Valstybės biudžetas yra svarbus įrankis, skirtas planuoti ir valdyti šalies finansus. Biudžeto pajamų ir asignavimų planas yra biudžetiniams metams sudaromas dokumentas. Jame numatomi asignavimai, kurie gali būti finansuojami įvairiais būdais, įskaitant ir skolinimąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie gali būti asignavimai iš skolintų lėšų ir kaip jie naudojami.
Asignavimai - tai viešojo sektoriaus subjekto iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kitų išteklių fondų, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų gauti arba gautini pinigai arba kitas turtas, skirti viešojo sektoriaus subjekto įstatuose (nuostatuose) nustatytiems tikslams pasiekti ir funkcijoms atlikti bei vykdomoms programoms įgyvendinti.
Valstybės biudžeto asignavimai gali būti skirstomi į:
- Valstybės biudžeto asignavimai pažangos priemonėms įgyvendinti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas.
- Valstybės biudžeto asignavimai tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, skirti prisiimtiems sutartiniams įsipareigojimams ir (arba) inicijuotiems Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka vykdomiems viešiesiems pirkimams, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatyta tvarka vykdomiems viešiesiems pirkimams, atliekamiems gynybos ir saugumo srityje, bei pirkimams, susijusiems su žvalgybinio pobūdžio veikla (toliau kartu - viešiesiems pirkimams), vykdyti.
Atitinkamai pažangos priemonei įgyvendinti suplanuoti ir ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudoti asignavimai perkeliami į einamuosius biudžetinius metus ir naudojami tik tai pačiai pažangos priemonei įgyvendinti.
Į einamuosius biudžetinius metus perkeliamų šių ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudotų asignavimų, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, dydis turi neviršyti 3 procentų asignavimų valdytojui ankstesniais biudžetiniais metais patvirtintų asignavimų, atėmus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sumas ir Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sumos tęstinės veiklos priemonėms finansuoti.
Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams valstybės vardu pasiskolintos lėšos, taip pat iš valstybės rezervo skirtos lėšos einamaisiais biudžetiniais metais gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumą.
Svarbu pažymėti, kad ne visi nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai gali būti perkeliami į kitus metus. Šis apribojimas netaikomas:
- Asignavimams, skirtiems programoms finansuoti.
- Politinėms partijoms paskirstytiems valstybės biudžeto asignavimams.
- Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatyme apibrėžtoms skatinamosioms finansinėms priemonėms, kai fondų fondas nesteigiamas, įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti pagal finansavimo sutartis, kurių šalys yra asignavimų valdytojai, skatinamųjų finansinių priemonių ir (arba) fondų fondų valdytojai ir (arba) Finansų ministerija.
Ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, pardavimo, perdavimo, netekimo arba nuvertėjimo ir įsipareigojimų prisiėmimo, dėl ko sumažėja grynasis turtas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą yra išlaidos. Gauta, gaunama arba gautina ekonominė nauda už viešųjų paslaugų teikimą, prekių ir paslaugų pardavimą, kai turto vertė padidėja arba įsipareigojimai sumažėja, dėl ko padidėja grynasis turtas, išskyrus tiesioginį jo didinimą yra pajamos.
Apibendrinant, asignavimai iš skolintų lėšų yra svarbus finansavimo šaltinis, leidžiantis valstybei įgyvendinti įvairias programas ir projektus. Tačiau svarbu užtikrinti, kad šios lėšos būtų naudojamos efektyviai ir skaidriai, laikantis nustatytų įstatymų ir reglamentų.
