Kokia mokykla bus 2050-aisiais? Grįsta rinkos dėsniais ar individualizuotu mokymu? Mokys tradicinis mokytojas ar jį pakeis holograma? Ugdymas vyks lietuvių ar užsienio kalba? Dominuojantis kūrybiškumas, mokyklų pasitelkiami mokslininkai ir dėl informacinių kompetencijų stygiaus atleidžiami mokytojai? Namų mokymas ir mokymasis socialiniuose burbuluose? Nesaugumo (pandemijų ar karo) suformuotos virtualios mokyklos, pamokos užsienio kalba?
Atrodo, kad kiekvienas turi nuomonę apie tai. Kam nesvarbu, kaip mokysis jo vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai? Aišku tik viena, kad ateities mokyklos bus kitokios. Greičiausiai smarkiai didės technologijų poveikis, visas procesas bus labiau personalizuotas, bus atsisakoma informacijos „kalimo“ ir judama link „supratimo“, praktinio žinių panaudojimo ir didesnio interaktyvumo. Dažniausiai kažkurią iš išvardintų savybių vienas ar kitas specialistas išskiria aukščiau kitų. Dar kai kurios vertinamos kaip kenksmingos mūsų atžaloms. Kaip ir visur - kiek žmonių, tiek nuomonių.
Anot S. Kairės, čia vykdomi įvairūs tyrimai, skirti ateities mokykloms prognozuoti, technologijų integracijai. S. Kairė teigia, kad čia vykdomi įvairūs tyrimai, skirti ateities mokykloms prognozuoti, technologijų integracijai. VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institutas bendradarbiauja su programa „Renkuosi mokyti“, įgyvendindamas profesines pedagogines studijas.
Instituto vadovė S. Kairė teigia: „Mūsų tyrimų rezultatai tampa ir pedagoginių studijų turinio dalis. Kasmet peržiūrime studijų programas ir jas atnaujiname, siekiame išlaikyti tai, kas pedagogo veikloje yra svarbu, kartu integruoti skirtingas inovacijas ir aktualias temas. Daug dėmesio skiriame ateities mokyklų tematikai, nagrinėjame galimus mokyklų scenarijus ir mokytojų vaidmenis, norimos mokyklos kūrimą.“
Bakalauro pedagoginėse studijose nuo rudens bus pradėta naudoti 3D įranga ir simuliacinė klasė, studentai galės rinktis studijuoti dalykus, susijusius su dirbtinio intelekto taikymu mokytojo veikloje, medijų raštingumo ugdymu, neformaliuoju ugdymu ir kt.
Technologijų įtaka ir mokytojo vaidmuo
„Robotizacija, dirbtinis intelektas, informacinės technologijos turbūt dominuos mokykloje. Tuomet mokytoju galės būti jaunas žmogus, kuris spėja su technologijomis ir padeda siekti jaunuoliams kompetencijų. Taip pat svarbu mokytojus uždegti naujomis idėjomis. Štai mūsų Kuršėnų L.Ivinskio gimnazijoje modernias technologijas naudoja jau daugiau nei 70 proc.
Tyrimas rodo, kad mokytojo profesija išliks. Bet mokytojo funkcija bus truputėlį kita. Bent keliuose scenarijuose mokytojas yra labiau technologijų valdytojas. Technologijų, kurios padeda administruoti mokyklos darbą. Taip yra ne visuose scenarijuose, kituose labiau vertinama komunikacinė kompetencija, kūrybinė kompetencija, bet visur pirmiausia pabrėžiama, kad mokytojas turi turėti aukštą informacinių technologijų kompetenciją.
Įdomu ir tai, kad tyrimas parodė, kad vietoj mokytojo į mokyklą bus kviečiamas mokslininkas, universiteto dėstytojas, ekspertas specialistas - ekonomistas, neuromokslininkas. Manau, kad tai būtų pažangus, modernus, inovatyvus, sveikintinas dalykas.
Pedagogas tampa proceso moderatoriumi, suteikiančiu mokiniams įrankius, stebinčiu, patariančiu bei padedančiu. Kiekvieno mokytojo tikslas turėtų būti mokymąsi padaryti įdomų, aktualų, reikšmingą ir susietą su mokinio reikmėmis bei praktiniu pritaikymu.
