2011 metais Lietuvoje ryškėjo didėjanti socialinė atskirtis, kai mažoji visuomenės dalis sparčiai turtėjo, o nemaža dalis gyventojų susidūrė su skurdu. Nors 2007 metais, prieš ekonomikos krizę, Lietuvoje buvo 1 014 milijonierių, 2009 metais jų skaičius sumažėjo iki 989. Visuomenės sluoksniavimusi SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė nesistebi: „Atotrūkis tarp skurdžiausiųjų ir turtingiausiųjų sluoksnių paprastai itin sparčiai didėja ekonomikos krizių laikais."
Ar turtuolių gausėjimas ir gyvenančiųjų žemiau skurdo ribos augimas yra susijęs? Padidėjusiu visuomenės sluoksniavimusi SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė nesistebi: „Atotrūkis tarp skurdžiausiųjų ir turtingiausiųjų sluoksnių paprastai itin sparčiai didėja ekonomikos krizių laikais.
Paaiškėtų, kad didžioji indėlių dalis priklauso 5-10 proc. indėlininkų, o likusiųjų sąskaitose yra labai nedidelės sumos. Fiziniai asmenys šiuo metu turi per 26 mlrd. Lt indėlių. Štai dažnai teigiama, kad šalies piliečiai gyvena ne taip blogai, kaip jie sako, nes bankuose indėliai nuolat auga. Ekspertai atsargiai vertina statistinius duomenis.
Manau, kad socialinė atskirtis akivaizdžiai didėja. Yra ir kita pusė - itin spartus turtingųjų turtėjimas. Žemiau skurdo ribos gyvenantiems žmonėms iš tikrųjų neužtenka lėšų elementariems dalykams. O juk taip gyvena kas penktas šalies gyventojas. Manau, kad tai - dabartinės valdžios ekonominės, socialinės politikos pasekmė.
Ar Lietuva yra skurdi, ar turtinga šalis?
Skurdo rizikos lygis ir gylis
Pernai žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje gyveno beveik kas penktas gyventojas - 670 tūkstančių gyventojų pajamos per mėnesį buvo mažesnės nei 701 Lt, arba 1 472 Lt šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Be kita ko, palyginti su 2009 m., vien dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų sumažėjimo (ekonomikos krizės poveikis), skurdo rizikos riba sumažėjo 15,6 proc. Tai nulėmė ir skurdo rizikos lygio sumažėjimą. Taigi iš tikrųjų skurdas yra dar didesnis nei rodo statistiniai duomenys.
Skurdo rizikos gylis 2010 m. buvo 32,6 proc. Tai reiškia, kad žemiau skurdo rizikos ribos esančių asmenų disponuojamosios pajamos buvo vidutiniškai trečdaliu mažesnės už skurdo rizikos ribą, t. y. žemiau skurdo rizikos ribos esančio asmens turimos pajamos buvo vidutiniškai 468 Lt, o šeimos - 980 Lt. Palyginti su 2009 m., skurdo rizikos gylis padidėjo 9,5 procentinio punkto. Tačiau tik šį mėnesį mus pasiekę 2010 m.
Pajamų skirtumas tarp daugiausia ir mažiausia uždirbančiųjų Lietuvoje siekia apie 20 kartų, o turėtų būti tik apie 5-8 kartus. Toks skirtumas buvo prieškarinėje Lietuvoje, tačiau buvo stengiamasi jį mažinti. Pajamų nelygybė - aktuali problema šiuolaikinėje visuomenėje.
Pavyzdžiui, kol 10 proc. turtingiausių Amerikos namų ūkių kontroliuoja beveik 75 proc. namų ūkių grynosios vertės, vidurinioji klasė ir toliau tolsta nuo pasiturinčių gyventojų. Bet pajamų nelygybės klausimas aktualus ne tik Amerikai. Visuose šešiuose žemynuose, kuriuose gyvena žmonės, yra šalių, kurios pasižymi dideliu atotrūkiu tarp turtingų ir nepasiturinčių gyventojų.
