Mamos dažnai sutrinka susilaukusios berniuko. Rodos, su mergaitės higiena joms viskas aišku, bet kaip prižiūrėti berniuką?
Pagrindiniai higienos principai
Kūdikiui pasituštinus jo užpakaliuką reikia tuoj pat kruopščiai nuprausti šiltu tekančiu vandeniu, kad išmatų nepatektų ant lytinių organų. Jeigu užpakaliuką nuplauti neturite sąlygų, nušluostykite drėgna servetėle - nuo priekio nugarytės link.
Apyvarpės priežiūra
Maudant berniuką, atsmaukti apyvarpės nereikia. Požiūris per paskutiniuosius dešimtmečius pasikeitė ir dabar manoma, kad nereikia. Vaikai skirtingi - vienam berniukui apyvarpė atsismaukia nuo gimimo, o kitiems, pavyzdžiui, tik nuo paauglystės, kai ėmus keistis hormonams šie suminkštins jos odelę.
Svarbu žinoti, kad berniukai taip pat privalo reguliariai praustis, atsargiai bandyti patraukti žemyn apyvarpę, tačiau tam negalima naudoti jokios jėgos. Tiesiog patraukti tiek, kiek pavyksta, kad prasiplautų. Atitraukus stipriai skauda, o įplėšos randėjant apyvarpę padaro dar siauresnę.
Jeigu varpos galvutė neatsismaukia, tai yra visiškai normalu, nereikia panikuoti. Kol kūdikis mažas itin svarbu reguliariai keisti sauskelnes, o vėliau kelnaites. Vyresnius berniukus reikia mokyti prižiūrėti savo lytinius organus, prausiant atsmaukti apyvarpę kiek pavyksta, nenaudojant jėgos, ir po to ją grąžinti atgal.
Smaukyti apyvarpės berniukams negalima, nes ji gali įplyšti ir vystysis sąaugos. Prižiūrint berniuką, keičiant sauskelnes ar apiprausus, reikia išsausinti varpos galvutę, švelniai paspaudžiant su servetėle.
Visiems jaunesniems kaip 2 metų berniukams yra fiziologinis apyvarpės susiaurėjimas. Vaikui augant, sąaugos išnyksta, apyvarpė išsiplečia. Iki 5 metų maudant varpos galvutės odelę nebūtina atsmaukti. Po 5 metų fimozė dažniausiai išnyksta ir apiplauti apyvarpę bei varpos galvutę nesukelia jokių sunkumų.
Naujagimių apyvarpė būna sulipusi su galvute. Tai netrukdo kūdikiui šlapintis, nes šlaplės anga neuždengta. Apyvarpė nuo galvutės dažniausiai atsismaukia pirmaisiais gyvenimo metais. Tačiau kartais apyvarpė pilnai neatsismaukia. Jokiu būdu negalima panaudojant jėgą stengtis atitraukti apyvarpę, tai gali sukelti pažeidimus.
Jeigu apyvarpė taip glaudžiai prigludusi prie varpos galvutės, kad atsidengus lieka atvira tik nedidelė skylutė, berniukui - pirminė fimozė. Tokiam vaikui šlapinantis apyvarpė išsipučia, o šlapimas teka plonyte srovele. Būtinai kreipkitės į gydytoją.
Dažniausios berniukų ligos
Jeigu pastebėjote, kad kūdikis pradėjo dažniau šlapintis, arba šlapinasi verkdamas, akivaizdu, kad tai jam skausminga, būtinai pasitarkite su gydytoju. Tai gali būti nereta berniukų liga - varpos uždegimas. Kiti uždegimo požymiai - padidėjusi (patinusi) ir raudona apyvarpė.
