Kokia žemė geriausia šiltnamiui: išsami apžvalga ir patarimai

Artėjant sodininkystės sezonui, dažnai pagalvojame, kokį šiltnamį geriausia rinktis ir kokia danga bus tinkamiausia. Taip pat svarbu žinoti, kokia žemė geriausiai tinka šiltnamiui. Šiltnamis - puikus pasirinkimas tiems, kurie nori mėgautis savo užaugintomis daržovėmis jau nuo ankstyvo pavasario. Žinant į ką atkreipti dėmesį, pasirinkti geriausią šiltnamį ir tinkamai paruošti žemę nėra sudėtinga, tad štai jums keletas patarimų, kurie padės tai padaryti lengviau.

Šiltnamio vietos pasirinkimas

Šiltnamio vietos pasirinkimas - vienas svarbiausių aspektų norint turėti gausų derlių. Pradžioje reikėtų nuspręsti, kokį žemės plotą pasiryžote skirti šiltnamio įrengimui. Žinant žemės plotą, kuriame bus surenkamas šiltnamis, galima apsvarstyti kitus svarbius dalykus, tokius kaip saulės šviesa.

Šiltnamiuose auginami augalai turi gauti daug saulės, tad ir statiniui geriausia parinkti pačią saulėčiausią vietą. Įsitikinkite, kad nebūtų per daug pavėsio, rūgščios žemės ir per daug drėgna. Jei dirvoje bus per daug vandens, augalai prastai augs ir gali žūti dėl deguonies trūkumo.

Specialistai pataria, kad geriausia, kai šiltnamis statomas taip, kad jo šonus apšviestų saulė iš rytų ir vakarų, o galai būtų atsukti į šiaurinę bei pietinę puses. Taip saulės šiluma pasiskirstys efektyviau, o temperatūra viduje bus tolygesnė. Šiltnamis turėtų būti atitrauktas nuo kitų statinių bent per kelis metrus. Nerekomenduojama statyti šiltnamio šalia didelių medžių, po obelimis ar kriaušėmis.

Taipogi nepatariame šiltnamio statyti arti kitų medžių, kurie yra už jį aukštesni, arba kažkuriuo dienos metu meta šešėlį ant šiltnamyje augančių augalų. Patariame surasti vietą, kurioje retai pūstų stiprus vėjas. Geriausia šiltnamį statyti taip, kad jo stogo šlaitai būtų rytuose ir vakaruose, tada jis bus vienodai pripildomas saulės teikiamos šilumos, kurios užteks visiems augalams. Šiltnamio nerekomenduojama statyti po obelimis ar kitais vaismedžiais, nes krintantys prinokę vaisiai gali pažeisti šiltnamio stogo dangą.

Šiltnamio dydis ir forma

Šiltnamį planuokite pagal jo vietą ir jūsų poreikius, tačiau visada patariama įsirengti didesnį. Tokiu atveju augalams bus daugiau erdvės, oras galės laisviau cirkuliuoti, geriau išsilaikys šiluma. Be to, rečiau pasodinti augalai gaus daugiau saulės, juos mažiau puls kenkėjai ir ligos.

Sprendžiant dėl šiltnamio dydžio ir aukščio, atsižvelkite į tai, ką ir kokiais kiekiais planuojate auginti. Pavyzdžiui, ruošiantis sodinti salotas, paprikas, baklažanus, ridikėlius ir kitas žemaūges daržoves, pilnai užteks ir žemesnio šiltnamio iki 1,50 m aukščio. Tuo tarpu ruošiantis sodinti aukštesnius augalus, pavyzdžiui, agurkus ar aukštaūgius pomidorus, galima įsigyti šiltnamį, kurio aukštis - 1,70-1,80 m. ir daugiau. Jeigu šiltnamyje auginsite įvairias daržoves, tuomet geriau rinktis ilgesnį ir erdvesnį šiltnamį. Taip pat pagalvokite ir apie komfortą, kad nereikėtų dirbti jame susilenkus.

Rinkdamiesi šiltnamio formą, atkreipkite dėmesį į tai, kokias daržoves norėsite auginti. Populiariausi yra arkiniai arba šlaitiniai šiltnamiai. Arkinės konstrukcijos šiltnamiuose saulės spinduliai tolygiai pasiskirsto visame plote, todėl augalai gauna vienodą kiekį šilumos ir šviesos, o žiemą ant jų neužsilaiko sniegas. Jie lengviau montuojami ir prižiūrimi. Arkinės formos šiltnamiai yra žemesni, todėl labiau tinka neaukštiems augalams.

