Kiekvienas darbuotojas nusipelno saugios ir sveikos darbo aplinkos. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, yra nustatyti griežti reikalavimai, užtikrinantys darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietose. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius darbo aplinkos reikalavimus, apimančius saugos, sveikatos, ergonomikos ir kitus svarbius aspektus.
Bendrieji Darbo Vietos Reikalavimai
14 straipsnis. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų. Jų darbo aplinkoje negali būti sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.
Statinių ir jų patalpų, kuriuose įrengiamos darbo vietos, stabilumo ir tvirtumo, darbo vietų įrengimo, patalpose ir įmonės teritorijoje esančių judėjimo kelių bei evakuacinių išėjimų ir evakuacinių kelių įrengimo, elektros instaliacijos įrengimo, darbo vietų, esančių ne statiniuose įmonės teritorijoje (įmonei priklausančiame nuosavybės teise arba įstatymų nustatyta tvarka įmonės valdomame ar naudojamame žemės, vidaus ar jūros priekrantės vandenų plote su nustatytomis ribomis), bendruosius reikalavimus ir kitus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus darbo vietoms nustato Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai. Juos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras.
Darbo Priemonės
16 straipsnis. Įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai.
Įmonės įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus. Privalomuosius darbo priemonių saugos reikalavimus bei jų atitikties įvertinimo procedūras nustato atitinkami techniniai reglamentai. Tais atvejais, kai gaminamoms ir tiekiamoms į rinką darbo priemonėms netaikomi techninių reglamentų nustatyti reikalavimai, darbo priemonės turi atitikti kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas.
Potencialiai pavojingus įrenginius remontuoja, pertvarko, jų techninę būklę prižiūri ir tikrina tik specialiai paskirti atlikti tokius darbus darbuotojai.
Darbų Saugos Tvarka Įmonėje
Darbų sauga įmonėje apima:
- Įmonės saugos ir sveikatos dokumentacijos turėjimą.
- Visapusišką LR įstatymų laikymąsi ir vykdymą.
- Laiku vykdomus įmonės dokumentacijos ir tvarkos pakeitimus, pasikeitus įstatymams.
- Darbuotojų instruktavimą ir mokymą saugos ir sveikatos klausimais.
- Darbuotojams išduodamas asmeninės apsaugos priemonės ir apskaita.
- Visos prevencinės priemonės darbuotojų sveikatai ir gyvybei išsaugoti.
Pagrindinė Saugos ir Sveikatos Dokumentacija
Pagrindinė saugos ir sveikatos dokumentacija įmonėje yra ši:
- Saugos ir sveikatos instrukcijos.
- Darbuotojų mokymo saugos ir sveikatos klausimais tvarka.
- Instruktavimo saugos ir sveikatos klausimais tvarka.
- Darbuotojų mokymų dokumentai (protokolai, testai ir kt.).
- Asmeninių apsaugos priemonių išdavimo tvarka.
- Darbuotojų atstovavimą įrodantys dokumentai.
- Darbo tvarkos taisyklės.
- Daugybė kitų dokumentų.
Visoms įmonėms yra privaloma atlikti darbų saugos mokymus, jei darbuotojai atlieka pavojingus darbus, pagal LR Vyriausybės patvirtintą pavojingų darbų sąrašą.
25 straipsnis. Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas apima darbuotojų instruktavimą priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus.
Darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kur pasiųstas dirbti, nėra instruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Į kitą įmonę pasiųstiems dirbti darbuotojams taip pat privalo būti suteikta informacija apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios medicinos pagalbos suteikimą.
28 straipsnis. Darbuotojai turi būti aprūpinti saugos ir sveikatos priemonėmis.
176 straipsnis. Darbdavys, pažeidęs įstatymuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos darbe reikalavimus, jei dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirasti kitokių sunkių padarinių, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Gaisrinė Saugos Tvarka Įmonėje
Gaisrinė sauga privaloma visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, tai nepriklauso nuo to ar įmonė turi patalpas ar ne (kadangi instruktuoti ir mokyti darbuotojus yra privaloma be kokiu atveju).