Balanopostitas - varpos galvutės ir apyvarpės uždegimas. Dažniausiai pasitaiko neapipjaustytiems vaikams nuo 2 iki 5 metų, bet gali pasireikšti įvairaus amžiaus vaikams ir vyrams. Pagrindinės priežastys yra infekcinės kilmės, dirgiklių sukeltos, dėl sąaugų arba dėl traumos. Vaikams dažnai pasitaiko dėl esamos fimozės (susiaurėjusio apyvarpės žiedo) ir netinkamos priežiūros - higienos, kai nepakankamai plaunama, nebandoma atitraukti apyvarpės arba kaip tik atsmaukiama per jėgą arba plaunama su dirginančiais prausikliais.
Balanopostitas pasireiškia varpos niežėjimu, skausmu, vaikas gali dažnai kasytis varpą arba kaip tik neleisti prie jos visiškai prisiliesti, gali būti sunku šlapintis. Gali parausti, būti pūlingų, blogo kvapo išskyrų. „Atsiradus tokiems nusiskundimams, tėvams rekomenduojama namuose prileisti vaikui šiltas voneles po 2-3 kartus per dieną ir duoti vaistų nuo skausmo. Kreiptis į gydytoją reiktų, jeigu situacija negerėja nepaisant vonelių ir vaistų. Dažniausiai tokiems vaikams Priėmimo skyriuje pakanka vietiškai nuskausminus apžiūrėti apyvarpę, išvalyti susikaupusius nešvarumus ir pūlius“, - sako B. Jonuška.
Jeigu tokie uždegimai kartojasi, reiktų kreiptis į gydytojus dėl detalesnio ištyrimo, nes tuomet gali prireikti specifinio gydymo tepalais, sąaugų atidalinimo arba apipjaustymo.
Apyvarpės uždegimas (balanopostitas). Vaikas pradeda skųstis skausmais, skausmingu šlapinimusi, apyvarpė parausta, iš jos skiriasi pūlingos išskyros. Apyvarpės susiaurėjimas. Kartojantis apyvarpės uždegimams, gali išsivystyti randinis apyvarpės susiaurėjimas. Vaikas šlapinasi plona srovele arba lašais, apyvarpė išsipučia lyg balionėlis.
Apyvarpės skausmas - dažnas negalavimas. Visa apyvarpė gali parausti, gali pasirodyti baltų arba gelsvų išskyrų. Tai balanopostitas - apyvarpės ir varpos galvutės infekcija. Šiuo uždegimu sergančiam vaikui sunku šlapintis ir dalis šlapimo lieka pūslėje. Gali padėti nuolatinis plovimas vandeniu be muilo ar kitų prausiklių. Jeigu higiena nepadeda, reikia kreiptis į gydytoją. Jis gali pasiūlyti antibiotikų tepalą arba sirupą.
Apyvarpę gali skaudėti ir nesant paraudimui ir išskyroms. Tai silpnos infekcijos požymis. Rimtesnė problema - skausmas šlapinantis. Dažniausiai tai būna infekcijos pasekmė, bet reikia pasikonsultuoti su gydytoju, nes tai gali būti ir šlapimo takų infekcijos požymis.
Hidrocelė - tai kapšelyje susiformavusi cistinė skysčio sankaupa, kuri yra visiškai įprasta naujagimiams, kūdikiams ir dažniausiai pranyksta iki antrojo mažylio gimtadienio. Hidrocelė gali būti komunikuojanti, t. y. tiesiogiai susijusi su pilvo ertme, todėl skysčio kiekis gali kisti ir vakare būti didesnis, nei ryte. Taip pat komunikuojanti hidrocelė gali išnykti vaikui atsigulus ar paspaudus kapšelį, o padidėti vaikui susirgus. Nekomunikuojanti hidrocelė, t. y. nesisiejanti su pilvo ertme, yra izoliuota, todėl nedidėja ir nesumažėja dienos metu, taip pat nekinta vaikui verkiant ar paspaudus kapšelį.
Hidrocelės dažniausiai simptomų nesukelia ir tėvai tepastebi kapšelio padidėjimą ir spalvos - kapšelis tampa melsvesnis - pokytį, todėl kreipiasi į gydytoją. Kartais skystis kapšelyje gali sukelti diskomforto jausmą arba skausmą, patinimą ir paraudimą. Diagnozuoti hidrocelę galima vizualiai apžiūros metu, jeigu aiškiai matoma skysčio sankaupa kapšelyje. Taip pat padeda echoskopija, kuri leidžia atmesti kitas kapšelio padidėjimo priežastis.