Šlaitiniai šiltnamiai - puikus pasirinkimas, jei ketinate auginti į viršų besistiebiančius augalus. Jų konstrukcijos yra tvirtos, todėl galima tiesti visų tipų dangas: stiklą, polikarbonatą ar plėvelę. Šlaitiniai šiltnamiai populiarūs ir dėl stogo funkcionalumo. Jame galima įsirengti atidaromus langus, tad šiltnamis geriau vėdinamas.

Šiltnamio vėdinimas ir universalumas

Pasirinkite šiltnamį, kuris yra gerai izoliuotas ir turi tinkamą ventiliaciją. Geriausias šiltnamio vėdinimas yra per stogą. Karštas oras kildamas į viršų pasišalina per stoglangius. Geras vėdinimas ypač aktualus auginant pomidorus, o agurkams tai nėra labai svarbu, jie mėgsta šiltą ir tvankų orą.

Geras šiltnamis turėtų būti universalus, kad būtų galima pridėti komponentų. Nesvarbu, ar norite pridėti papildomų priedų, kad padidintumėte šiltnamio produktyvumą, ar pridėti praplėtimo rinkinį, kad turėtumėte dar daugiau auginimo vietos. Taip pat geras šiltnamis turėtų atlaikyti ir atšiaurius orus, tokius kaip vėjas, sniegas ir kruša bei būti atsparus smūgiams.

Verta atkreipti dėmesį į arkų tankumą, kokį maksimalų atlaikomą svorį nurodo gamintojas, kaip šiltnamis tvirtinasi prie pagrindo, ar įkasamas, ar jam reikalingas pamatas. Labai svarbu šiltnamį pritvirtinti pagal instrukciją. Reiktų pasidomėti, kiek yra durų bazinėje komplektacijoje, ar durys skeltos į dvi dalis ir yra galimybė atidaryti langelius jose (svarbu, kad būtų du), ar yra galimybė montuoti stoglangius, jei yra poreikis jiems.

Šiltnamio danga

Vienas svarbiausių sprendimų renkantis šiltnamį yra jo danga. Norint šiltnamį įsirengti pigiau, galima naudoti specialią plėvelę, tačiau reikėtų paminėti, kad taip dengtas šiltnamis nebus tvirtas ir ilgalaikis. Šiuo metu yra ypač tvirtų plėvelių, kurios tarnauja tris kartus ilgiau nei paprastos, žinoma, tokia plėvelė kainuoja gerokai brangiau nei įprastos plėvelės. Derėtų paminėti, kad plėvele dengtas šiltnamis neturi tokios geros šilumos izoliacijos kaip polikarbonatas.

Dažniausiai plėvelė klojama ant plastikinio, medinio, rečiau metalinio karkaso. Pagrindiniai plėvelės trūkumai: ji greitai praranda skaidrumą, sutrūkinėja, taip pat ją reikia prieš žiemą nuimti ir atėjus pavasariui uždėti iš naujo.

Nors stiklas atrodo patvarus ir estetiškas pasirinkimas, jis yra rečiausiai naudojamas dėl jo neatsparumo smūgiams. Stikliniam šiltnamiui reikia tvirto karkaso. Tokia danga lengvai praleidžia šilumą, todėl saulėtomis dienomis reikia stebėti temperatūrą ir šiltnamį vėdinti.

Dažniausiai sodininkai renkasi polikarbonatinius šiltnamius. Polikarbonatas - tai skaidrus polimeras, išsiskiriantis itin dideliu atsparumu smūgiams, net ir esant žemoms temperatūroms, mechaniškai tvirtas, gerų dielektrinių ypatybių, atsparus radiaciniam spinduliavimui. Polikarbonato lakštai yra lengvai montuojami ir ilgalaikiai. Tvirta konstrukcija ir danga gali tarnauti net apie 20 metų.

Polikarbonato danga turi gerą šilumos izoliaciją, nereikalauja daug priežiūros, laužo saulės spindulius, todėl apsaugo augalus nuo perkaitimo. Ši medžiaga gerokai lengvesnė už stiklą, todėl iš polikarbonato dangos pagamintą šiltnamį galėsite jį pernešti iš vienos vietos į kitą.

