Lietuvių kalboje skiriama 11 kalbos dalių: 6 kaitomos ir 5 nekaitomos. Būdvardis yra viena iš kaitomų kalbos dalių. Morfologiškai, būdvardis žymi asmens, daikto arba reiškinio ypatybę ir atsako į klausimus: koks? kokia? kokie? kokios?
Būdvardžių gramatinės ypatybės
Būdvardžiai kaitomi giminėmis (mot., vyr., bevardė), o mot. ir vyr. g. būdvardžiai - linksniais ir skaičiais. Tradiciškai mokyklinėje gramatikoje pagal vns. ir dgs. V. Kai kurie būdvardžiai gali turėti įvardžiuotines formas ir būti laipsniuojami.
Pavyzdžiui, būdvardis gali būti:
- Vyr. giminės: tylus
- Mot. giminės: tyli
- Bevardės giminės: tylu
Įvardžiuotinės būdvardžių formos
Įvardžiuotinės būdvardžių formos - tai būdvardžiai, prie kurių galūnių prijungtos papildomos įvardžių jis, ji formos, norint suteikti išskirtinumo ypatybių.
Svarbu atsiminti! Įvardžiuotinių būdvardžių tam tikruose linksniuose rašomos nosinės balsės: moteriškosios ir vyriškosios giminės vienaskaitos galininke bei daugiskaitos kilmininke - dvi nosinės balsės, moteriškosios giminės vienaskaitos įnagininke bei daugiskaitos galininke - viena nosinė balsė. Reikėtų įsidėmėti, jog įvardžiuotinių būdvardžių vienaskaitos naudininke ir vietininke nosinės balsės nerašomos.
Kitos kalbos dalys
Lietuvių kalboje, be būdvardžių, yra ir kitos svarbios kalbos dalys:
- Daiktavardis: kaitoma kalbos dalis, kuri pasako asmens, daikto vardą arba tam tikro reiškinio pavadinimą ir atsako į klausimą kas tai?
- Skaitvardis: kaitoma kalbos dalis, kuri žymi skaičių arba skaičiuojamąją vietą eilėje ir atsako į klausimus kiek? kelintas? kelinta?
- Veiksmažodis: kalbos dalis, kuri reiškia asmens, daikto veiksmą arba būseną ir atsako į klausimus ką veikia? kas vyksta, darosi, atsitinka?
- Prieveiksmis: linksniais ir asmenimis nekaitoma kalbos dalis, kuri aiškina veiksmažodį, būdvardį, prieveiksmį arba daiktavardį ir atsako į klausimus kaip? kur? kada? keliese? kiek? kodėl?
Taip pat, lietuvių kalboje yra nekaitomos kalbos dalys: prielinksnis, jungtukas, jaustukas, ištiktukas, dalelytė.
Prielinksniai pagal kilmę skiriami į senybinius ir naujybinius. Pagal vartojimą - su kokiais linksniais vartojami: dažniausiai vartojami su trimis linksniais (K., G., Įn.). Jungtukai pagal vartojimo paskirtį yra skiriami į sujungiamuosius ir prijungiamuosius. Dalelytės pagal reikšmę skiriamos į klausiamąsias ir abejojamąsias, neigiamąsias, tvirtinamąsias, pabrėžiamąsias, tikslinamąsias, išskiriamąsias, parodomąsias, lyginamąsias, geidžiamąsias ir skatinamąsias.