Maži vaikai dėl šios ligos dažniausiai yra stebimi, o chirurginio gydymo gali prireikti jeigu: simptomai išlieka vyresniems nei 2 metų amžiaus vaikams, kartu yra kirkšnies išvarža ar yra reakcinė hidrocelė, kurią sukėlė kitos grėsmingos priežastys, tokios kaip sėklidės užsisukimas, trauma ar navikas. Kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jeigu pastebite kapšelio padidėjimą. Į Priėmimo skyrių skubiai kreiptis reiktų, jeigu atsirado simptomų, vaikas skundžiasi skausmu, patinimu, paraudimu.
Hipospadija - tai įgimta šlaplės varpos ir apyvarpės vystymosi anomalija, kai išorinė šlaplės anga atsiveria netipinėje vietoje bet kurioje varpos dalyje nuo galvutės iki tarpvietės. Kartu dažniausiai būna apyvarpės defektas, kai nėra apyvarpės ties pasaitėliu ir pati varpa būna sulinkusi. Literatūroje nurodomas šios ligos dažnis yra 0,3-0,7 proc. visų gimusių berniukų.
Paprastai šlaplės anga turi atsiverti ties varpos viršūne, o pagrindinis nusiskundimas esant hipospadijai būna netipinėje vietoje atsiverianti šlaplės anga ir problemos šlapinantis. Jeigu kyla įtarimas, kad jūsų mažyliui gali būti hipospadija, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Diagnozei pakanka vaikų chirurgo arba urologo apžiūros, kitų tyrimų dažniausiai neprireikia. Būtina paminėti, kad esant hipospadijai cirkumcizijos operacija yra kontraindikuotina, nes apyvarpės perteklius būna panaudojamas hipospadijos operacijos metu.
Kriptorchizmas - labiausiai paplitusi įgimta daugiaveiksmė berniukų vystymosi anomalija, kai sutrinka sėklidžių nusileidimas į kapšelį. Ligos dažnis siekia 2-5 proc. išnešiotų ir apie 30 proc. neišnešiotų naujagimių atvejų. Apie du trečdaliai kriptorchizmo naujagimystėje atvejų susitvarko savaime iki 4-6 mėnesių amžiaus. Visgi spontaniškai sėklidės vyresniems nei pusės metų amžiaus vaikams nusileidžia labai retai, todėl iki 1 metų amžiaus berniukams nenusileidusi sėklidė išlieka apie 1 proc. berniukų.
Esant nenusileidusiai sėklidei ta kapšelio pusė būna mažesnė, jame neapčiuopiama sėklidė. Kai yra kirkšnies kriptorchizmas - sėklidė čiuopiama kirkšnyje, kai pilvinė - sėklidės neapčiuopiama.
Pagrindinis kriptorchizmo gydymo tikslas yra nuleisti ir užfiksuoti sėklidę kapšelyje. Taikomas chirurginis gydymas ir operaciją rekomenduojama atlikti iki 1 metų amžiaus vaikui, nes, kaip rašoma literatūroje, tuomet berniuko vaisingumas ateityje nesumažėja. Jeigu kriptorchizmas diagnozuojamas vėliau, siūloma kuo greičiau atlikti operaciją.
Sėklidės užsisukimas yra grėsminga patologija, nes berniukas gali netekti sėklidės ir 50 proc. vaisingumo ateityje, tai gali įvykti dėl sėklidės laisvumo. Kai sėklidė nepakankamai fiksuota, ji gali apsisukti aplink savo ašį - taip užspaudžiamos kraujagyslės ir įvyksta išemija, sėklidė nekrotizuoja.