Polikarbonatinius šiltnamius galima komplektuoti su 4 mm arba su 6 mm danga. 6 mm danga yra svarbu, kuomet pradedama daiginti labai anksti šildomuose šiltnamiuose. Ši yra šiek tiek tvirtesnė už 4 mm dangą ir atsparesnė nedidelei krušai. Polikarbonatą būtinai rinktis su UV danga iš vienos pusės. Polikarbonatas iš abiejų pusių yra dengtas apsaugine plėvele, vienoje pusėje plėvelė turi įvairius užrašus gali būti pažymėtas gamintojas ar pagaminimo šalis, „UV protected side“, vadinasi ta pusė, kuri su užrašais yra su UV apsauga, ją reikia montuoti atsukus į lauką.

Žiemos metu taip pat svarbu prižiūrėti savo šiltnamį. Stiprūs vėjai virš 20 m/s gali sugniuždyti šiltnamius. Verta pasidomėti, ar gamintojai papildomai neparduoda sutvirtinimų ar atramų. Tai svarbu ir dėl gausaus sniego. Net apvalius arkinius šiltnamius patartina nuvalyti, nes sniegas tirpdamas tampa sunkus ir ne visada nučiuožia, pasitaiko, kad šiltnamius sugadina.

Pamatai šiltnamiui

Norėdami turėti gerą, ilgaamžį bei tvirtą šiltnamį turite apgalvoti viską: kurioje vietoje stovės šiltnamis, kokius pamatus klosite , kokius rėmus ir šiltnamio stogo dangą pasirinksite.

Yra du šiltnamio pamatų tipai:

• Mediniai pamatai
• Betoniniai pamatai

Mediniai pamatai yra neilgaamžis, bet pigus ir greitas būdas padaryti jūsų naujajam šiltnamiui pamatus. Deja, labai retai pigus - geriausias. Mediniai pamatai jūsų šiltnamiui nekeisti tarnaus ne daugiau nei penkerius metus, o paskui gali sukelti papildomų problemų jį keičiant nauju arba klojant betoninį pamatą, todėl jo naudoti nepatariame.

Statant šiltnamį siūlome kloti betoninį pamatą: Betoniniai pamatai yra ilgaamžiai bei patvarūs, todėl jums tarnaus daug ilgiau nei mediniai pamatai.

Šiltnamio žemės paruošimas

Norint sėkmingai auginti daržoves, gėles ar kitus augalus šiltnamyje, ypatingą dėmesį reikia skirti žemės šiltnamiui paruošimui. Šiltnamio žemė skiriasi nuo lauko žemės, nes ji yra uždaroje erdvėje, kurioje augalai yra priklausomi tik nuo jūsų suteikiamų sąlygų. Tinkamai paruošta žemė šiltnamiui užtikrins sveiką augalų augimą, gausų derlių ir sumažins ligų bei kenkėjų riziką.

Šiltnamio žemės savybės

Šiltnamio žemė turi pasižymėti tam tikromis savybėmis, kurios būtinos optimaliam augalų augimui:

• Pralaidi ir puri struktūra: šiltnamio žemė turi būti puri, kad šaknys galėtų lengvai augti ir gauti pakankamai deguonies. Pernelyg sunki ir suspausta žemė trukdys šaknų kvėpavimui ir maistinių medžiagų įsisavinimui.
• Geras drenažas: vanduo neturi užsilaikyti šiltnamio žemėje, nes tai gali sukelti šaknų puvinį. Tuo pačiu metu, žemė turi gerai sulaikyti drėgmę, kad augalai nebūtų nuolat veikiami sausros.
• Pakankamas maistinių medžiagų kiekis: augalai šiltnamyje intensyviai auga ir sunaudoja daug maistinių medžiagų. Šiltnamio žemė turi būti turtinga organinėmis medžiagomis ir pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis, tokiomis kaip azotas, fosforas ir kalis.
• Neutralus arba silpnai rūgštus pH lygis: dauguma daržovių ir gėlių geriausiai auga neutralioje arba silpnai rūgščioje žemėje (pH 6.0-7.0).
• Sterilumas: šiltnamio žemė turėtų būti be ligų sukėlėjų, kenkėjų ir piktžolių sėklų.

Šiltnamio žemės paruošimo etapai

Tinkamas šiltnamio žemės paruošimas yra esminis žingsnis, užtikrinantis gerą derlių. Jei šiltnamis naudojamas jau keletą metų, rekomenduojama kasmet bent dalį dirvos pakeisti arba atnaujinti. Senos dirvos pakeitimas padeda išvengti ligų ir kenkėjų kaupimosi. Taip pat rekomenduojame atlikti dirvožemio tyrimą prieš pradedant bet kokius darbus, kuris parodys esamą pH lygį ir maistinių medžiagų kiekį.