Mūsų mokytojai ne tik nuolat tobulina savo profesinių žinių lygį, bet sistemingai įgyja ir plėtoja savo bendrąsias kompetencijas, kurios yra būtinos mokymuisi visą gyvenimą. Mokyklos pedagogai, specialistai, darbuotojai turi daug galimybių mokytis, keisdamiesi gerąja praktika, tobulina savo gebėjimus šalies ir užsienio seminaruose bei konferencijose.
Individualizavimas ir kompetencijos
Pasak G.Jakšto, jeigu norime kalbėti apie kompetencijas, turime galvoti apie visą procesą mokyklose - kaip šiandien vedamos pamokos, kaip jos atrodo. Jis džiaugėsi, kad vadinamųjų „ateities mokyklų“ Lietuvoje tikrai galima rasti ir dabar - G.Jakštas geruosius pavyzdžius jau spėjo pastebėti lankydamasis atskirose savivaldybėse. Tam esą labai padėjo ir šios Vyriausybės pradėta „Tūkstantmečio mokyklų“ programa.
Individualizuotas mokymasis: kiekvienas mokinys yra unikalus, todėl ateityje bus vis labiau akcentuojamas individualizuotas mokymasis. Ieškote mokyklos, kuri pateisintų ateities tendencijas?
Anot K. Saboliaus, mokymasis su dirbtiniu intelektu gali būti labai naudingas, nes ši technologija leidžia gana tiksliai nustatyti kiekvieno vaiko mokymosi lygį, išlavintus įgūdžius ir tobulinimo reikalaujančias spragas. Nors naujųjų technologijų įvedimas į ugdymo procesą gali būti labai naudingas, nereikėtų pamiršti ir tradicinių mokykloje taikomų mokymosi būdų, rašoma pranešime spaudai.
Kitas labai svarbus ateities mokyklos elementas, anot ministro, yra įtrauktis - kad mokykla būtų atvira ne tik skirtingiems vaikams, bet kad į jos bendruomenę pilnavertiškai įsitrauktų visi ugdymo proceso dalyviai.
„Matome jau ir dabar labai gražių pavyzdžių, kad, jeigu yra vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, nebūtinai padėjėjai prišoka padėti, kai kažko reikia, bet yra bendraklasiai, kurie rūpinasi vieni kitais, nėra konkuruojama, kas greičiau padarys užduotį, kad gautų geresnį pažymį, bet yra siekis, kad mes, visa klasė, gerai ir užtikrintai judėtume pirmyn, ir nei vienas nebūtų paliktas už nugaros. Dabar daug kalbame apie pažymius. Patys suprantame, kad pažymys nėra grįžtamasis ryšys, kuris parodytų, kur reikėtų pasitempti, neparodo, ką mes jau išmokome, tai pačių mokinių įtraukimas į ugdymo procesą yra labai svarbus. Vertinime turi atsirasti patys mokiniai, kad jie jaustųsi atsakingi už savo žinias. Ne atsakingi, kad gautų geresnį pažymį, bet siekis yra gauti žinias su gebėjimais ir formuoti savo vertybes. Visa ta vidinė transformacija turi vykti. Ji po truputį vyksta, kai kur ateitis ateina greičiau, bet svarbiausia mums nesusikoncentruoti į sienas“, - kalbėjo G.Jakštas.
Ugdymo turinys ir aplinka
Mokykla taps atvira pokyčiams ir naujovėms, ypač susidūrus su krizėmis - klimato kaita, epidemija, netoliese vykstančiu karu. Bus orientuojamasi į mokyklos bendruomenės sutelktumą, bendrą kritinių situacijų sprendimą. Alternatyvų paieškos ir išbandymai. Ekoklausimas bus dominuojantis, visus suvienijantis. Šalia socialinio teisingumo įsivyraus ekoteisingumas.
