Nuomininko Teisės Deklaruojant Gyvenamąją Vietą: Ką Svarbu Žinoti

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt. Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais.

Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai oficialus pranešimas valstybei apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.

Šiame straipsnyje aptarsime, ką svarbu žinoti nuomininkams deklaruojant gyvenamąją vietą, kokios jų teisės ir pareigos, bei kaip tai veikia nuomotojus.

Kam Reikalingas Gyvenamosios Vietos Deklaravimas?

Registrų centro Gyventojų, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrų skyriaus vadovo Valerijaus Danilevičiaus teigimu, gyvenamosios vietos deklaravimas - tai įstatymuose įtvirtinta asmens pareiga. Jo aiškinimu, asmuo deklaruoja tą gyvenamąją vietą, kurioje jis daugiausiai gyvena.

Ir tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, medicinines, išmokas, vietas vaikų darželyje, asmuo gauna pagal tai, kokioje savivaldybėje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Be to, įvairios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įmonės savo paslaugas teikia ar, esant reikalui, susisiekia su asmeniu būtent pagal jo deklaruotą gyvenamosios vietos adresą. Dėl šių priežasčių labai svarbu, kad informacija apie asmens deklaruotą gyvenamosios vietos adresą būtų tiksli ir aktuali.

Anot V. Danilevičiaus, asmuo savo gyvenamąją vietą gali būti deklaravęs jam priklausančiose patalpose arba kitam asmeniui priklausančiose patalpose, esant patalpų savininko sutikimui, pavyzdžiui, nuomos sutarčiai. Ir pridūrė, kad asmuo gali deklaruoti tik vieną gyvenamąją vietą.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Svarbus:

• Socialinėms išmokoms ir paslaugoms: Gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt.
• Medicininėms paslaugoms: Asmuo gauna medicinines paslaugas pagal tai, kokioje savivaldybėje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
• Vietai vaikų darželyje: Vietos vaikų darželyje skiriamos pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
• Ryšiui su institucijomis: Įvairios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įmonės savo paslaugas teikia ar, esant reikalui, susisiekia su asmeniu būtent pagal jo deklaruotą gyvenamosios vietos adresą.

Ar Nuomininkas Gali Prisideklaruoti Be Savininko Žinios?

J. Juškaitė nurodė, kad nuomininkas gali prisideklaruoti gyvenamąją vietą be būsto savininko žinios. Jos aiškinimu, deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai reikia pateikti patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo ten apsigyventų, arba kitą dokumentą, kuris patvirtina asmens teisę ten gyventi.

Advokatė atkreipė dėmesį, kad, jeigu tame dokumente yra nurodyta data, iki kurios asmeniui leista gyventi tame būste (arba tokią datą gyvenamosios vietos deklaracijoje nurodo savininkas), deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki tos nurodytos datos.

„Tai reiškia, kad deklaruojant gyvenamąją vietą pakanka pateikti nuomos sutartį ir gyvenamoji vieta deklaruojama bus iki tol, kol galios sudaryta nuomos sutartis. Pvz., jeigu būstas išnuomojamas vienerių metų laikotarpiui, nuomininko gyvenamoji vieta bus deklaruojama tik tiems vieneriems metams“, - dėstė pašnekovė.

Dokumentai Reikalingi Deklaruojant Gyvenamąją Vietą:

• Patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimas, kad asmuo ten apsigyventų.
• Kitas dokumentas, kuris patvirtina asmens teisę ten gyventi (pvz., nuomos sutartis).

Kas Pasikeičia Nuomininkui Deklaravus Gyvenamąją Vietą?

„Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos advokatės Jolitos Juškaitės aiškinimu, akivaizdu, kad didelių permainų deklaravus gyvenamąją vietą nuomotojas ir nuomininkas nepajaus. Anot jos, nuomininkas tiesiog turės deklaruotą gyvenamąją vietą, dėl ko jį pasieks laiškai, siuntos ar kita svarbi informacija (pvz., susijusi su pensijomis, pensininkų pažymėjimais, išmokomis, kaimyninių teritorijų statybos planais ir kt.), svarbūs kitų institucijų (pvz., teismų, antstolių, policijos ir kt.) laiškai.

Vis tik teisininkė pažymėjo, kad deklaravus daugiau asmenų prie gyvenamosios vietos, komunaliniai mokesčiai būstui gali būti skaičiuojami pagal būste registruotų žmonių skaičių. Taip pat gali būti apsunkintas būsto pardavimas tol, kol jame bus registruoti kiti asmenys: „Tad nuomojant būstą reikia atsižvelgti į šiuos aspektus.“

Ar Galima Išdeklaruoti Nuomininką?

Pasak J. Juškaitės, prašymą ištaisyti neteisingus deklaravimo duomenis ar juos pakeisti nagrinėja ir sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo ir keitimo priima deklaravimo įstaiga. Taip būna, kuomet patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.

„Taigi, išdeklaruoti asmenį (nuomininką) iš nuosavybės teise priklausančio namo (buto) galima tik tada, kai asmuo nebegyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Todėl tuo atveju, kai nuomotojas nuomoja būstą, geriausia numatyti nuomos terminą (pvz., nuomos sutarties galiojimą 6 mėn. su galimybe pratęsti nuomos laikotarpį). Kuomet bus numatomas ribotas nuomos laikotarpis, o jam pasibaigus nuomos sutartis nebus pratęsiama, asmens gyvenamosios vietos deklaravimas automatiškai pasinaikins“, - pasakojo J. Juškaitė.