1. Dezinfekavimas: Prieš sodinant augalus, rekomenduojama atlikti šiltnamio žemės dezinfekavimą, siekiant sunaikinti ligų sukėlėjus, kenkėjus ir piktžolių sėklas.
   • Terminis dezinfekavimas: dirvožemį galima dezinfekuoti karštu vandeniu arba garais. Karštas vanduo (apie 90-100°C) pilamas ant žemės, arba naudojamas garų generatorius.
   • Cheminis dezinfekavimas: galima naudoti cheminius preparatus, skirtus dirvožemio dezinfekavimui.
   • Biologinis dezinfekavimas: naudojami biologiniai preparatai, kurie slopina ligų sukėlėjus ir gerina dirvožemio mikroflorą.
   • Saulės dezinfekavimas (solarizacija): šiltnamis uždengiamas plėvele, o saulės šiluma įkaitina dirvožemį iki aukštos temperatūros, sunaikindama ligų sukėlėjus ir kenkėjus.
2. Purenimas: Purenimas padeda pagerinti dirvos aeraciją, užtikrina, kad šaknys lengvai pasiektų deguonį ir maistines medžiagas. Dirvą reikėtų purenti ne tik pavasarį, bet ir sezono metu, ypač jei ji tampa pernelyg suspausta. Pirmiausia reikia iškasti esamą šiltnamio žemę maždaug 20-30 cm gyliu.
3. Organinių medžiagų įterpimas: Organinės medžiagos yra labai svarbios šiltnamio žemei, nes jos gerina dirvožemio struktūrą, drėgmės sulaikymą ir maistinių medžiagų prieinamumą. Galima naudoti kompostą, perpuvusį mėšlą, durpes arba biohumusą. Organines medžiagas reikia tolygiai įterpti į išpurentą žemę.
4. Mineralinių trąšų įterpimas: Remiantis dirvožemio tyrimo rezultatais, reikia pridėti mineralinių trąšų, kurios papildys trūkstamas maistines medžiagas. Dažniausiai naudojamos kompleksinės mineralinės trąšos, skirtos daržovėms ar gėlėms.
5. pH lygio reguliavimas: Jei dirvožemio tyrimas parodė, kad pH lygis yra per rūgštus, jį galima pakelti kalkėmis arba dolomitmilčiais. Jei pH lygis per šarminis, jį galima sumažinti durpėmis arba sieros milteliais.
6. Tręšimas: Norint užtikrinti tinkamą dirvos maistingumą, reikėtų reguliariai tręšti.

Šiltnamio žemės atnaujinimas

Net ir tinkamai paruošta šiltnamio žemė laikui bėgant praranda savo savybes. Maistinės medžiagos yra sunaudojamos augalų, organinės medžiagos suyra, gali kauptis ligų sukėlėjai ir kenkėjai. Šiltnamio žemės atnaujinimo dažnumas priklauso nuo auginamų augalų rūšies ir auginimo intensyvumo. Rekomenduojama atnaujinti šiltnamio žemę kas 2-3 metus, pilnai pakeičiant viršutinį dirvožemio sluoksnį (apie 20-30 cm). Kasmet rekomenduojama papildyti dirvožemį organinėmis medžiagomis ir atlikti tręšimą.

Dirvožemio pasirinkimas šiltnamiui

Pirmiausia išvardinsime parametrus, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis dirvožemį šiltnamiui:

• Sudėtis - kokybiškame dirvožemyje yra augalų mitybai reikalingų makro- ir mikroelementų;
• Struktūra - jis turi būti pakankamai lengvas ir purus, kad užtikrintų aeraciją (augalų šaknys turi laisvai kvėpuoti);
• Kokybė - dirvožemyje neturėtų būti patogenų, kenksmingų mikroorganizmų ir kitų teršalų.

Kur gauti kokybiško dirvožemio?

Yra keletas būdų, kaip gauti kokybiško dirvožemio šiltnamiui:

• Paimkite iš savo sklypo: Dirvožemį šiltnamiui patartina imti iš lysvių, kuriose augo augalai, negiminingi pomidorams ir paprikoms (dažniausiais šiltnamių „gyventojais“). Tinka žemė iš po agurkų, svogūnų, ankstyvųjų kopūstų ar ankštinių augalų. Siekiant patikimumo, patariame dezinfekuoti atvirų lysvių dirvą vario preparatais.
• Parduotuvėje įsigykite paruoštą dirvožemį: Tai galite padaryti mažmeninėje prekyboje (maišais) arba urmu (savivarčiu). Pirkdami orientuokitės į gerai žinomų patikrintų gamintojų pasiūlymus.
• Žemė iš komposto aikštelių: Kai kuriuose miestuose yra specialių komposto aikštelių, kuriose galite nusipirkti paruoštos kompostuotos žemės. Tai ekologiškas ir maistingas pasirinkimas jūsų augalams.
• Pasigaminkite savo dirvožemio mišinį: Tuomet rekomenduojame paimti dirvą iš lysvių ir pridėti į ją naudingų komponentų: biohumuso, deoksiduotų durpių, komposto ir kitų priedų.

