Turtingiausia šalis Europoje pagal BVP: kas lemia tikrąjį klestėjimą?

Įprastai kalbėdami apie turtingiausias pasaulio šalis, dažnai žvelgiame į bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui.

Europos šalių BVP vienam gyventojui

Tačiau šis skaičius, nors ir patrauklus savo paprastumu, slepia tikrąją gyvenimo kokybę.

Todėl, norint sukurti tikrą ir sąžiningą pasaulio turtingumo žemėlapį, būtina ne tik skaičiuoti pinigus, bet ir žiūrėti, kiek jų lieka gyvenimui.

Kaip matuojamas turtingumas?

Vertindami 178 pasaulio šalis, „The Economist“ ekspertai taikė tris skirtingus kriterijus:

• BVP vienam gyventojui pagal rinkos kursus
• BVP atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą (PPP)
• BVP, koreguotą pagal darbo valandas

Lyderiai ir autsaideriai

Šveicarija ir Singapūras pagal nominalų BVP atrodo įspūdingai, tačiau gyvenimas ten - brangus, o darbo valandos ilgos.

Antroje vietoje - Kataras, kurio turtą lemia gausūs energetiniai ištekliai.

Trečioje - Danija, kuri kaip ir Norvegija, pasižymi subalansuotu gyvenimo ritmu ir stipria socialine politika.

Tuo tarpu Jungtinės Amerikos Valstijos, nepaisant to, kad yra didžiausia pasaulio ekonomika pagal BVP, užima tik 4-7 vietas skirtinguose vertinimo modeliuose.

Jungtinė Karalystė šiemet liko toliau nuo lyderių - užimdama atitinkamai 19, 27 ir 25 vietas pagal vertinimo kriterijus.

Įdomu ir tai, kad didžiausias šuolis per metus priklauso mažai šaliai - Gvjanai, kuri pakilo net 17 pozicijų.

Sąrašo gale - Burundis, kurio pajamos sudaro vos 0,15 % Šveicarijos BVP vienam gyventojui.

Tai viena jauniausių pasaulio šalių - dauguma jos gyventojų dar net nesulaukė 17 metų.

Norvegija - ne tik ekonomikos, bet ir vertybių lyderė

Tokia analizė leido šiemet - jau antrus metus iš eilės - pirmąją vietą pagal gyvenimo lygį užimti ne JAV ar Šveicarijai, o Norvegijai.

Norvegijos atvejis rodo, kad tikras turtas nebūtinai pasireiškia prabangiais automobiliais ar stiklo dangoraižiais.

Šalis neskuba demonstruoti savo ekonominės galios, bet tyliai investuoja į tai, kas svarbiausia: nemokamą sveikatos apsaugą, kokybišką švietimą, subalansuotą darbo ir poilsio santykį bei tvarią aplinką.

Ši strategija leidžia norvegams ne tik gerai uždirbti, bet ir gyventi oriai, turint laiko sau, šeimai ir bendruomenei.

Šiandien, kai vis dažniau kalbame apie gyvenimo kokybę, emocinę gerovę ir sveikatos išsaugojimą, Norvegija tampa ne tik ekonomikos lydere, bet ir vertybių švyturiu.

Jos pavyzdys rodo, kad valstybės klestėjimas priklauso ne nuo pelno siekimo bet kokia kaina, o nuo gebėjimo išmintingai subalansuoti ekonominius, socialinius ir ekologinius interesus.

BVP ir regioniniai skirtumai Lietuvoje

„Eurostat“ skelbia bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui rodiklius: Vilniaus regionas priklauso tai pačiai grupei, kaip Stokholmas, Suomijos Helsinkis-Uusimaa, Varšuva, Berlynas ir Lombardija - turtingiausias ir ekonomiškai pažangiausias Italijos regionas su antru pagal dydį šalies miestu Milanu.

„Vilniaus regiono gyventojai gyvena panašiu lygiu kaip Italijos Lombardijoje, - teigia E. Stonkutė.

Pagal perkamosios galios standartą (dirbtinį valiutos vienetą, PPS) Vilniaus regionas yra aukščiau ES vidurkio (100) ir siekia 132,6.

Likusioje Lietuvoje rodiklis perpus mažesnis: 67,9.

E. Stonkutė pažymi, kad Lombardijos regiono rodiklis yra netgi mažesnis nei Vilniaus - 131,2.

ES regionų BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą

O ir minėtasis Suomijos regionas taip pat pasirodė kukliau (127,6).

Tiesa, kaip matyti „Eurostat“ žemėlapyje, Vilnių lenkia Varšuva, Stokholmas, Nyderlandų Utrechtas, tačiau atsilieka Berlynas, Madrido regionas.