Pasaulyje susitarta, kad gaunamų pajamų skirtumas tarp 10 proc. turtingiausių ir 10 proc. vargingiausiai gyvenančių piliečių yra normalus, kai neviršija 10 kartų. Toks skirtumas Lietuvoje buvo iki 2000-ųjų. Koks yra dabar? Tokie tyrimai neatliekami, tačiau, neoficialiais skaičiavimais, skirtumas peršoko 20 kartų. Kodėl tokie tyrimai neatliekami?
Žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje, naujausiais duomenimis, gyveno 660.000 žmonių ir per metus jų sumažėjo 10.000. Įtakos tam turėjo nuo 701 iki 691 Lt asmeniui ir nuo 1.472 iki 1.452 Lt keturių asmenų šeimai sumažinta skurdo riba, praneša statistikai, kurie 2011 m. skurdo rizikos lygį skaičiuoja pagal 2010 m. duomenis.
Žemiau nubrėžtos skurdo ribos atsidūrusių asmenų disponuojamosios pajamos už ją mažesnės buvo vidutiniškai 28,7% (metais anksčiau - 32,7%). Lietuva atsidūrė Baltijos šalių rikiuotės gale.
Tarptautinis kontekstas
„Šie žmonės tokius pat kaltinimus turėtų skirti ne tik man, bet ir, pavyzdžiui, Čekijai. Šioje valstybėje skirtumai tarp turtingųjų ir vargšų yra mažiausi ES rinkoje (tik 9 proc. gyvena žemiau skurdo ribos).
Tačiau darbo užmokestis ES šalyse yra skirtingas, todėl skurdo riba Liuksemburge siekia 5 331 Lt per mėnesį, Danijoje - 4 180 Lt, Švedijoje - 3 775 Lt, Vokietijoje - 3 140 Lt, Lietuvoje - 701 Lt, o žemiausia skurdo riba užfiksuota Bulgarijoje - 375 Lt ir Rumunijoje - 317 Lt. • ES skurstančiais yra laikomi piliečiai, kurių pajamos (įskaitant ir pašalpų išmokas) yra mažesnės nei 60 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio lygio.
Skurdo matavimo metodika
Nuo 2006 metų Lietuvoje skurdui matuoti pradėta naudoti vieninga „Eurostat“ metodika, pagal kurią pagrindinis rodiklis yra skurdo rizikos lygis, o skurdo rizikos riba prilyginama 60 proc. ekvivalentinių disponuojamų pajamų medianos.
„Paprasčiau tariant, gyventojų pajamos (atskaičius mokesčius) išdėstomos didėjimo tvarka, randama vidurinė reikšmė (mediana) ir apskaičiuojama 60 proc. nuo šios reikšmės, kuri ir laikoma skurdo rizikos riba. Galiausiai, gyventojų pajamos palyginamos su šia riba, ir visi namų ūkiai, kurių pajamos už ją žemesnės, priskiriami prie skurstančiųjų.
Skurdo rizikos lygis - asmenų, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos mažesnės už 60 proc. šalies ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos, dalis. Lietuvos statistikos departamentas pagal galimybes kasmet ankstina skurdo rodiklių pateikimą. Tuo metų SADM ir toliau glaudžiai bendradarbiaudama su Statistikos departamentu, analizuoja galimybes tobulinti ar papildyti šiuo metu esamus skurdo rodiklius, kurie suteiktų išsamesnę informaciją apie skurdą Lietuvoje“, - nurodoma komentare.
Ministerijos atstovai pridūrė, kad siekia skurdo ir kitus socialiniu rodiklius matuoti einamuoju laikotarpiu. „Tačiau apie tai plačiau galėsime papasakoti, kai bus priimti konkretesni sprendimai“, - pridūrė jie.
Skurdas 2016 metais
Šiuo metu statistiką apie skurdą Lietuvoje galima sužinoti tik apie 2016 metus. Tuomet žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 21,9 proc. Lietuvos gyventojų. „Palyginti su 2015 metais, skaičius sumažėjo 0,3 proc. punkto. 2016 metais apie 630 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 15,6 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose - 11,6 proc., kituose miestuose - 21,8 proc.), kaime - 34,8 proc.
Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2015 metais, sumažėjo 2,5 proc. punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose sumažėjo 2,1 proc. punkto, kituose miestuose - 3,3 proc. punkto), o kaime - padidėjo 4,2 proc. punkto. Skurdo rizikos riba 2016 metais buvo 282 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 593 eurų - šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2015 metais, dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 9 proc.“, - rašoma 2017 metų vasarą išplatintame Statistikos departamento pranešime žiniasklaidai.
Jame taip pat nurodoma, kad didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2015 metais) buvo 244,5 euro ir sudarė 86,7 proc. skurdo rizikos ribos. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar netgi šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.
18-64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 0,4 proc. punkto ir 2016 metais siekė 19,1 proc., vaikų iki 18 m. amžiaus - sumažėjo 3,3 proc. punkto ir siekė 25,6 proc. Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2016 metais siekė 21 proc. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 1,6 proc. punkto ir 2016 metais sudarė 22,9 proc.
Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis - 41,9 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (42,7 proc.). Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,5 proc., tarp bedarbių - 60,5 proc., tarp senatvės pensininkų - 30,6 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2015 metais, sumažėjo 1,4 proc. punkto, bedarbių asmenų - 1,8 proc. punkto, o senatvės pensininkų - padidėjo 3 proc. punktais.
„Skurdo riba pastaraisiais metais kilo apie 7-9 proc. kasmet. Minimali alga per kelis pastaruosius metus augo vidutiniškai po 7 proc., pensijos indeksuotos 7 proc. Dauguma socialinių išmokų, ypač socialinė pašalpa, šalpos pensijos, vidutinė nedarbo išmoka ir kitos yra žemiau skurdo ribos ir pastarųjų metų padidinimai jos nepasiekia. Todėl optimizmo, kad naujesni duomenys parodys mažesnį skurdo paplitimą, maža“, - rašė jis.
Skurdas ir socialinė atskirtis 2023 metais
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. D. Pavalkio nuotr. Į pokalbį įsiterpusi Šakių savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė sakė, kad nuo šių metų auga maisto, vaistų kainos, energetika, o socialinės pašalpos skaičiuojamos iš paskutinių trijų mėnesių, tad, vedėjos teigimu, pašalpų gavėjų skaičius šiemet gali padidėti.
Pasak A. Adomavičienės, skurdo riziką patiria kas penktas Lietuvos gyventojas, maždaug tiek, kiek Vilniuje gyvena žmonių. Tiesa, ji informavo, kad susitikime duomenys ne patys naujausi, o pateikti už 2022-2023m. Pasak viešnios, skurdo rizikos riba Lietuvoje laikoma 564 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1185 eurai - šeimai (susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus).
„Skurdas žaloja ir pačią visuomenę: žmonės nesijaučia, kad gyvena socialiai teisingoje visuomenėje. Žmonių, gyvenančių skurde, fizinė ir psichologinė sveikata yra ženkliai blogesnė, didėja rizika nusikalstamumui, nes žmonės, neturėdami iš ko gyventi, kažkaip bando verstis ir dažnai neteisėtu keliu“, - teigia A. Adomavičienė. D. Pavalkio nuotr.
Pasižiūrėjus, kaip kito skurdo rizikos lygis Lietuvoje nuo 2007 m. iki 2023 m., matosi, kad visą laiką sukasi apie tuos 20 proc., vadinasi, sako viešnia, skurdo mažinimo srityje nepadaryta jokia pažanga.
Deja, palyginus su Europos Sąjungos šalimis, esame vieni labiausiai skurstančiųjų: vidurkis 16,2 proc., tai su savo 20 proc. lygiuojamės su tokiomis šalimis kaip Rumunija, Estija. Geriausiai su skurdo rizika susitvarko Čekija, Danija, Suomija. Didžiausias skurdo rizikos lygis yra 65-erių metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, dažniau su skurdu susiduria moterys.
