Statiniai: Klasifikacija, Energetinis Efektyvumas ir Termomedienos Panaudojimas

Šiuolaikiniame statybų sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama energetiniam efektyvumui ir tvarioms medžiagoms. Naujausi statybos standartai yra griežti, reikalaujantys, kad gyvenamieji objektai būtų A++ klasės ir atitiktų pasyvių namų sąvoką.

Šiame straipsnyje aptarsime statinių klasifikaciją, energetinio efektyvumo svarbą ir termomedienos panaudojimo galimybes statybose.

Energetinio naudingumo sertifikatas

Energetinio Efektyvumo Klasės

Šiuo metu egzistuoja devynios energinio efektyvumo klasės: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. A++ yra aukščiausia klasė, žyminti taupiausius ir sandariausius objektus, o G - žemiausia, rodanti mažiau sandarius ir nemodernius objektus.

Energinio naudingumo sertifikatą su atitinkama klase galima gauti tik po specialisto įvertinimo, kuris apima daugybę aspektų, tokių kaip langų sandarumas, šildymo sprendimai, karšto vandens ruošimo įranga ir sienų apšiltinimo storis.

Pavyzdžiui, Regia žemėlapyje galite rasti informaciją apie pastatų energetinio naudingumo sertifikatus Lietuvoje.

Energetinio naudingumo klasių palyginimas

KlasėApibūdinimas
A++Aukščiausia klasė, labai taupūs ir sandarūs objektai
GŽemiausia klasė, mažiau sandarūs ir nemodernūs objektai

Statinių Klasifikavimas pagal Statybos Įstatymą

Statybos įstatyme statiniu vadinamas nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatyme pateikta statinio sąvoka neatsiejama nuo Civiliniame kodekse (CK) nurodytos nekilnojamojo daikto sąvokos apibrėžties.

CK išaiškinta, kad daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, o kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

Taigi, jeigu statoma pirtis ant polių atitiktų visas paminėtas sąlygas, tai tokio statinio kategorija būtų nustatoma vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatomis.

Kitaip tariant, jei pirties ant polių parametrai atitiktų nurodytus reglamento 2 lentelėje, toks statinys būtų priskiriamas prie I ar II grupės nesudėtingųjų statinių, kurių statybai SLD privalomas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Apibendrinant teigtina, kad prieš pradedant statybas būtina atsižvelgti į objekto (ne atskirų jo dalių) konstrukcinius sprendinius: ar objektas montuojamas statybos vietoje ir nėra galimybės jo neišardžius perkelti į kitą vietą (remiantis Statybos įstatymo nuostatomis, tai būtų statinys), ar pagamintas kilnojamasis daiktas atgabentas į vietą bei padėtas ant žemės ir yra galimybė jį neišardžius perkelti į kitą vietą (remiantis Statybos įstatymo nuostatomis, toks daiktas nelaikomas statiniu).

Statiniai, atsižvelgiant į jų techninius parametrus, konstrukcijų ir technologijų sudėtingumą, paskirtį ir kitas aplinkybes, skirstomi į ypatinguosius, neypatinguosius ir nesudėtinguosius.

Dažniausiai painiojamos ir tapatinamos nesudėtingųjų ir neypatingųjų kategorijos. Nesudėtingųjų pastatų ir inžinerinių statinių sąrašai, paprastų konstrukcijų požymiai ir techniniai parametrai nustatyti reglamento „Statinių klasifikavimas“ 2 ir 3 lentelėse.

Statiniai, kurių techniniai parametrai didesni už nesudėtingųjų, tačiau neatitinka nė vieno iš ypatingojo statinio požymių, yra neypatingieji. Pavyzdžiui, individualūs gyvenamieji namai, didesnio kaip 80 kv. m bendrojo ploto ar aukštesni kaip 8,5 m, priskiriami neypatingiesiems statiniams. Daugiabučiai ar negyvenamieji pastatai, kurių bendrasis plotas didesnis kaip 2 000 kv.

Neypatingųjų ir ypatingųjų statinių STVPS vadovų pareigas eiti turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Asmenys, turintys ypatingojo statinio STVPS vadovo atestatą, turi teisę eiti ir neypatingųjų statinių STVPS vadovų pareigas pagal atitinkamą statinio statybos techninės veiklos sritį.

Šie reikalavimai galioja ne tik naujo statinio statybos ar rekonstravimo atveju, bet ir atliekant remontą, netgi tada, kai SLD neprivalomas.

Termomediena: Ekologiška Alternatyva

Termomediena yra natūraliai apdorota mediena, naudojant tik šilumą ir garus, pagerinant natūralias medienos savybes. Ji yra patvari, lengva ir atspari pelėsiui, vabzdžiams bei puvimui.

Kadangi ją gaminant nenaudojami jokie chemikalai ar pašalinės medžiagos, termomediena yra aplinkai nekenksminga žaliava, gaunama naudojant fizikinius natūralius metodus.

Termomediena nereaguoja į drėgmės pokyčius taip smarkiai kaip neapdorota mediena, todėl ji geriau išlaiko savo formą. Dėl kaitinimo proceso, kurio metu suskaidoma hemiceliuliozė, medienoje nelieka tinkamų maistingųjų medžiagų, leidžiančių vystytis ir augti puviniui ir grybeliams.

Termomedienos privalumai:

  • Stabilūs matmenys: Mažesnė išbrinkimo, įtrūkimų ir susitraukimo rizika.
  • Ekologiškumas: Gamyboje nenaudojami chemikalai.
  • Ilgaamžiškumas: Atspari pūviniui ir grybeliams.

Termomediena plačiai naudojama terasoms, apdailos medžiagoms ir interjero reikmėms. Ši apdaila teigiamai veikia psichiką, ramina ir atpalaiduoja, todėl termomedienos elementai vis dažniau aptinkami edukacijos įstaigose, prekybos ir verslo centruose, šiuolaikiniuose interjeruose.

Betoninės Grindys: Ypatumai ir Klasifikacija

Betoninės grindys yra optimalus ir pigiausias sprendimas sandėliams, gamybos, visuomeniniams, komerciniams pastatams, prekybos centrams, automobilių stovėjimo aikštelėms ir kitoms patalpoms, kuriose keliami aukšti reikalavimai grindų dangai ir tvirtumui.

Grindų dangos tipas nustatomas atsižvelgiant į mechaninių apkrovų, skysčių, biologinių ir šiluminių poveikių intensyvumą bei specialius grindims keliamus reikalavimus. Užsakovai projektuotojams pirmiausia turi nurodyti patalpų paskirtį ir galimus poveikius grindims.

Betoninės grindys gali būti:

  • Vienasluoksnės
  • Daugiasluoksnės
  • Sustiprintos, su armuotu sluoksniu
  • Nesustiprintos

Betoninių grindų tipai pagal apdorojimą:

  • Neapdorotos
  • Poliruotos
  • Impregnuotos
  • Lietos
  • Dekoratyvinės

tags: #kokiai #klasei #priskiriami #rastiniai #namai