Atstumai tarp individualių namų: reikalavimai ir kaimynų sutikimai Lietuvoje

Planuojant statybas nuosavame sklype, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi atstumams iki sklypo ribos. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, į kuriuos būtina atsižvelgti, norint išvengti nesklandumų ir konfliktų su kaimynais.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą. Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.

Pagrindiniai Atstumų Reikalavimai

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, minimalus atstumas nuo pastato stogo konstrukcijos iki sklypo ribos yra trys metrai. Tačiau, jei šio atstumo išlaikyti neįmanoma, būtinas gretimo sklypo savininko sutikimas, patvirtintas notaro arba seniūno. Svarbu paminėti, kad bet kuriuo atveju turi būti išlaikomi priešgaisriniai atstumai tarp pastatų.

Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priede.

Pagrindiniai atstumų reikalavimai:

• 3 metrų atstumas: STR aiškiai nurodyta, kad būtina išlaikyti 3 m atstumą nuo sklypo ribos.
• Aukščio apribojimai: Trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos statomo statinio bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m.
• Aukštesni statiniai: Didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant tokį reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Remiantis statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Pavyzdžiui, jei norite statyti priestatą prie sodo namelio, privalomas pastato atstumas nuo sklypo ribos yra 3m iš visų pusių. Jeigu kaimynas duoda raštišką sutikimą (notarinį)tuomet galima statyti arčiau tiek kiek parašyta kaimyno sutikime.

Statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai.

Bendruoju atveju, mažiausi atstumai nuo pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio - ne mažesnis kaip 3,0 m iki sklypo ribos. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu (patvirtintas notariškai).

Mažiausias atstumas nuo pastato iki sklypo ribos turi būti 3 metrai, kitu atveju reikalingas kaimyno notariškai patvirtintas sutikimas, be to, kas yra labai svarbu, reikia įvertinti ar yra išlaikomi priešgaisriniai atstumai tarp pastatų (minimum 6 metrai, jei pastatai pirmos ugniaatsparumo klasės) ir t. t.

Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios pastato dalies. Atstumai nuo pastatų ir statinių taikomi ir bet kurioms namo ar jo priklausinių išsikišančioms konstrukcijoms.

Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai.

Atstumų ir Aukščio Reikalavimų Lentelė

Ši lentelė iliustruoja, kaip atstumas nuo sklypo ribos didėja priklausomai nuo pastato aukščio.

Kada Reikalingas Kaimyno Sutikimas?

Kai kuriais atvejais kaimynų sutikimai dėl statybų yra reikalingi beveik visais atvejais, tačiau privalu įsigilinti į kiekvieną konkrečią situaciją.

Visi atvejai, kada reikalingas šalia esančių sklypų savininkų rašytinis sutikimas dėl statybų, yra numatyti Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Rašytiniai šalia esančių sklypų savininkų sutikimai dėl statybų reikalingi:

• kai yra statomas užtvaras ant sklypo ribos;
• arčiau kaip 1 metras iki sklypo ribos ir kitais Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Šalia esančių sklypų savininkų sutikimai dėl statybų Jūsų sklype reikalingi, kai:

• Yra statomas užtvaras ant sklypo ribos.
• Statoma arčiau kaip 1 metras iki sklypo ribos.
• Kitais Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 numatytais atvejais.

Atvejai, kada privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), priklausomai nuo statinio padėties sklypo ribos atžvilgiu, išdėstyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priede.

Jei tiksliai nežinote, ar Jums yra reikalingas kaimyninių sklypų savininkų sutikimas dėl numatyto statyti statinio ar pastato, rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie profesionaliai ir greitai įvertins Jūsų situaciją ir atsakys, ar Jums yra reikalingas šalia esančių sklypų savininkų rašytinis sutikimas.

Priešgaisriniai Atstumai

Svarbu atkreipti dėmesį į priešgaisrinius atstumus tarp pastatų esančių gretimuose sklypuose. Priešgaisrinis atstumas priklauso nuo pastatų konstrukcijų ir gali svyruoti nuo 6,0 m iki 8,0 m ar net 15,0 m. Tiksliai pasakyti atstumą galimą tik įvertinus gretimuose sklypuose esančius pastatus. Atlikus skaičiavimus galima pagrįsti ir mažesnį priešgaisrinį atstumą tarp gretimuose sklypuose stovinčių pastatų, tačiau mažesnis atstumas iki sklypo ribos nei 3,0 m galimas tik gavus rašytinį kaimyninio sklypo sąvininko sutikimą.

Vadovaujantis GAISRINĖS SAUGOS PAGRINDINIAI REIKALAVIMAIS, minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų:

Pastato atsparumo ugniai laipsnis Atstumas (m) iki gretimų pastatų, kurių atsparumo ugniai laipsnis

I II III

I 6 8 10

II 8 8 10

III 10 10 15

Įprastai pastatams iki 8,5 m aukščio, atstumas iki sklypo ribos 3m, jei nėra kokių kitų apsauginių zonų ar reikalavimu. Nuo kaimyno namo atstumas priklauso ir nuo priešgaisrinės klasės, gali būti 8m, nuo sklypo ribos mažiausiai 3 m.

