Į atranką atvykusiems šauktiniams tenka ne tik visapusiškai pasitikrinti sveikatą, bet ir atsakyti į tris šimtus klausimų specialiame psichologijos teste. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime psichologinius testus, naudojamus kariams, ir aptarsime su jais susijusius klausimus. Taip pat bus aptariami karo komendantūrų vaidmuo taikos metu, šauktinių psichologinė būklė ir parama, bei sveikatos reikalavimai norintiems tarnauti kariuomenėje.

Psichologiniai testai šauktinių atrankoje
Klaipėdos regiono Komplektavimo ir karo prievolės skyriuje - šauktinių apgultis. Po pokalbio su psichologu dar tenka pabendrauti su psichiatru.
Kai kurie jaunuoliai stebėjosi klausimais testo metu:
- "Mane nustebino klausimas, ar aš mėgstu skinti gėles?"
- "Teste dar buvo klausiama, ar norėčiau būti gėlininku? Kažin ką siekiama išsiaiškinti tokiais klausimais?"
- "Taip pat buvo klausimas ar niekada nenorėjau būti mergina? Ar nejaučiu, kad mano siela palieka kūną?"
Būrelis klaipėdiečių ėmė garsiai svarstyti, ar tik nemėginama išsiaiškinti jų seksualinės orientacijos.
Ką siekiama iššifruoti?
Klaipėdos šaukimo punkte ne vieną dešimtmetį dirbantis psichiatras Kęstutis Ramanauskas neslėpė, kad testu iš dalies gali būti mėginama išsiaiškinti šauktinio seksualinę orientaciją. Reikia išsiaiškinti, ar sugebės žmogus ištarnauti devynis mėnesius. Ne visi sugeba ir ne visi ištveria iki galo“, - sakė gydytojas.
Tai, kad psichologinio testo klausimyne yra klausimų apie gėles ar norą būti moterimi, K. Ramanausko visai nestebina. Jis visose šalyse vienodas“, - tikino specialistas.
Paklausus, ar iš tiesų kariuomenė filtruoja homoseksualius asmenis, medikas patikino, kad būtent tai ir vyksta. Ne tik žiūriu, kurioje ausyje auskarą segi“, - tvirtino K. Ramanauskas.
Paklausus, kuo blogi LGBT* bendruomenės atstovai, psichiatras rėžė, kad jie armijai nėra tinkami. Nors kiti kitaip mano. Juk toks žmogus bus patyčių objektas kariuomenėje ir jis neištarnaus visų devynių mėnesių“, - rėžė psichiatras K. Ramanauskas.
Seksualinė orientacija ir tinkamumas tarnybai
Seksualinė orientacija - itin opi ir subtili tema. Už LGBT* asmenų teises kovojantieji turėtų sunerimti ne dėl LGBT* bendruomenės eitynių rengimo, o dėl to, kodėl kariuomenėje nepageidaujami homoseksualūs šauktiniai. Tačiau ar jie veržiasi?
Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos pirmininko pavaduotoja kapitonė Adriana Vinklerytė išaiškino, kad homoseksualumas nėra liga. Tačiau čia pat specialistė pabrėžė, kad „seksualinio pasirinkimo sutrikimai“ neabejotinai užkirs kelią tarnybai.
Pasak A.Vinklerytės, Karinės medicinos ekspertizės metu naudojamas psichologinio tyrimo klausimynas yra psichologinio asmens tyrimo dalis, skirta išsiaiškinti galimus tiriamojo asmenybės, elgesio, psichologinės raidos, emocijų ir kitus sutrikimus, o ne jo seksualinę orientaciją. Karo prievolės įstatymas nenumato atleidimo nuo privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo dėl seksualinės orientacijos“, - aiškino specialistė.
Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL vadovo Vladimiro Simonko komentaras:
„Apie šį klausimyną man yra žinoma nuo 2004 metų. Jei tai yra daroma, man kyla klausimas - kokiu tikslu renkama ši informacija? Ar tai reiškia, kad žmogus neteks teisės tarnauti armijoje? Aš ironizuoju, o kalbant rimtai, toks klausimynas, mano manymu, yra diskriminuojantis. Juk yra nemaža dalis tokių asmenų, kurie tarnauja NATO partnerių šalyse. Kas tuomet bus atvykus tokiems kariams į Lietuvą? Tokiu atveju prasidėtų karas tarpusavyje, o ne su bendru priešu. Tik Turkijos kariuomenėje bandoma nustatyti lytinę orientaciją ir dėl to buvo nusiskundimų, kad tokie žmonės nepatenka į kariuomenę.