Vaikų iki 18 m. skurdo rizikos lygis sudarė 15 proc. Labiausiai su skurdo rizika susiduria pensininkai, taip pat vieni gyvenantys asmenys. „Taip pat didelis vienišų tėvų skurdas, dažniausiai mamų. Ypač besiskiriančių šeimų. Tiesa, mums, kaip valstybei, pavyko sumažinti vaikų iki 18 m. skurdą - prisidėjo vaiko pinigai, kylanti minimali alga ir kita“, - įsitikinusi A. Adomavičienė. D. Pavalkio nuotr.
Kalbėdama apie socialines pašalpas, D. Pilypaitytė paminėjo, kad jos skyrimas priklauso nuo daug faktorių. „Pirmiausiai yra įvertinamas žmogaus turimas turtas. Jeigu yra paveldėjęs pastatus, žemę, tuomet negali gauti socialinės pašalpos. Manau, tas įvertinimas nėra teisingas, tas namas nei tos ekonominės klasės kažkokios turi. Dėl to turto įvertinimo žmogui darosi sunku gauti ir kuro kompensacijas. Bet darome išimtis žmonėms“, - kalbėjo D. Pilypaitytė.
„Žmonės lūšnelėse gyvena, akivaizdu, kad reikia jiems pagalbos. Bet jie negauna socialinės pašalpos, nes turi turto. Ir tas žmogus to namo neatnaujina, nes neturi pinigų nei dažams, nei kitoms statybinėms medžiagoms ar pasisamdyti žmogų, kad remontus atliktų. Jis džiaugiasi, kad gali valgyti nusipirkti. Ir vaikai ne visada gali padėti“, - kalbėjo „Maisto banko“ atiduotuvės Šakiuose koordinatorė Audra Atažanovienė.
Dėl ko atsiranda skurdas? Įvardijamos tokios priežastys: žemos pajamos, darbų stoka, socialiai neteisinga mokesčių sistema, viešojo transporto stoka, įsiskolinimai ir kitos. „Manau, dar ir nepasitikėjimas savimi. Maža žmogaus savivertė“, - kalbėjo A. Atažanovienė.
„Maisto banko“ atiduotuvės Šakiuose koordinatorė Audra Atažanovienė (centre) įsitikinusi, kad žema savivertė žmonėms trukdo įsidarbinti, priimti sprendimus, tokie žmonės nemoka paprašyti pagalbos. D. Pavalkio nuotr.
G. Šedbarienė kalbėjo apie žmones, turinčius priklausomybių, kurios gali būti viena iš skurdo atsiradimo priežasčių: „Dažnai tokį žmogų nurašom, užklijuoji etiketę, jei vartoja, pavyzdžiui, alkoholį.“ „Tačiau su tokiais žmonėmis, kurie lankosi mūsų įstaigoje, mes sutariam. Ir eina paprašomi malkų kapoti. Jie būna kūrybingi ir labai darbštūs. Tik reikia jiems pagalbos“, - kalbėjo G. Šedbarienė.
Pasak A. Adomavičienės, didelį poveikį skurstantiems turi ir infliacija. Viena didžiausių, beveik 19 proc., buvo 2022 m. Apklausų duomenimis, tuomet 11 proc. Lietuvos gyventojų neturėjo galimybės visavertiškai maitintis. Pernai apie 30 proc. gyventojų, kurių pajamos nesiekė 500 eurų, trūko pinigų maistui.
„Turime didelę Lietuvoje pajamų nelygybę, o to priežastys - socialinio teisingumo neužtikrinanti mokesčių sistema, regioniniai skirtumai. Todėl dėl pajamų nelygybės lėtėja ekonomikos augimas, didėja socialinė įtampa“, - kalbėjo A. Adomavičienė ir pažymėjo, kad dėl tos nelygybės neretai žmonės jaučia pyktį, mažiau pasitiki valstybe.
Skurdo rizikos lygis 2020 metais
Lietuvos statistikos departamentas pateikė duomenis apie skurdo lygį Lietuvoje, kurie atskleidė, kad skurdo rizikos lygis per metus išaugo 0.3 proc., o žemiau skurdo ribos gyvena beveik 585 000 gyventojų.
