Ikiteisminio tyrimo pradėjimas arba atsisakymas jį pradėti yra itin svarbus teisinis institutas. Nuo baudžiamojo persekiojimo institucijų valios pradėti ar nepradėti ikiteisminį tyrimą tiesiogiai priklauso asmuo, kuris nukentėjo nuo nusikalstamos veikos. Ikiteisminis tyrimas liko vienintelis procesinis kelias, kuriuo nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo tegalės patekti į teismą, įgyvendinti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą ir tikėtis teisingumo.
Vien nuo žemiausio procesinio rango baudžiamojo persekiojimo institucijų - ikiteisminio tyrimo pareigūno ir jo vadovo - valios priklausantis ikiteisminio tyrimo pradėjimas apsprendžia ir procesinę prievartą, kuriai neatidėliotinais atvejais net nereikia išankstinio teismo leidimo. Nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo tiesiogiai priklauso ir nusikalstamumo Lietuvoje rodikliai.
Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 1 straipsnio 1 dalis skelbia, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik šioje teisės normoje expressis verbis nurodytais atvejais - tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Lietuvoje vyraujanti baudžiamojo proceso teisės doktrina visuose baudžiamojo proceso teisės vadovėliuose pabrėžia legalumo (baudžiamojo persekiojimo privalomumo) principą, kuris inter alia reiškia, kad Lietuvos ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai privalo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kiekvienos paaiškėjusios nusikalstamos veikos ir ją ištirti.
Apibendrinant šį teisinį reguliavimą, galima daryti kategorišką išvadą, jog Lietuvoje ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas visais atvejais, kai paaiškėja, kad in concreto galėjo būti padaryta nusikalstama veika. Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas:
- gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką;
- prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.
Lietuvoje ex lege negalima tokia situacija, kad baudžiamojo persekiojimo institucijoms yra žinoma - joms yra pranešta, kad in concreto galėjo būti padaryta nusikalstama veika, bet ikiteisminio tyrimo dėl paaiškėjusios nusikalstamos veikos jos nepradeda. Tačiau baudžiamojo persekiojimo institucijos nesijaučia jomis susaistytos.
Žinoma, tam tikrą baudžiamojo persekiojimo specifiką sukuria taip vadinamos privačiai viešo kaltinimo bylos, kuriose baudžiamasis persekiojimas priklauso nuo nukentėjusio asmens valios - ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BPK 167 straipsnio 1 dalyje, pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.
Jei šios nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis yra padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ikiteisminį tyrimą prokuroras gali pradėti ir ex officio, nelaukdamas ir nepaisant nukentėjusio asmens valios (BPK 168 str. 2 d.). Visų pirma nukentėjusio asmens valia ir apsisprendimas persekioti ar nepersekioti turi būti visiškai laisvas: nei įstatyminis reguliavimas, nei juolab baudžiamojo persekiojimo institucijos tam negali daryti jokios įtakos - nei siūlyti, nei patarti, nei skatinti, nei tiesiogiai ar netiesiogiai, grubiai ar subtiliai versti.
Priešingai - baudžiamojo persekiojimo institucijos privalo aktyviai saugoti ir užtikrinti nukentėjusiojo asmens valios laisvę ir apsisprendimo autonomiją. Antra vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) jurisprudencijoje BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyto nukentėjusiojo skundo samprata yra interpretuojama itin plačiai: apima iš esmės bet kokį nukentėjusio asmens valios persekioti pareiškimą - tiek suformuluotą rašytiniame dokumente, tiek išreikštą žodžiu ir t. t.
Nors šią plačią nukentėjusiojo skundo sampratą LAT skelbia tais atvejais, kai nuo to priklauso kaltinamojo nuteisimas, tačiau BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyto nukentėjusiojo skundo samprata yra viena (vieninga) ir negali būti interpretuojama skirtingai pagal tai, ar reikia nuteisti kaltinamąjį, ar reikia suteikti galimybę ikiteisminio tyrimo pareigūnui nepradėti ikiteisminio tyrimo. Tad visais atvejais, kai sprendžiamas ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimas, turi būti vadovaujamasi plačia nukentėjusiojo skundo ir visiškos nukentėjusiojo laisvės ir autonomijos samprata.
Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 straipsnio 1 dalyje (kai baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas - E. G.). Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą.
Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras privalo išnagrinėti šį prašymą ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras nurodo, su kokios apimties medžiaga skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui leidžiama susipažinti.
Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas - ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas LR BPK X dalyje nustatyta tvarka (apygardos teismui - E. G.
Skundai gali būti paduodami per 7 dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas per dešimt dienų nuo skundo ir jam išnagrinėti reikiamos medžiagos gavimo privalo skundą išnagrinėti ir priimti nutarimą ar nutartį. Ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėjant skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį turi būti kviečiamas prokuroras, įtariamasis, įtariamojo gynėjas, skundą padavęs asmuo ir jo atstovas.
Apie prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą sprendimą dėl skundo pranešama skundą padavusiam asmeniui. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą.
Ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas.
Skundo padavimo schema
Šioje schemoje pavaizduotas skundo padavimo kelias, kai nesutinkama su nutarimu nepradėti ikiteisminio tyrimo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Atsakymai į klausimus apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą.
Šiaulių prokuratūroje – ikiteisminio tyrimo išvados dėl nužudytos nepilnametės
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Kur kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo? | Į tos vietovės policijos įstaigą, kurioje padaryta nusikalstama veika. |
| Ką daryti, jei atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą? | Skųsti nutarimą prokurorui, o vėliau - ikiteisminio tyrimo teisėjui. |
| Per kiek laiko turi būti išnagrinėtas skundas? | Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo išnagrinėti skundą per dešimt dienų nuo jo gavimo. |