Karo komendantūros taikos metu
Komendantūros yra kariniai vienetai, veikiantys taikos metu ir prisidedantys prie valstybės gynybos. Nauja komendantūrų struktūra kuriama Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos ir komendantūrų pagrindu.
Komendantūrų sudėtis
Komendantūrą sudaro komendantai ir jų pavaduotojai, komendantiniai vienetai. Juos sudaro profesinės karo tarnybos kariai, priskirti parengtojo rezervo karo prievolininkai, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniai šauliai. Vėliau komendantiniai vienetai pasipildys pilietiškais asmenimis, norinčiais prisidėti prie valstybės gynybos.
Registracija į komendantūras
Į komendantūras gali užsirašyti visi patriotiškai nusiteikę piliečiai, tiek vyrai, tiek moterys, kreipdamiesi į savo miesto komendantūras.
Aprūpinimas ir rengimas
Planuojama, kad bus užtikrintas komendantinių vienetų aprūpinimas ginkluote ir ekipuote. Vieno komendantinio vieneto kario aprūpinimas naujomis priemonėmis preliminariai kainuotų apie 12 tūkst. eurų.
Atranka
Bus vertinami Lietuvos kariuomenės poreikiai, medicininiai reikalavimai (fiziniai, psichologiniai) ir žmonių, atėjusių į komendantūras, parengimas. Į komendantūras nebūtų priimti tie, kurie paskirti į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą, atlieka tikrąją karo tarnybą ar neatitinka kariams keliamų bendrųjų reikalavimų (pilietybė, teistumas, veiksnumas). Piliečiai, norintys prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių, registruotis galės artimiausiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinyje.
Šauktinių psichologinė būklė ir parama
Pastaruoju metu Lietuvos kariuomenėje užfiksuoti atvejai rodo, kad šauktinių psichologinė būklė yra svarbi problema. Per pastarąjį pusmetį Lietuvoje įvyko net dvi savižudybės Lietuvos kariuomenėje, abu kartus panašiomis aplinkybėmis iš gyvenimo pasitraukė į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukti kariai.
Psichologinė padėtis kariuomenėje
Psichologinė padėtis kariuomenėje negali būti kitokia nei visuomenėje. Kario uniforma jo nepadaro nei nepažeidžiamo, nei nemirtingo. Lietuvos kariuomenė gyvena panašiomis nuotaikomis kaip ir visa visuomenė - užsitęsęs COVID-19 kelia pyktį, nerimą.
Psichologiniai testai ir pokalbiai
Šauktiniai, prieš patekdami į kariuomenę, pereina karinę medicinos ekspertizę, kurios dalis yra psichologiniai testai. Su šauktiniais kalbamasi nuo pat pirmų dienų, didelę dalį darbo atlieka skyriaus vadas, tiesioginiai vadai. Pirmą tarnybos savaitę psichologai prisistato, papasakoja apie teikiamas paslaugas, pasako, kad pradžioje adaptacija gali būti sudėtingesnė, normalu kreiptis psichologinės pagalbos.
Adaptacija
Pirmos dienos, savaitės, mėnuo gali būti sunkesni, nes kai kuriems kariams adaptacija būna sunkesnė.
Stigma ir pagalba
Nors stigma dėl kreipimosi į psichologą egzistuoja, požiūris į psichologo paslaugas kariuomenėje keičiasi į europietišką. Kariuomenė yra struktūra, kurioje karys ruošiamas gintis, kariauti, yra šiek tiek susipriešinimo, kad verkti, jausti negali, tačiau kaskart sakome, kad karys yra toks pat žmogus, turi teisę reikšti tokias pat emocijas.
Psichologų prieinamumas
Lietuvos kariuomenėje psichologų paslaugų prieinamos visiems. Pagrindinis principas - psichologas yra dislokuotas šalia kario. Kariai gali kreiptis per „Messenger“ programėlę.
Psichologinės problemos
Problemos tos, kurios paliekamos už tvoros. Karys atsineša gyvenimišką dalį. Tai gali būti santykių problemos, pačioje pradžioje gali būti su įtampa ir nerimu susijusios bėdos. Tačiau problemos yra gyvenimiškos - uniforma jų nepakeičia. Jauni žmonės kreipiasi dėl meilės reikalų, nes labai svarbu, ar jie išlauks.
Konsultacijų skaičius
Pernai vien šauktiniams suteikta beveik 2 tūkst. psichologinių konsultacijų. Tai nereiškia, kad kreipėsi 2 tūkst. karių, kai kurie kreipėsi po kelis kartus, gavo po 5, 7, 12 konsultacijų.