Įspūdingi yra Airijos skaičiai, vietomis siekia 268.

„Ar gyvename geriau? Atsakymą palieku spręsti patiems“, - komentuoja E. Stonkutė.

Trečiadienį komentuodama „Delfi“ ji sakė, jog Lietuvoje augimas akivaizdus, tačiau nebūtinai vienodai pasiskirsto visoje šalyje.

„Bet kuriuo atveju Lietuvos augimas, lyginant tiek regione, tiek Europos sąjungos lygiu, tikrai yra įspūdingas.

Žinoma, tas vienas rodiklis - ar tai būtų BVP vienam gyventojui, ar tiesiog BVP indekso rodikliai - nerodo, kaip ir kiek uždirbtieji didesni pinigai pasiskirsto visuomenės viduje: kažkam kliūva daugiau, kažkam mažiau, tai tos nelygybės galbūt atsiranda“, - sako pašnekovė.

Anot jos, dabar verta žiūrėti, kaip tuos skirtumus pakoreguoti.

„BVP - vienas pirmųjų rodiklių, bet jeigu kalbėtume, ar tai rodo, kad mes tikrai jau gyvename geriau: geriau, bet gal ne visai visi iš karto.

Tų skirtumų yra, tačiau augame kaip šalis.

Gyvenimas vis tiek po truputėlį gerėja.

Tada klausimas, kaip tą gerėjimą, viduje jau žiūrint į kitus rodiklius, šiek tiek išlyginti, palyginti“, - teigia E. Stonkutė.

Ji pabrėžia, kad ekonomikoje yra tam tikras struktūrinis netolygumas.

Tai yra, esama sparčiai augančių ir didelius atlyginimus gaunančių sektorių (pavyzdžiui, fintech), bet kita vertus, esama nunykstančių sričių (tekstilė).

„Turime tekstilę, drabužių sektorius ir kiti sektoriai, kuriuos gana aukšti energijos, darbo kaštai šiandien pagreitintu kampu daro nekonkurencingus tarptautinėje erdvėje, bet kartu nesame dar užsiauginę tų vadinamų pažangiųjų sektorių -aukščiausios pridėtinės vertės kuriančių sektorių“, - teigia E. Stonkutė.

Kitaip tariant, vienur yra investicijų ir didesnio uždarbio koncentracija, o kitur - tam tikra stagnacija arba susitraukimas.

E. Stonkutė tokį Vilniaus regiono iškilimą aiškina ne tik finansinių technologijų susitelkimu.

Pasak jos, verslas orientuojasi į transporto, darbo jėgos, kompetencijų rodiklius.

„Geografiškai įmonės, jeigu nori steigtis gaminti, daryti, tai pirmiausia žiūri, kad būtų logistika, nes jeigu jos orientuotos į eksportą, vadinasi, jos „gyvens“ tikrai ant tos mūsų pagrindinės transporto ašies - ar tai Klaipėda, Vilnius ar Kaunas.

Kitas dalykas, įmonės, spręsdamos apie savo investiciją, galvoja apie darbuotojų pritraukimą“, - sako ekonomistė-analitikė.

Kalbėdama, kaip užtikrinti šį Vilniaus regiono ir Lietuvos augimą, ji akcentavo investicijas į inovacijas, mokslą, švietimą.

„Kiek metame pinigų į gynybą, aš sakyčiau, mesti (tiek pat - red.) į mokslinius tyrimus (…).

(Dabar skiria tam - red.) Amerika - 3,5 proc., Kinija - 3,5 proc. BVP, mes - 1 proc. nuo BVP.

Būtume pirmieji dirbtinio intelekto sprendimuose, visame kame, ir aš manyčiau, kad noro ir tos vadinamos ekosistemos užtektų, bet tikrai reikėtų į tai investuoti šiek tiek pinigų“, - sako E. Stonkutė.

Liuksemburgas - finansų ir pramonės centras

Liuksemburgas - turtingiausia Europos Sąjungoje ir viena turtingiausių pasaulio valstybių.

Su Belgija ir Nyderlandais Liuksemburgas sudaro ekonominę ir muitų sąjungą Beniliuksą.

Liuksemburgas - tarptautinis finansų, draudimo ir bankininkystės centras; daug kontroliuojančiųjų bendrovių.

2017 BVP sudarė 62,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 62,1 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui - 105 811 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 105 100 JAV dolerių).

2021, Pasaulio banko duomenimis, Liuksemburgo BVP sudarė 86,711 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 86,117 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui - 135 683 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą - 134 754 JAV dolerių).