Gaisrinės saugos tvarka įmonėje apima:
- Įmonės gaisrinės saugos dokumentacijos turėjimą.
- Visapusišką LR įstatymų laikymąsi ir vykdymą.
- Laiku vykdomi įmonės gaisrinės saugos dokumentacijos ir tvarkos pakeitimus, pasikeitus įstatymams.
- Darbuotojų instruktavimą ir mokymą gaisrinės saugos klausimais.
- Darbuotojams prieinamos apsaugos priemonės gaisrui gesinti.
- Visos prevencinės priemonės prieš gaisrą įmonėje.
Gaisrinės saugos dokumentacija įmonėje apima:
- Gaisrinės saugos instrukcijos.
- Veiksmų kilus gaisrui planas.
- Darbuotojų mokymo ir instruktavimo gaisrinės saugos klausimais tvarka.
- Darbuotojų mokymų gaisrinės saugos klausimais dokumentai (protokolai, testai ir kt.).
- Gaisrinių sistemų patikros aktai, žurnalai ir kt.
Įmonių įstaigų ar organizacijų vadovai, atsakingi už gaisrinę saugą asmenys privalo būti apmokyti ir atestuoti (gauti atestavimo žinių pažymėjimą). Visoms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms yra privaloma atlikti gaisrinės saugos mokymą įmonės viduje ne rečiau kaip kas 3 metus.
Civilinės Saugos Tvarka Įmonėje
Civilinės saugos tvarka įmonėje apima:
- Įmonės civilinės saugos dokumentacijos turėjimą.
- Visapusišką LR įstatymų laikymąsi ir vykdymą.
- Laiku vykdomi įmonės civilinės saugos dokumentacijos ir tvarkos pakeitimus, pasikeitus įstatymams.
- Darbuotojų instruktavimą ir mokymą civilinės saugos klausimais.
- Darbuotojams žinomos priemonės esant ekstremaliai situacijai ar pavojui.
Civilinės saugos dokumentacija įmonėje apima:
- Civilinės saugos instrukcijos.
- Esktremaliųjų situacijų valdymo planas.
- Slėptuvių planai.
- Darbuotojų mokymų civilinės saugos klausimais dokumentai (protokolai ir kt.).
Visoms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms yra privaloma atlikti civilinės saugos mokymą darbuotojams ne rečiau kaip kas 1 metus.
Darbo vietos ergonomika
Darbo Vietos Ergonomika
Darbo vietos ergonomika labai svarbi kiekvieno asmens gyvenime. Tinkamai įsirengus ir susitvarkius darbo vietą galima ilgiau dirbti ir išlikti žvaliam ir nepavargusiam.
Lietuvos higienos normoje HN32:2004 nurodoma, kad visi darbe naudojami videoterminalo įrenginiai turi būti nepavojingi darbuotojų sveikatai ir pažymėti „CE“ ženklu, patvirtinančiu jų atitiktį. Taigi, kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina visiems dirbantiesiems biure.
Kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina darbuotojams darbo vietos plotas vienam darbuotojui (kompiuterinei darbo vietai) turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės, taip pat reikia pakankamai vietos laisvai judėti. Jeigu kabinete yra daugiau, nei viena darbo su kompiuteriu vieta, atstumas tarp monitorių ekranų ir kito užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai, tarp šoninių paviršių - ne mažesnis kaip 1,2 metro.
Darbo stalas turi būti pakankamai didelis (rekomenduojamas minimalus dydis 1200mm x 800mm, o geriausias 1600mm x 800mm), kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą, dokumentus ir kitus darbui svarbius įrenginius. Kadangi žmonės yra skirtingo ūgio, pageidautina, kad kompiuterinio darbo stalo aukštis būtų reguliuojamo aukščio. Ergonomiški stalai skiriasi reguliavimo aukščiu: 47cm, 50cm, 60cm ar 65cm.