Mokomasi praktiniu ir virtualiu būdu, mokykla išlieka kaip fizinė erdvė, bet daugėja užsiėmimų miškuose, laukuose, soduose ir gamyklose, muziejuose. Ugdymo turinys orientuotas į klimato kaitą, pasitelkiamos universitetų generuojamos naujausios idėjos ir žinios. Dominuoja kritiškumas ir kūrybiškumas, sveikos gyvensenos ir komunikacijos kompetencija. Daug komunikuojama socialiniuose tinkluose dalijantis atradimais.
Vienas reiškinys - kelios disciplinos. Kaip atrodo mokykla ir pamokos, kurios nesuskirstytos pagal mokomuosius dalykus? Vietoje atskirų disciplinų analizuojamos temos, kurios apjungia keletą dalykų. Pavyzdžiui, temoje apie Europos Sąjungą integruojami geografijos, ekonomikos, istorijos, kultūrų, kalbų dalykai. Lyderis pasaulyje, diegiant tokią ugdymo filosofiją - Suomija. Šalis užsibrėžė pereiti prie bedisciplininio mokymo jau iki 2020 m.
Atskirų dalykų mokymasis formuoja algoritminį mąstymą, o dirbtinio intelekto era žmogui šioje srityje nepalieka vietos. Todėl mokymasis analizuoti temas, tirti fenomenus, kurti naujus sprendinius įgalina atrasti ir jungti įvairias žinias, naudoti ir tobulinti gebėjimus unikaliomis kombinacijomis, kurias sunku skaitmenizuoti.
Modernus ugdymo procesas yra orientuotas į socialinių kompetencijų ir mąstymo gebėjimų stiprinimą, o juos vertinti pažymiais sudėtinga. Akivaizdu, kad pažymių atsisakymas yra nelengvas pokytis, turintis apimti visą švietimo sistemą - juk universitetai priėmimo procesą taip pat organizuoja atsižvelgdami į studentų rezultatus.
Mokymasis tradiciniais būdais šiuolaikinėje visuomenės neatspindi realybės ir tuo labiau ateities profesinės aplinkos. Klasėse dėl fizinio pasyvumo ir vienkryptės informacijos tampa sunku išlaikyti dėmesį, be to, aplinka, kai mokiniai sėdi kiekvienas savo suole, visiškai nebūdinga darbinei. Joje, atvirkščiai, darbuotojai tampa labai mobilūs, derina darbo biure ir namuose formatus, moderniose organizacijose menksta hierarchinės struktūros, o vietoje jų ima dominuoti projektinės komandos ir interaktyvūs darbo modeliai.
Todėl pasaulyje ieškoma būdų, kaip tradicinės klasės aplinka galėtų keistis ar jos iš viso neliktų. Oerestado gimnazija Danijoje yra viena pirmųjų mokyklų pasaulyje, atsisakiusi klasių sistemos. Visas mokyklos pastatas suprojektuotas tarsi viena didelė klasė, kuri gali būti suskirstyta į skirtingas, lengvai transformuojamas mokymosi erdves.
| Šalis | Jaunimo nedarbas (19-25 m.) |
|---|---|
| Ispanija | 45% |
| ES valstybės | Didelis |
Šioje parodoje pristatytos gausios naujos informacinės technologijos, nauji inovatyvaus mokymo ir mokymosi metodai, skaitmeniniai vadovėliai bei kitos šiuolaikinės ugdymo priemonės, skirtos bendrojo lavinimo mokykloms.
Globalaus projekto „Partneriai mokyme“ direktorius Jamesas Bernardas įsitikinęs, kad inovacijos ir mokykla į priekį turi žengti koja kojon: „Mes turime keisti požiūrį mokyklą. Tai turi būti reali XXI amžiaus mokykla. Vaikai turi išmokti spręsti realias savo gyvenimo problemas. Mums reikia mokyklų vadovų, kurie turėtų gebėjimų ir noro diegti naujas technologijas. Mūsų įrankis „Partneriai mokyme“ sukurtas tam, kad e. mokyklos lyderiai būtų parodyti visame pasaulyje. Šio projekto metu mokykloms siekiama suteikti kuo daugiau galimybių dalytis patirtimi, konkrečiomis inovacijomis, konkrečiomis programomis. „Microsoft“ atstovai įsitikinę, kad išsilavinimas yra nacionalinio saugumo klausimas, nes kitas didelis karas gali būti elektroninis karas.