Kur negalima imti dirvožemio?

• Miške ir lauke: Miškų dirvožemis yra persmelktas grybienos, o laukų dirvožemyje gali būti pesticidų ir mineralinių trąšų likučių.
• Pramonės zonose: Tokių vietovių dirvožemyje gali būti sunkiųjų metalų, cheminių medžiagų ir kitų augalams kenksmingų teršalų.
• Palei greitkelius ir pakelėse: Dirvožemis pakelėse dažnai būna užterštas išmetamosiomis dujomis, tepalais ir kitomis kenksmingomis medžiagomis.
• Sąvartynuose ir šiukšlynuose: Sąvartynų ir sąvartynų dirvožemyje gali būti atliekų, toksinių medžiagų ir patogenų.
• Miesto parkuose ir viešosiose erdvėse: Šiose teritorijose dirvožemis gali būti užterštas įvairiomis cheminėmis medžiagomis, naudojamomis žaliosioms erdvėms prižiūrėti, taip pat gyvūnų ir žmonių atliekomis.
• Teritorijose, kurių naudojimo istorija nežinoma: Jei nežinote, kokios medžiagos praeityje galėjo būti naudojamos gamtinėje vietoje, dirvožemio mėginiams imti geriau pasirinkti kitą vietą.

Ką daryti su senu dirvožemiu iš šiltnamio?

Patariame jį iš šiltnamio išvežti į tuščias lysves ir dezinfekuoti vario pagrindo preparatais. O toliau naudoti auginant atvirame grunte augalus, kurie yra nereiklūs dirvožemio derlingumui. Taip pat naudokite spygliuočių ar vaismedžių, uogakrūmių sodinimui.

Jei šiltnamio dirvožemio paviršiuje išaugo samanos ir dumbliai, tokio dirvožemio sklype naudoti neverta. Jį reikėtų išvežti už sodybos ribų.

Šiltnamio dirvožemio keitimo parametrai

Dirvos keitimo gylis turėtų būti 10, o geriausiu atveju - 20 cm. Atlikus paprastus skaičiavimus paaiškėja, kad 1 kvadratiniam metrui šiltnamio reikės mažiausiai 10 kibirų dirvožemio.

Pašalinus viršutinį sluoksnį, pageidautina likusį dirvožemį nupurkšti vario sulfato tirpalu. Tai ypač svarbu, jei ankstesniais sezonais augalai sirgo.

Jei šiltnamis yra gana didelis ir jame pakeisti visą dirvožemį yra problemiška, pakanka tai padaryti bent sodinimo duobutėse.

Laikydamiesi šių rekomendacijų, galėsite paruošti kokybišką šiltnamio dirvožemį ir sudaryti optimalias sąlygas augti.

Kiti svarbūs aspektai

• Saulės šviesa: Svarbiausia augalams gauti rytinės ir pietinės saulės, nes pavasarį, kai lauko temperatūra ankstyvą rytą yra žemiausia, pirmi saulės spinduliai daro stebuklus. Karštą vasaros dieną - atvirkščiai: šiltnamis gali kaip tik per daug prikaisti. Todėl šiek tiek lengvo pavėsio nepakenktų.
• Agurkų ir pomidorų auginimas: Tikrai geriau agurkus ir pomidorus auginti atskirai. Pomidorams reikia sauso oro ir daug drėgmės žemėje, o agurkams - drėgno oro.
• Šiltnamio vėdinimas: Viršutinę šiltnamio durų dalį padarykite atidaromą.
• Takelis: Nepalikite takelio piktžolėms ir purvui. Takelis iš betoninių plytelių arba akmenų ne tik patogus neišsipurvinti, bet ir praktiškas dėl šilumos išlaikymo šiltnamio viduje: dieną betonas įkaista, o naktį šilumą atiduoda į išorę.

Tinkamai paruošta žemė šiltnamiui yra raktas į sveiką ir gausų derlių. Reguliarus šiltnamio žemės atnaujinimas, dezinfekavimas, purenimas bei tręšimas padeda palaikyti optimalią dirvos kokybę.

Linkime gero derliaus!

tags: #kokia #turi #buti #zeme #siltnamyje