Statybos sąmatos yra esminis statybos projekto etapas, leidžiantis nustatyti preliminarias projekto išlaidas. Tačiau, dėl įvairių veiksnių, sąmatose neišvengiamai atsiranda paklaidų. Šiame straipsnyje aptarsime statybos sąmatų paklaidų normas, jų priežastis ir įtaką statybos procesui.
Sąmatos paklaidų priežastys
Vykdant Sutartį dėl aplinkybių, kurių objektyviai rengiant pasiūlymą rangovės negalėjo numatyti, paaiškėjo, kad reikia papildomų darbų, neįrašytų į Sutartį ir nenustatytų normatyviniuose statybos dokumentuose, kurių neatlikus neįmanoma įvykdyti visų Sutartyje nurodytų darbų.
Teismas nurodė, kad galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą atsiranda tik tuomet, kai ją lemia tikrai svarbios, objektyvios ir nuo rangovo visiškai nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos, bet ne tokios priežastys kaip negalėjimas iš anksto tiksliai numatyti darbų kiekio.
Pagrindinės sąmatos paklaidų priežastys:
- Netikslūs duomenys: Sąmatos sudaromos remiantis projektine dokumentacija, kuri gali būti neišsami arba netiksli.
- Nenumatytos aplinkybės: Statybos procese gali atsirasti nenumatytų aplinkybių, tokių kaip grunto sąlygų pasikeitimas, problemos su inžineriniais tinklais ar kitos kliūtys.
- Kainų svyravimai: Statybinių medžiagų ir darbo jėgos kainos gali svyruoti, ypač ilgesniuose projektuose.
- Projektavimo klaidos: Projektavimo klaidos gali lemti papildomus darbus ir išlaidas.
- Žmogiškasis faktorius: Sąmatas sudaro žmonės, kurie gali padaryti klaidų.
Sąmatos paklaidų normos
Konkrečių sąmatos paklaidų normų nėra, nes jos priklauso nuo projekto sudėtingumo, stadijos ir kitų veiksnių. Tačiau, paprastai laikomasi šių rekomendacijų:
- Preliminarios sąmatos: Preliminariose sąmatose, sudaromose ankstyvose projekto stadijose, paklaida gali siekti 10-20%.
- Detalios sąmatos: Detaliose sąmatose, sudaromose prieš pradedant statybos darbus, paklaida turėtų būti 5-10%.
Svarbu pažymėti, kad šios normos yra orientacinės ir gali skirtis priklausomai nuo konkretaus projekto.
Sąmatos paklaidų įtaka statybos procesui
Sąmatos paklaidos gali turėti reikšmingos įtakos statybos procesui:
- Biudžeto viršijimas: Didelės paklaidos gali lemti biudžeto viršijimą, o tai gali sukelti finansinių sunkumų.
- Projekto vėlavimas: Papildomi darbai, atsiradę dėl netikslios sąmatos, gali atitolinti projekto pabaigos terminą.
- Kokybės problemos: Siekiant sutaupyti, gali būti naudojamos pigesnės medžiagos ar atliekami prastesnės kokybės darbai.
- Ginčai tarp šalių: Netikslios sąmatos gali sukelti ginčus tarp užsakovo ir rangovo.
Teisminė praktika
LAT 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
LAT 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
LAT 2023 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
LAT 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
LAT 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
LAT 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
LAT 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
2023 m. vasario 9 d.
2023 m. vasario 2 d.
2023 m. sausio 19 d.
Civilinė byla Nr.
Teisminio proceso Nr.
2020 m. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių akcinės bendrovės ,,Kauno tiltai“, akcinės bendrovės ,,Panevėžio keliai“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Mitnija“, bendrovės „Trakcja S.A.“ ir bendrovės „RAB Belam-Riga“, taip pat atsakovės AB „LTG Infra“ (buvusi akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“, byloje veikianti kaip akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ teisių perėmėja) bei trečiojo asmens bendrovės „DB Engineering & Consulting GmbH“, veikiančios per bendrovės „DB Engineering & Consulting GmbH“ filialą Lietuvoje, kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 26 d.