Tipinis sutrikimo pasireiškimas - kai berniukas naktį arba paryčiais atsikelia nuo jaučiamo skausmo. Dažniausiai skauda kapšelio srityje, bet skausmas gali plisti į pilvo apačią, kojas, todėl berniukams, kurie skundžiasi pilvo skausmu, visada būtina apžiūrėti sėklides. Skausmas yra pastovus, stiprėjantis ir dažniausiai būna lydimas pykinimo ir vėmimo.
Chirurgai atsukti sėklidę gali be jokios chirurginės intervencijos, t. y. rankomis, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją, nes atsukus sėklidę per 4-6 valandas, sėklidė išsaugoma 97-100 proc. atvejų.
Skauda kapšelį - skubiai į Priėmimo skyrių! Grėsmingiausia šio skausmo priežastis gali būti sėklidės užsisukimas, o kitos dažnos kapšelio skausmo priežastys gali būti hidatidos (sėklidės ataugėlės) ir epididimitas (sėklidės prielipo uždegimas).
Apipjaustymas
Apipjaustymas - chirurginis apyvarpės pašalinimas. Nors šios procedūros dėka išsprendžiamos kai kurios problemos, sveikatai ir higienai ji neturi jokios įtakos.
Po apipjaustymo, kai pašalinama laisvoji oda nuo penio galvutės ir ji paliekama atvira, gydytojai dažniausiai užtepa pažeistą vietą vazelinu ir apriša bintais. Pirmas 48 valandas rekomenduojama tvarstį laikyti uždengtą, kad žaizda būtų apsaugota.
Artimiausiomis dienomis ruoštis bus paprasta - gydytojas gali rekomenduoti uždėti vazelinu pateptą marlės gabalėlį, kurį ypač svarbu pakeisti po sauskelnių su išmatomis, kad nesusidarytų infekcija. Po kelių parų, kai žaizda pradeda gyti, užtenka tiesiog užtepti vazelino ant penio galvutės - taip išvengsite, kad žaizda nepriliptų prie sauskelnių.
Nepamirškite keisti sauskelnių pakankamai dažnai ir naudoti švelnų muilą su vandeniu, kad nuplautumėte nešvarumus, jei jų patektų ant žaizdos. Iš pradžių nemenka, kad penio galiukas atrodys paraudęs ar pasidengs gelsva arba balta plutele - to šalinti nereikia, nes ši plėvelė saugo žaizdą ir spartina gijimą.
Apytikriai po savaitės ar dešimties dienų, kai žaizda visiškai užgija, lytinius organus galima prausti paprastu muilu ir vandeniu. Tolesnė priežiūra tampa labai paprasta - tereikia palaikyti švarą ir sausumą, kad berniukui būtų patogu.
Kada reikėtų pasitarti su gydytoju:
- Jei kūdikis nepradeda šlapintis per 6-8 valandas po apipjaustymo
- Kai kraujavimas nesiliauja
- Jeigu paraudimas po kelių dienų stiprėja
- Pastebėjus pabrinkimą, gelsvas pluteles ar išskyras
Kada kreiptis į gydytoją?
Vaikų chirurgas sako, kad sunerimti ir kreiptis į specialistus reikėtų, jeigu:
- Nenusileidusi sėklidė(-ės) 4-6 mėnesių ar vyresniam vaikui
- Pakilusi sėklidė, kai prieš tai sėklidė buvo čiuopiama kapšelyje, tačiau jos nebečiuopiama
- Nėra aiškiai čiuopiama sėklidė kapšelyje, galvojant apie neišsivysčiusią sėklidę
- Naujagimiui stebimas abipusis kriptorchizmas - nėra nei vienos sėklidės kapšelyje arba stebimas vienpusis kriptorchizmas ir kartu kitas ar kiti įgimti sindromai, pavyzdžiui, hipospadija.
Konsultuoja vaikų chirurgas Benediktas Jonuška. Būtina teisingos higienos įpročius berniukams diegti nuo mažų dienų, o kilus neįprastiems skausmams ar diskomfortui, privalu konsultuotis su specialistais.