Statistikos departamento duomenimis, skurdo rizikos riba 2020 m. buvo 430 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui. Pirmąjį metų pusmetį skurdo rizikos riba truputį viršija minimalią mėnesinę algą „į rankas”, bet antrąjį pusmetį, pakilus kainoms ir vidutiniam atlyginimui, minimali alga tampa mažesnė už skurdo rizikos lygį.
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8 proc., tarp bedarbių - 56,4 proc., tarp senatvės pensininkų - 39,5 proc. Lietuvos gyventojų. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2019 m., padidėjo 0,1 procentinio punkto, bedarbių asmenų - 2, senatvės pensininkų - 4,4 procentinio punkto.
Jei nebūtų socialinių išmokų, 2020 metais skurstų ne 20.6 proc., o 30.1 proc. Tačiau Statistikos departamentas pažymėjo, kad socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo nuo 9,5 iki 8,7 procentinio punkto ir nebepadeda mažinti skurdo. Tai rodo, kad atėjo laikas peržiūrėti socialinių išmokų dydžius.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė K.Krupavičienė yra pateikusi Lietuvos Prezidentui, Seimo pirmininkei, Ministrei Pirmininkei ir Trišalei tarybai pasiūlymus didinti valstybės remiamas pajamas. Skaityti čia.
Absoliutaus skurdo lygis Lietuvoje 2020 m. Skurdo rizikos lygis 2020 m. šalyje sudarė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 0,3 procentinio punkto. 2020 m. apie 585 tūkst. Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 18,3 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose - 14,9 proc., kituose miestuose - 24,1 proc.), kaime - 26,3 proc.
Skurdo rizikos riba 2020 m. buvo 430 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 904 EUR - šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2020 m. jis sudarė 36 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 4,4 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2019 m.) buvo 344,4 EUR ir sudarė 80,1 proc. skurdo rizikos ribos.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,7 procentinio punkto ir 2020 m. sudarė 20 proc., 18-64 metų amžiaus asmenų - sumažėjo 0,2 procentinio punkto ir sudarė 16,3 proc. Mažėjimui didelės įtakos turėjo piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šeimoms, augimas. Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2020 m. sudarė 17,1 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 1,3 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 1,9 procentinio punkto ir 2020 m. sudarė 24,4 proc.
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8 proc., tarp bedarbių - 56,4 proc., tarp senatvės pensininkų - 39,5 proc.
| Asmenų grupė | Skurdo rizikos lygis |
|---|---|
| Dirbantys | 8% |
| Bedarbiai | 56,4% |
| Senatvės pensininkai | 39,5% |
Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2020 m. padidėtų iki 29,6 proc. Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo nuo 9,5 iki 8,7 procentinio punkto. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2020 m. padidėtų nuo 17,1 proc. iki 27,9 proc. 2 pav.
2020 m. žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 5,1 proc. Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2020 m. sudarė 5,1 proc., palyginti su 2019 m., jis sumažėjo 2,6 procentinio punkto. 2020 m. apie 140 tūkst. 2020 m. Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 3,9 proc. 2 lentelė. Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų. 2020 m. jis sudarė 5,6 proc.
Namų ūkiuose su vaikais absoliutaus skurdo lygis 2020 m. sudarė 4,3 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 2,3 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų absoliutaus skurdo lygis per metus sumažėjo 2,7 procentinio punkto ir 2020 m. sudarė 5,7 proc. Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1 proc., tarp bedarbių - 31,7 proc., tarp senatvės pensininkų - 5,2 proc. 3 lentelė.
Absoliutaus skurdo lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką absoliutaus skurdo mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), absoliutaus skurdo lygis 2020 m. padidėtų iki 12,3 proc. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais absoliutaus skurdo lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose absoliutaus skurdo lygis 2020 m. padidėtų nuo 17,3 proc. iki 42,3 proc.
Absoliutaus skurdo lygis skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką, kaip ir skurdo rizikos lygis, skiriasi skurdo ribos nustatymo būdas ir dydis. Absoliutaus skurdo riba laikomas minimaliems poreikiams patenkinti reikalingas dydis, apskaičiuojamas vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d.