Darbo vietos ergonomikai turi įtakos ir stalo aukštis, kuris turi atitikti kėdės aukštį: atstumas nuo kėdės iki stalo viršaus turi būti toks, kad dirbant nereikėtų pasilenkti arba kelti rankų. Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį. Kėdė turi turėti bent penkias reguliavimo sritis: aukštį, nugaros atramą, nugaros atramos pasvirimą, rankų atramas. Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati savaime skatina taisyklingą sėdėjimą.
Reikalavimai Vaizduokliams ir Įvesties Įrenginiams
Atstumas nuo darbuotojo akių iki monitoriaus ekrano turėtų būti ne mažesnis nei 40 cm, paprastai 45-75 cm (priklausomai nuo to su kokia informacija dirbama, bet patogiausias atstumas yra per žmogaus rankos ilgį); tai taip pat priklauso nuo monitoriaus įstrižainės. Ženklai vaizduoklyje turi būti ryškaus kontūro, lengvai įskaitomi. Vaizdas monitoriuje turi būti stabilus ir nemirgantis, be akinančių blyksnių ir atspindžių, kad darbuotojui nesukeltų nemalonių pojūčių bei akių nuovargio. Siekiant išvengti blyksnių ir šviesos atspindžių, monitorių reikia pastatyti statmenai į langą arba truputį palenkti ekraną žemyn.
Klaviatūros vietos aukštis turi būti toks, kad leistų išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną, išvengti plaštakų, riešų ir pečių juostos nuovargio. Pelę reikia laikyti švelniai ir be įtampos, per daug nespaudžiant. Ranka turi būti atsipalaidavusi, pirštai laisvi. Svarbu parinkti tinkamą pelės dydį: ji turi tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus. Kad darbas su pele būtų efektyvesnis ir kuo mažiau judėtų plaštaka bei riešas, naudojamas kokybiškas pelės kilimėlis. Svarbu, kad pelė būtų švari. Klaviatūra turi būti atskirta nuo monitoriaus ir pakreipta taip, kad būtų patogu dirbti, išvengiama plaštakų ir rankų nuovargio. Jos paviršius turi būti matinis, be akinančių atspindžių, simboliai lengvai įskaitomi. Dirbant klaviatūra, plaštaką, riešus ir alkūnes reikia laikyti tiesiai.
Apšvietimas ir Mikroklimatas
Darbo vietos ergonomika apibrėžia ir reikalavimus apšvietimui. Patalpoje turi būti higienos normos atitinkantis natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regos ypatumus. Natūralios ir dirbtinės apšvietos šaltiniai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad darbuotojas išvengtų akinančio blyksnių ir atspindžio vaizduoklyje poveikio. Esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas. Dėl vietinės apšvietos vaizduoklyje neturi būti akinančių blyksnių.
Triukšmo lygiai darbo vietoje turi atitikti higienos normos reikalavimus. Esant reikalui, patalpų apdailai gali būti naudojamos garsą sugeriančios medžiagos. Patalpos šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas turi būti įrengtas pagal galiojančių normų reikalavimus. Bet kokia spinduliuotė turi neviršyti sveikatai kenksmingų lygių.
Patalpos temperatūra turi būti reguliuojama, kad jos svyravimai neveiktų žmogaus organizmo. Darbo patalpų temperatūra neturi būti aukštesnė kaip 28º C. Dirbant lengvą fizinį darbą, geriausia savijauta esti, kai oro temperatūra 16 - 20 ºC,o dirbant sunkų fizinį darbą - 10-15º C. Be to, tai priklauso nuo oro cirkuliacijos greičio, oro drėgmės.
Optimali santykinė oro drėgmė darbo patalpose turi būti 40 - 60 %. Didelė santykinė drėgmė žemoje temperatūroje gali sukelti organizmo peršalimą, o aukštoje temperatūroje - organizmo perkaitimą.