Bet kuriuo atveju turi būti išlaikomi priešgaisriniai atstumai tarp pastatų esančių gretimuose sklypuose.

Želdinių Sodinimas ir Atstumai Nuo Sklypo Ribos

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos gali pažeisti kaimynų interesus ir sukelti konfliktus dėl sklypų ribų. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose, išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos įsakyme Nr. Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Atstumai nuo sklypo ribos sodinant želdinius:

• Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
• Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
• Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
• Krūmus ir gyvatvores arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos.
• Žemaūgius medžius, išaugančius ne daugiau kaip iki 3,0 m aukščio, arčiau kaip 2,0 m iki sklypo ribos.
• Aukštesnius nei 3,0 m medžius, arčiau kaip 3,0 m iki sklypo ribos.
• Aukštesnę nei 1,3 m gyvatvorę sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje.

Sklypo Reljefo Keitimas ir Atraminės Sienelės

Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.

Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu.

Kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Tvorų Statyba

Statant sklypo užtvarą reikalingas leidimas:

• ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
• prie sklypo ribos (arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribą):
• jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°);
• jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.

Jei užtvaras su cokoliais, kliudo nutekėti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, gavęs savininko sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą).

Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.

Kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės.

Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę mieste taip pat būtina gauti SLD.

2) tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.

Moduliniai Namai: Ar Jiems Taikomi Tie Patys Reikalavimai?

Dažnai pastačius modulinį namuką šalia kito sklypo ribos, kyla ginčų ar jis laikomas statiniu, kurio statybai taikomas minimalus 3 metrų atstumas nuo gretimo sklypo ribos, ar visgi nekilnojamas daiktas, kurio statybai netaikomi (nenumatyti) minimalūs atstumai nuo gretimo sklypo ribos, t.y. kuris gali būti pastatytas kad ir prie pat sklypo ribos.

Be gretimo sklypo savininko leidimo (sutikimo) statyti kilnojamą namuką galima, jeigu jis neatitinka statinio sąvokos, o tam įvertinti yra keli svarbūs kriterijai ir sąlygos.

Svarbūs kriterijai ir sąlygos statant kilnojamą namą be gretimo sklypo savininko sutikimo:

• Užtikrinti, jog daikto (modulinio namo) laikančios konstrukcijos nėra statomos statybos būdu žemės sklype.
• Daiktas nebūtų tvirtai, neatsiejamai susietas su žeme.
• Namo perkėlimo sąnaudos yra palyginus mažos.
• Elektros tinklų pajungimą reikėtų padaryti lengvai atjungiamą.
• Vandens sistemą reikėtų įrengti taip, kad irgi būtų lengva atjungti bei perkelti į kitą vietą namą.
• Jeigu namelyje bus reikalinga įrengti trapą (pvz. vandeniui nubėgti), rekomenduotina jį išleisti ant žemės sklypo, o ne į specialias nuotekų valymo sistemas (jeigu tos nuotekos netaršios).
• Įvertinti kaimyniniame sklype esančias apsaugos zonas: geriamojo vandens gręžinio ar šulinio vietos (jeigu toks yra), nuotekų valymo sistemos ir pan.
• Jeigu ketinate įsirengti terasą aplink savo kilnojamą turtą, reikia žinoti, jog terasa priskiriama inžineriniam statiniui, kuriam taikomas minimalus 1 metro atstumas nuo gretimo sklypo ribos. Tam, kad modulinis namas išliktų kilnojamas turtas, rekomenduotina terasos nesujungti jungtimis (varžtais ir pan.) prie modulio taip, kad šis sujungimas trukdytų perkelti daiktą į kitą vietą (palikite bent 1 cm.

Kai daiktas laikomas kilnojamu pagal savo prigimtį, jo statybai netaikomi statiniui nustatyti minimalūs atstumai nuo gretimo sklypo ribos.

Kiekvienas atvejis gali būti vertinamas individualiai, ir kartais net ir tenkinus visus aukščiau nurodytus kriterijus, teismai atranda tinkamą teisinį pagrindą tokį daiktą priskirti statiniui ar kitaip apriboti jo statybą šalia gretimo sklypo ribos (pvz., jeigu nustatomas kitoks gretimo sklypo savininko teisių pažeidimas dėl pastatyto modulinio namelio).

Kiti Svarbūs Aspektai

Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo.

Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.

Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra.

Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.

Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.

Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.

Svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

SLD prašymus galima teikti nuotoliniu būdu Lietuvos Respublikos statybos leidimų informacinėje sistemoje arba atvykus į savivaldybės įstaigą.

Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus (išskyrus atvejį, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose).

Tokiu atveju ypatingas dėmesys turi būti skiriamas gaisrinės saugos pagrindiniams reikalavimams.

Sanitariniams atstumams tarp statytojo ir gretimo sklypo pastatų ir inžinerinių statinių esant mažesniems nei leistini arba sanitarinės apsaugos zonai įeinant į gretimo sklypo teritoriją, reikalingas leidimas.

Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.

Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai.

Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).

Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo.

Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.

Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc.

Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.

Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu.

Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.

Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo.

Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.

tags: #kokie #actumai #turi #buti #islaikomi #tarp