Patyčios ir smurtas
Nors negalima pasakyti, kad patyčių ir psichologinio smurto visai nėra, tokių atvejų, kuriuos mename iš senų laikų, nėra. Kariams sudarytos puikios galimybės kreiptis ir gauti anoniminę pagalbą, gali pranešti į karštąją liniją apie tokius įvykius.
Savižudybių prevencija
Vadai yra mokomi, savižudybių prevencija yra prioritetinė tema. Mūsų siekiamybė, kad pats kursas būtų privalomas ir kas keletą metų būtų pakartojamas. Tiesioginiai karių vadai yra mokomi, nes jie gali būti pirmieji, kurie pastebi, kurie atpažįsta. Tam skiriama daug dėmesio.
Savižudybių priežastys
Sunku sugalvoti, ką dar būtų galima padaryti, kad būtų išvengta savižudybių. Tiesiog kartais reikia suprasti ir susitaikyti su tokiais dalykais, kad ne visada yra įmanoma, net ir turint geriausias metodikas ar intuiciją, pastebėti, nustatyti, ištiesti draugišką ranką ar pasiūlyti petį. Jeigu žmogus yra uždaras, gynybiškas, jei jis neparodo, nepasisako.
Kreipimasis dėl savižudybės
Tai tikrai nėra dažnas atvejis. Bet pasitaiko. Psichologinė pagalba nėra prievartinė, tarp psichologo ir kario sudaromas žodinis kontraktas, be jokios abejonės rekomenduojame tęsti. Jeigu nustatoma aukšta rizika, vadinasi, karį lanko ne tik mintys, bet jis turi planą, įrankį, žino, kada tai padarytų, tai tokiu atveju karys yra siunčiamas psichiatriniam ištyrimui.
Pagalba
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą. Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje, ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu. Norintieji padėti išgyvenantiems savižudybės krizę šioje svetainėje sužinos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, ras patarimų, kaip tinkamai suteikti pagalbą. Specialistams pateikiama išsami informacija, kaip elgtis konkrečioje situacijoje.
Medicininiai reikalavimai ir atleidimas nuo karo tarnybos
Medicinos komisija, vertindama šaukiamųjų sveikatos būklę, atsižvelgia į griežtus kriterijus, kad užtikrintų kariuomenės veiksmingumą ir patį šauktinių saugumą. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokios ligos ar sveikatos būklės gali būti priežastimi atleidimui nuo kariuomenės. Taip pat pateiksime detalią informaciją apie vertinimo procesą ir sąlygas, kada šauktinis yra laikomas netinkamu tarnybai.
Lietuvos kariuomenės medicininė komisija vadovaujasi aiškiai reglamentuota tvarka, todėl šauktinių atleidimas dėl sveikatos nėra subjektyvus. Toliau pateiksime detalių apie ligas ir sveikatos problemas, kurios dažniausiai lemia atleidimą nuo karo tarnybos.
Psichikos ir elgesio sutrikimai
31 straipsnis. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai (F00-F09)
Asmenys laikomi netinkamais karo tarnybai, jei nustatomi šie organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai:
- Demencija.
- Organinis amnezinis sindromas.
- Delyras, nesukeltas alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
- Psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimų, disfunkcijos ar somatinės ligos.
- Asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimų ar disfunkcijos.
- Nepatikslinti organiniai ar simptominiai psichikos sutrikimai.
Diagnozei pagal 1 ir 3 skiltį nustatyti būtinas psichiatrinis stacionarinis tyrimas.
Lengvesni atvejai:
Jei sutrikimai yra nežymūs, jų eiga neaiški arba jie nustatomi pirmą kartą, tiriamajam gali būti skiriama pakartotinė psichiatrinė ekspertizė:
- Po 1 metų (1 skiltis).
- Po 6 mėnesių (3 skiltis).
Straipsnis netaikomas, jei sutrikimai yra trumpalaikiai ir lengvi, tokie kaip:
- Lengva astenija.
- Lengva depresija po somatinio susirgimo.
32 straipsnis. Psichikos sutrikimai dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo (F10-F19)
Asmenys laikomi netinkamais karo tarnybai, jei nustatomi:
- Priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms sindromas.
- Abstinencijos būklė su delyru.
- Psichoziniai sutrikimai vartojant psichoaktyvias medžiagas.
- Rezidualiniai ar vėlai atsiradę psichoziniai sutrikimai.
- Amnezinis sindromas ar kiti psichikos sutrikimai.
Straipsnis netaikomas, jei užfiksuojami vienkartinio ar epizodinio psichoaktyvios medžiagos vartojimo atvejai.
33 straipsnis. Šizofrenijos spektro sutrikimai (F20-F29)
Diagnozė turi būti nustatyta specializuotame psichiatriniame skyriuje ar ligoninėje.
