų grupėms - vaikams, paaugliams, kurių imunitetas pažeidžiamesnis, ir kurie dažniau serga infekcinėmis ligomis.
Anot K. Pagrindų pagrindas yra vėdinimas - kalbėdamas apie mikroklimatą namuose sako Remigijus Simanavičius, Žaliųjų pastatų tarybos prezidentas. Jei pastebite, kad atsikėlus ryte visada skauda galvą, nesvarbu, kiek miegojote, oda sudirgusi, gali būti, kad namuose mikroklimatas prastas.
Vėdinimas mikroklimate yra ypač svarbus. Į buitį žmonės įneša įvairių teršalų, yra baldų, kilimų, kurie sugeria kvapus ir dulkes, laikome namuose gyvūnus. Nevėdinant ar netinkamai eksploatuojant patalpas, gali atsirasti kondensatas, pelėsis ar kita.
Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą.
Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoje nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.
Pasak vaistininkės, svarbiausia, kad temperatūrų skirtumas skirtinguose kambariuose nebūtų didesnis nei 4-5 °C tam, kad organizmas nepatirtų streso. Vasarą nuolat sulaukiame žmonių su skaudančiomis gerklėmis, sprando skausmais, nes kondicionieriai būna nustatyti vėsinti per daug žemas temperatūra. Žiemą šildytuvu dažniausiai šildomas tik vienas pagrindinis kambarys, o kiti būna šalti, dėl to irgi atsiranda per didelis temperatūrų skirtumas ir žmonės lengviau suserga kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis.
Dėl neįprastai mūsų klimatui aukštos temperatūros vasarą, nemažai žmonių namuose įsirengia kondicionierius su vėsinimo funkcijomis, o žiemą temperatūrai kambariuose padidinti naudoja šildytuvus.
Dėl neįprastai mūsų klimatui aukštos temperatūros vasarą, nemažai žmonių namuose įsirengia kondicionierius su vėsinimo funkcijomis, o žiemą temperatūrai kambariuose padidinti naudoja šildytuvus.
R. Simanavičius tvirtina, kad šiuolaikinė įranga leidžia pašalinti tai, kas trukdo gerai jaustis namuose. Pavyzdžiui, vėdinimo įrenginiai, rekuperacija, kurie užtikrina, kad į patalpas būtų paduodamas reikiamas oro kiekis. Kita svarbi rekuperatorių savybė - jie grąžina šilumą. Taip prarandame mažiau energijos ir mokame mažiau už šildymą. Be to, vėdinimas atstato tinkamą CO2 koncentraciją.
Šilumos siurblių rinka siūlo įvairius gaminius, kurie leidžia iš aplinkos ne tik gauti šilumą, bet vėsintis. Vartotojams renkantis šilumos siurblį ekspertas rekomenduoja atkreipti į du parametrus. Pirma, kad jie gebėtų mūsų klimato sąlygomis užtikrinti reikiamą temperatūrą. Antra, kad siurblys tuo metu, kada reikia šilumos, t. y. pačiu šalčiausio sezono metu veiktų. Tai nulemia tinkamas siurblio parinkimas ir kokybiškas sumontavimas.
Kai kalbama apie šilumos siurblį, visada siūlau galvoti, kokios galimos alternatyvos. Ar tai orinis, ar gruntinis, kai kuriais atvejais svarstytinas oras-oras (bet galbūt mažiau buityje) šilumos siurblys.
Yra ne tik prietaisais matuojami mikroklimato parametrai, bet yra ir jutiminiai dalykai. Per langą šviečianti saulė gali daryti pakankamai didelę įtaką mikroklimatui. Tokiais atvejais galima naudoti pasyvias priemones. Pavyzdžiui, jei namo langai yra į pietus, architektūriniai elementai, šešėliavimas, stiklai su saulės kontrole gali stipriai sumažinti neigiamą įtaką vasaros metu. Net pats sklypas gali daryti įtaką. Reikia stebėti, kokia jo aplinka, ar jis šešėlyje, ar saulėtoje, ar teritorijoje su aukštesne altitude. Vyraujantys vėjai irgi gali daryti įtaką vidaus mikroklimatui.
Pandemija paskatino skirti daugiau dėmesio patalpų oro švarai, tiksliau - kaip iš jo pašalinti virusus. Su oro švarumo problema susiduria žmonės, sergantys bronchine astma, turintys sunkiai kontroliuojamą alergiją dulkių erkutėms, žiedadulkėms, gyvenantys prie judrių gatvių ir negalintys vėdinti kambarių. Ilgai nevėdintose patalpose, anot vaistininkės, atsiranda nemalonus kvapas, sumažėja deguonies kiekis, dėl to atsiranda nuovargis ir galvos skausmas.
Sukurta nemažai prietaisų, skirtų valyti orą namuose. Patys paprasčiausi oro valytuvai praleidžia orą pro įvairius filtrus, kurie surenka ore esančias dulkes, gyvūnų plaukus, bakterijas, aerozolius ir kvapus. Ozono generatoriai iš aplinkoje esančio deguonies išgauna ozoną, kuris sąveikaudamas su virusais ir bakterijomis, juos paverčia deguonimi, be to, orui suteikia gaivumo lyg būtume miške.
Kai kurie mėgsta namie naudoti difuzorius, kuriuose eteriniai aliejai suskaidomi iki labai mažų lašelių ir su įkvėptu oru patenka ne tik į plaučius, bet ir į kraujotaką. Vis tik nerekomenduočiau šiuos prietaisus naudoti nuolatos - verčiau retai ir tikslingai. Be to, reikia ypatingą dėmesį skirti eterinių aliejų kokybei, kad šie neturėtų jokių cheminių priemaišų. Jei veikiant difuzoriui pajuntamas akių ašarojimas, čiaudulys, galvos skausmas, reiktų prietaisą išjungti ir kambarius išvėdinti, mat šie požymiai rodo, kad eterinis aliejus netinka ir galimai alergizuoja.
Lentelė: Rekomenduojama oro temperatūra patalpoje
| Kambario pavadinimas | t°С | Santykinė oro drėgmė, % | Oro judėjimo greitis, m/s |
|---|---|---|---|
| Žiema Svetainė | 19−24 | 60 | 0,2 |
| Virtuvė | 19−26 | n/n | 0,2 |
| Tualetas | 19−26 | n/n | 0,2 |
| Koridorius | 17−22 | 60 | 0,2 |
| Laiptinė | 15−20 | n/n | 0,3 |
| Sandėliukas | 13−22 | n/n | n/n |
Kokią temperatūrą nustatyti termostate vasarą ir žiemą
Apibendrinimas: Ideali kambario temperatūra kiekvienam žmogui yra skirtinga ir priklauso nuo oro drėgmės, dėvimų drabužių ir fizinio aktyvumo lygio. Rekomenduojama siekti, kad vidutinė kambario temperatūra būtų 20 °C, miegamajame šiek tiek vėsiau, o vonios kambaryje - šiek tiek šilčiau. Skirtinguose kambariuose galioja skirtingos taisyklės.
Europos šalių vidutinė metinė temperatūra