Svarbiausia Liuksemburgo pramonės šaka - juodoji metalurgija (nuo 19 a. pabaigos).

Jai naudota geležies rūda iki 20 a. 8 dešimtmečio pabaigos buvo kasama Liuksemburgo pietvakarių dalyje, Minette’o telkinyje (telkinys išeksploatuotas).

Plieno gamybos krizė lėmė Liuksemburgo juodosios metalurgijos šakos modernizavimą ir tolesnę pramonės diversifikaciją.

Didžiausia juodosios metalurgijos bendrovė - ArcelorMittal.

2017 pagaminta 2,17 mln. tonų žaliavinio plieno, 2,45 mln. tonų valcuotojo plieno.

Pradėta plėtoti chemijos pramonę (gaminama kaučiukas, plastikai, padangos, dažai, lakai, vaistai, kosmetikos priemonės, fotografinis popierius ir kita); yra Goodyear Tire & Rubber Company, Du Pont bendrovių įmonių.

Elektros energiją daugiausia gamina hidroelektrinės (jų yra prie Sûre’o ir Ouro upių) ir šiluminės elektrinės, kūrenamos importuojamomis gamtinėmis dujomis.

2017 pagaminta 2,2 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos, iš jų 64 % - hidroelektrinėse, 20 % - šiluminėse, 11 % - vėjo, 5 % - saulės elektrinėse.

Liuksemburgo žemės ūkis ir turizmas

Dirbamoji žemė užima 24,2 % Liuksemburgo teritorijos, pievos ir ganyklos - 26 % (2015).

Vyrauja nedideli ūkiai.

Auginama javai, bulvės, pašariniai augalai, pievagrybiai; Moselio slėnyje - vynuogininkystė, sodininkystė.

Veisiama daugiausia pieniniai galvijai, kiaulės.

2018 Liuksemburgą aplankė 1 017 733 užsienio turistai (daugiausia iš Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Kinijos).

Pajamos iš turizmo 4,98 mlrd. JAV dolerių (2017).

Liuksemburgo transporto infrastruktūra

Geležinkeliai ir automobilių magistralės į gretimų valstybių miestus.

Geležinkelių yra 275 km (2017), iš jų elektrifikuota 262 kilometrai.

Automobilių kelių yra 2914 km (2018; visi su kieta danga), iš jų 165 km - greitkeliai.

Laivuojama reguliuota Moselio upė (37 km); prie jos yra Merterto upių uostas.

Netoli sostinės Liuksemburgo yra Liuksemburgo tarptautinis oro uostas.

Liuksemburgo bankų sistema ir prekyba

Liuksemburgo bankų sistemą sudaro Liuksemburgo centrinis bankas (Banque Centrale du Luxembourg, įkurtas 1998) ir 139 komerciniai bankai (beveik visi jie yra užsienio bankų antrinės bendrovės ir skyriai; savo skyrius Liuksemburge turi 28 šalių bankai).

Liuksemburgas yra antras pagal dydį pasaulyje (po Jungtinių Amerikos Valstijų) investicinių fondų centras.

Liuksemburgo vertybinių popierių birža (įkurta 1928).

Užsienio prekybos balansas neigiamas.

2017 eksportuota prekių už 12,7 mlrd. eurų, importuota už 19,0 mlrd. eurų.

Eksportuojama daugiausia mašinos ir įranga, plienas, plastikai ir jų gaminiai, transporto priemonės, gumos pramonės produktai, maisto produktai, importuojama daugiausia transporto priemonės, mašinos ir įranga, mineralinis kuras, metalai, plastikai.

Įplaukų gaunama iš finansinių operacijų ir turizmo.

Lietuvos ir Liuksemburgo prekybiniai ryšiai

2017 Lietuvos ir Liuksemburgo prekybos apyvarta sudarė 43,1 mln. eurų.

Lietuva eksportavo į Liuksemburgą prekių už 13,2 mln. eurų (daugiausia plastikų ir jų dirbinių, elektros mašinų ir įrangos, baldų), importavo iš Liuksemburgo už 29,9 mln.

2022 Lietuvos ir Liuksemburgo prekybos apyvarta sudarė 84 mln. eurų.

Lietuva eksportavo į Liuksemburgą prekių už 52 mln. eurų (daugiausia tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų, plastikų ir jų gaminių), importavo iš Liuksemburgo prekių už 32 mln. eurų (daugiausia transporto priemonių, mašinų ir jų įrenginių, žaislų ir sporto reikmenų).

Liuksemburgo tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 1,33 mlrd. eurų, Lietuvos tiesioginės investicijos Liuksemburge - 68,9 mln.

tags: #kokia #turtingiausia #salis #europoje