34 straipsnis. Nuotaikos sutrikimai (F30-F39)
Asmenys laikomi netinkamais, jei nustatomi šie sutrikimai:
- Manijos epizodas.
- Bipolinis afektinis sutrikimas.
- Pasikartojantis depresinis sutrikimas.
- Vidutinio sunkumo ar sunkus depresijos epizodas.
- Nuolatiniai nuotaikos sutrikimai.
Diagnozės patikrinimui būtinas psichiatrinis stacionarinis tyrimas. Jei sutrikimai yra lengvi (pvz., lengvas depresijos epizodas), tinkamumas tarnybai sprendžiamas individualiai.
35 straipsnis. Neuroziniai, su stresu susiję ir somatoforminiai sutrikimai (F40-F48)
Netinkamumas tarnybai nustatomas, jei:
- Sutrikimai yra ryškūs ir ilgalaikiai.
- Jie tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius.
- Jie mažina darbingumą ir nereaguoja į gydymą.
Tiriamiesiems pagal 1 skiltį reikalingas psichiatrinis stacionarinis tyrimas, o po metų gali būti skiriama pakartotinė ekspertizė.
36 straipsnis. Elgesio ir emociniai sutrikimai, susiję su fiziologinėmis funkcijomis (F50-F59)
Asmenys laikomi netinkamais, jei nustatomi sunkūs sutrikimai, tokie kaip:
- Somnambulizmas (diagnozė turi būti patvirtinta psichiatriniame stacionare).
37 straipsnis. Asmenybės ir elgesio sutrikimai (F60-F69)
Netinkamumas tarnybai taikomas, jei nustatomi:
- Ryški asmenybės akcentuacija.
- Save žalojantis elgesys ar suicidinio bandymo anamnezė.
- Ryškūs seksualinio pasirinkimo ar orientacijos sutrikimai.
- Kiti ryškūs elgesio ir potraukių sutrikimai.
38 straipsnis. Protinis atsilikimas (F70-F79)
Asmenys pripažįstami netinkamais, jei:
- Intelekto koficientas (IQ) yra 69 ar mažesnis.
- IQ yra tarp 70-80, tačiau kartu nustatomi adaptacinės veiklos trūkumai.
Diagnozė nustatoma naudojant standartinius testus, tokius kaip Vekslerio ar Roveno testai.
39 straipsnis. Specifiniai vystymosi sutrikimai (F80-F89)
Taikomas atsižvelgiant į sutrikimo ryškumą ir tiriamojo suaugusiojo sveikatos būklę.
40 straipsnis. Elgesio ir emociniai sutrikimai, prasidėję vaikystėje (F90-F98)
Šauktiniai pripažįstami netinkamais, jei nustatomi:
- Neorganinė enurezė.
- Neorganinė enkoprezė.
Psichikos ir elgesio sutrikimai: kriterijai ir vertinimas
Ši lentelė apibendrina psichikos ir elgesio sutrikimus, kurie gali lemti netinkamumą karo tarnybai, pagal straipsnius ir sutrikimų tipus:
| Straipsnis | Sutrikimo tipas | Kriterijai |
|---|---|---|
| 31 | Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai | Demencija, organinis amnezinis sindromas, delyras, psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimų |
| 32 | Psichikos sutrikimai dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo | Priklausomybės sindromas, abstinencijos būklė su delyru, psichoziniai sutrikimai |
| 33 | Šizofrenijos spektro sutrikimai | Diagnozė turi būti nustatyta specializuotame psichiatriniame skyriuje |
| 34 | Nuotaikos sutrikimai | Manijos epizodas, bipolinis afektinis sutrikimas, pasikartojantis depresinis sutrikimas |
| 35 | Neuroziniai, su stresu susiję ir somatoforminiai sutrikimai | Ryškūs ir ilgalaikiai sutrikimai, trunkantys ilgiau nei 6 mėnesius, mažinantys darbingumą |
| 36 | Elgesio ir emociniai sutrikimai, susiję su fiziologinėmis funkcijomis | Sunkūs sutrikimai, tokie kaip somnambulizmas |
| 37 | Asmenybės ir elgesio sutrikimai | Ryški asmenybės akcentuacija, save žalojantis elgesys, ryškūs seksualinio pasirinkimo sutrikimai |
| 38 | Protinis atsilikimas | IQ 69 ar mažesnis, arba IQ tarp 70-80 su adaptacinės veiklos trūkumais |
| 39 | Specifiniai vystymosi sutrikimai | Atsižvelgiama į sutrikimo ryškumą ir tiriamojo sveikatos būklę |
| 40 | Elgesio ir emociniai sutrikimai, prasidėję vaikystėje | Neorganinė enurezė, neorganinė enkoprezė |