Registrų centro atstovas pridūrė, kad pakeitus gyvenamąją vietą ar patalpų savininkui pateikus prašymą panaikinti kito gyvenamąją vietą deklaravusio asmens duomenis, t. y. išdeklaruoti, asmuo turi per vieną mėnesį deklaruoti naują gyvenamąją vietą.

„Tais atvejais, kai asmuo neturi galimybių deklaruoti savo gyvenamosios vietos jokiose gyvenamosiose patalpose, jis gali būti įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą“, - nurodė V. Danilevičius.

Kada Deklaruoti Gyvenamąją Vietą Gali Kitas Asmuo?

„Jankauskas ir partneriai“ teisininkė nurodė, kad kitas asmuo pilnamečio, veiksnaus asmens deklaruoti gyvenamojoje vietoje negali, tą padaryti gali tik pats asmuo. Vis tik ji paminėjo išimtis, kuriomis esant kitas asmuo galėtų deklaruoti asmens gyvenamąją vietą:

• Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai (įtėviai), globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai.
• Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais (įtėviais), globėjais (rūpintojais) arba kitais teisėtais atstovais ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
• Asmenų, kuriems yra nustatyta globa ar rūpyba, gyvenamąją vietą deklaruoja globėjai (rūpintojai), socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms pavesta eiti globėjų (rūpintojų) pareigas, administracija.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Nuomojamame Bute: Praktiniai Aspektai

Norint deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute, nebūtinai reikia atsivesti kartu ir buto savininką, pakaks turėti notaro patvirtintą raštišką jo sutikimą arba būsto nuomos sutartį. Beje, turint, kad ir notaro nepatvirtintą sutartį deklaruoti gyvenamąją vietą nuomuojamame bute bus galima ir apie tai neperspėjus buto savininko. Gyvenamosios vietos deklaravimas nekainuoja.

Sutinku, kad mažai kas sudaro legalias, notariškai patvirtintas sutartis, bet jūs man parodykite nors vieną būsto savininką, kuris išnuomotų butą, nepasirašęs su nuomininku jokios sutarties. Beje, turint, kad ir notaro nepatvirtintą sutartį deklaruoti gyvenamąją vietą nuomuojamame bute bus galima ir apie tai neperspėjus buto savininko. Gyvenamosios vietos deklaravimas nekainuoja.

Nuomos Sutartis Be Notaro

Panemunės seniūnė Rasina Žolynienė tv3.lt nurodė, kad iki 2016 m. sausio 1 d. gyventojai galėjo registruotis prie savivaldybių, ne prie konkrečių adresų, ir tuomet problemų nekildavo, tačiau dabar įstatymas yra pasikeitęs ir yra apibrėžta, ką galima įtraukti į neturinčių gyvenamosios vietos gyventojų apskaitą- tik benamius. Ši tvarka galiojo visoje Lietuvoje, ne tik Kaune.

Tad ji pabrėžia, kad registracijai reikia savininko sutikimo, bet, jeigu žmogus turi nuomos ar panaudos sutartį, tai prilygsta savininko sutikimui. Jeigu žmogus užsiima nuoma ir sudaro su gyventoju nuomos sutartį, nuomininkas, turėdamas oficialią nuomos sutartį, gali dekalruoti savo gyvenamąją vietą - jam net nereikia papildomo dokumento iš savininko. Be to, nuomininkas su nuomotoju gali pasirašyti sutartį be notoro patvirtinimo, tiesiog tarp savęs, su parašais, ir ši sutartis praktiškai irgi yra galiojanti. Tuomet žmogus su ta sutartimi turi kreiptis į seniūniją, kurioje jis gyvena, ir jis bus priregistruotas.

Valstybinės Mokesčių Inspekcijos (VMI) Pozicija

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė - Šnirienė tv3.lt raštu pateiktame atsakyme nurodė, kad gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti nekilnojamąjį turtą, tai gali padaryti įsigijęs verslo liudijimus: „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ ir „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“, „Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas“.

VMI primena, kad būstą besinuomojantys gyventojai visuomet gali prašyti nuomininko pateikti jo veiklą pagrindžiantį dokumentą, inicijuoti nuomos sutarties sudarymą. Ši sutartis skirta ne tik įrodyti laikinosios nuomos teisėtumą, bet ir apsaugoti nuomotoją bei patį nuomininką nuo galimų nesusipratimų. Sudarius sutartį, gautas pajamas už turto nuomą, reikia deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 d., iki to paties termino sumokant gyventojų pajamų mokestį.

S. Aliukonytės-Šnirienės žiniomis, nekilnojamojo turto nuomos veiklą pajamų neapskaitymo požiūriu VMI vertina kaip rizikingą, todėl analizuoja gyventojų, įregistravusių daug gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto objektų, duomenis, vertina gautus pranešimus dėl nelegalios nuomos, nagrinėjama interneto informacija.

Pasak VMI atstovės, gyventojų sąmoningumas duoda akivaizdžių kovos su „šešėliu“ rezultatų. Praėjusiais metais VMI gavo 421 pranešimą dėl galimai vykdomos nelegalios nekilnojamojo turto nuomos veiklos, šiais metais, per sausio mėn., tokių pranešimų gauta 47.

Apibendrinant, nuomininko teisės deklaruojant gyvenamąją vietą yra aiškiai apibrėžtos įstatymais. Svarbu žinoti savo teises ir pareigas, taip pat turėti reikiamus dokumentus, tokius kaip nuomos sutartis. Nuomotojams taip pat svarbu suprasti, kad gyvenamosios vietos deklaravimas nesuteikia nuomininkui jokių turtinių teisių į būstą.

tags: #kokias #teoses #igyja #nuomininkas #jei #deklaruoja