Kaip sumažinti sąmatos paklaidas?
Norint sumažinti sąmatos paklaidas, rekomenduojama:
- Rūpestingai parengti projektinę dokumentaciją: Projektinė dokumentacija turi būti išsami ir tiksli.
- Atlikti išsamius tyrimus: Prieš sudarant sąmatą, būtina atlikti išsamius tyrimus, ypač geologinius ir geodezinius.
- Naudoti patikimus duomenų šaltinius: Kainas reikia nustatyti remiantis patikimais šaltiniais, tokiais kaip oficialūs kainynai ir tiekėjų pasiūlymai.
- Įvertinti rizikas: Sąmatoje reikia įvertinti galimas rizikas ir numatyti rezervą nenumatytoms išlaidoms.
- Pasitelkti patyrusius specialistus: Sąmatas turėtų sudaryti patyrę specialistai, turintys gerą statybos procesų supratimą.
Sutartyje įtvirtinta fiksuota maksimali kaina, taigi ji negali būti perskaičiuota nekeičiant Sutarties. Darbų kainos koregavimas turi būti įformintas Sutartyje nustatyta tvarka ir sudarytas atskiru rašytiniu susitarimu prie Sutarties, kuris, pasirašytas šalių, tampa neatskiriama jos dalimi.
Sutarties nuostatos dėl papildomų darbų bei jų apmokėjimo detalizuotos Sutarties 20.1 punkte, kuriame nurodyta, kad ieškovės, inicijuodamos tokio papildomo susitarimo sudarymą, turėjo raštu pateikti motyvuotą siūlymą dėl papildomų darbų būtinybės ir jį pagrįsti dokumentais bei motyvuotai paaiškinti dėl papildomų darbų pagrįstumo; susitarimas dėl papildomų darbų turėjo būti patvirtintas abiejų sutarties šalių įgaliotų asmenų parašais; per 28 dienas neinformavusios apie būtinybę atlikti papildomus darbus ieškovės netenka teisės į papildomus mokėjimus.
Laikantis šių rekomendacijų, galima sumažinti sąmatos paklaidas ir užtikrinti sėkmingą statybos projekto įgyvendinimą.
Energinio efektyvumo svarba
Rinkoje yra nemažai energinio efektyvumo B, C klasės arba visai nesertifikuotų pastatų, tačiau dėl lokacijos ir infrastruktūros jie iš pirmo žvilgsnio atrodo patraukliai. Tuo tarpu pastato energinės klasės reikalavimus nustato aiškiai apibrėžtos normos, vertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės nutarimu, nepriklausomus skaičiavimus ir fizikinius matavimus atlieka atestuotos įmonės bei laboratorijos, galiausiai išduodamas energinio efektyvumo sertifikatas.
Panašu, kad pagal 2015-2016 metais skubos tvarka išduotų statybos leidimų B energinės klasės pastatams tapsime „lyderiais“ visoje Europoje. Ir vargu ar sulauksime masinių A energinės klasės pastatų statybų anksčiau nei 2020 metais, nors formaliai Lietuva įsipareigojo jau nuo 2018 metų projektuoti A+, o nuo 2020 metų A++ pastatus.
Vienas tokių populiarių mitų rinkoje yra nuogąstavimai, kad, siekiant A klasės energinio efektyvumo, pastatuose tenka beveik atsisakyti langų ir durų. „Premium“ verslo centre stiklo fasadas sudaro du trečdalius viso fasado ploto, ir tai nesutrukdė pasiekti A klasės, o pastato sandarumas atitiko net pasyviesiems pastatams keliamus reikalavimus.
Šiuo metu biurų pastate „Premium“ pasiekti rodikliai tikrai nuteikia optimistiškai, džiugu konstatuoti, kad sprendimas vystyti energiškai efektyvų projektą buvo teisingas ir priimtas laiku. Per metus įgijome papildomo patrauklumo, konkurencingumo, tausojame aplinką realiais darbais, o ne deklaracijose.