Pertraukos Darbo Vietoje
Dirbant 8 val. darbo dieną, reglamentuotos (specialios) 5 (10) min. trukmės pertraukos nustatomos po 1 val. Dirbant 12 valandų darbo dieną (40 val. darbo savaitę), reglamentuotos (specialios) pertraukos pirmosioms 8 val. nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, likusias 4 val. po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min. pertrauka.
Darbuotojų Atstovavimas Saugai ir Sveikatai
Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai:
- Atstovauja įmonės darbuotojams komitete, dalyvauja darbdavio įgyvendinamose priemonėse darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje ar darbo vietose gerinti, iš jų - vertinant profesinę riziką ir įgyvendinant priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti.
- Dalyvauja darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui parenkant ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už pirmosios medicinos pagalbos suteikimą, taip pat parenkant ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais (prieš paskirdamas tokius darbuotojus, darbdaviui atstovaujantis asmuo su darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai konsultuojasi, juos paskyręs jiems praneša apie šių darbuotojų darbo vietas, įpareigojimus).
- Dalyvauja parenkant darbuotojams reikiamas ir tinkamas asmenines apsaugos priemones ir prižiūri, kad darbuotojai jomis naudotųsi.
- Darbuotojų atstovo pavedimu dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus, profesines ligas ir incidentus.
Privalomi Sveikatos Patikrinimai
21 straipsnis. Darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas privalomo sveikatos tikrinimo grafike. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikatą.
Asmens Duomenų Apsauga
Asmens duomenų apsauga, kitaip dar vadinama BDAR arba ADA, yra privaloma visoms įmonėms, tik skirtinga apimtimi. Įmonė, kuri masiniu būdu netvarko, nerenka ir nenaudoja asmens duomenų bet kokiu atveju turi savo dirbančius darbuotojus, kurių asmens duomenis turi sukaupusi ir tvarko, todėl turi atlikti tam tikrus veiksmus. Asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.
Darbų Saugos Paslaugos Įmonėms
Pagrindinės darbų saugos paslaugos įmonėms apima:
- Darbų ir gaisrinė sauga - dokumentų rengimas, naujinimas.
- Vadovų saugos mokymai/atestavimas, rizikos vertinimai.
- Evakuacijos planų braižymas.
- Įmonės atsakingo asmens visapusiškas atstovavimas, konsultavimas ir informavimas darbų saugos, gaisrinės saugos srityse.
- Profesinės rizikos vertinimo darbų organizavimas bei atlikimas.
- Įmonės saugos ir sveikatos būklės ataskaitų valstybinei darbo inspekcijai pildymai.
- Nelaimingų atsitikimų darbe ar pakeliui į darbą bei profesinių ligų tyrimai.
- Atstovavimas prieš valstybines institucijas (darbų saugos, gaisrinės saugos), kai įmonėje yra atliekami patikrinimai.
- Valstybinės darbo inspekcijos, gaisrinės saugos inspekcijos inspektorių surašytų reikalavimų šalinimas.
- Visų kitų darbų saugos, gaisrinės saugos klausimų sprendimai ir konsultacijos.
- Darbų saugos bei gaisrinės saugos vadovų, atsakingų asmenų ir darbuotojų mokymas ir atestavimas išduodant pažymėjimus.
Saugos ir sveikatos specialistai dažniausiai yra kartu ir gaisrinės saugos srities specialistai. Paprastai mažos ir labai mažos įmonės teisiškai gali neturėti saugos ir sveikatos specialisto, tačiau tuomet atsiranda prievolė turėti atestuotą saugai asmenį įmonėje.
Atsakomybė Už Darbų Saugos Reikalavimų Neužtikrinimą
46 straipsnis. Darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jei ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą nustatoma, kad darbuotojas pats pažeidė saugos reikalavimus.
Šio straipsnio tikslas - apibrėžti pagrindinius darbo aplinkos reikalavimus Lietuvoje, siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Laikantis šių reikalavimų, galima sukurti saugią ir produktyvią darbo aplinką kiekvienam darbuotojui.