Gamtoje ryšiai tarp organizmų yra kur kas įvairesni, nei galėtume tikėtis. Gyvos būtybės viena kitai gali būti ne tik priešas, giminaitis ar maisto šaltinis. Egzistuoja kur kas platesnės galimybės. Tai - klasikinės tarprūšinės biologijos pavyzdys, žinomas gamtos mokslų studentams dar nuo mokyklos laikų. Tačiau kur kas paslaptingesnis terminas yra simbiozė - ilgalaikis ryšys tarp skirtingų rūšių organizmų: stebinantis ir žavintis tarprūšinės sąveikos pavyzdys.
Apžvelkime pagrindinius rūšių tarpusavio santykių tipus:
- Mutualizmas: Abipusiai naudingas ryšys, kai abi rūšys gauna naudos.
- Komensalizmas: Ryšys, kai viena rūšis gauna naudos, o kitai tai neturi jokios įtakos.
- Konkurencija: Santykiai, kai rūšys konkuruoja dėl išteklių.
- Plėšrumas (gyvėdystė): Vienos rūšies atstovai minta kitos rūšies atstovais.
- Parazitizmas: Vienos rūšies atstovai gyvena ant arba viduje kitos rūšies atstovų, jiems kenkdami.
Šie santykiai gali būti iliustruojami įvairiais pavyzdžiais:
| Santykių tipas | Pavyzdys | Apibūdinimas, rezultatas |
|---|---|---|
| Mutualizmas |
| Ištraukagrybiai padeda augalams iš dirvos siurbti vandenį, pasisavinti mineralines ir organines medžiagas. Iš augalų šaknų jie ima angliavandenius ir kitas reikalingas organines medžiagas. |
| Komensalizmas | Orchidėjos auga ant didesnių augalų | Orchidėjos gauna daugiau saulės šviesos, nekenkdamos medžiams. |
| Parazitizmas | Įvairūs parazitai | Dviejų rūšių organizmų sugyvenimo forma, kai vienas parazitas gyvena ir minta ant kito ar kitame organizme („šeimininke“) ir sukelia jo funkcijų susilpnėjimą ar žūtį. |
Populiacija vadinama natūraliai laisvai besikryžminančių vienos rūšies individų grupuotė, gyvenanti tam tikroje arealo dalyje. Būdinga populiacijos ypatybė ta, kad jos individus sieja daugybė įvairių rūšių. Populiacijos individų elgsenos struktūra ir jų reakcija į aplinką yra skirtinga, nes populiacijoje susiklosto ne tik individų santykiai, bet ir elgsenos principai tarp populiacijos ir individo bei tarp skirtingų rūšių populiacijų, gyvenančių toje pačioje teritorijoje.
Mokslo šaka, tirianti gyvųjų organizmų elgseną, vadinama etologija, lyginamosios psichologijos ir zoopsichologijos kryptis. Tarp vienos populiacijos narių (individų) susiklosčiusius santykius vadiname etologine populiacijos struktūra. Gyvūnams būdinga įvairaus laipsnio bendruomeninis gyvenimas. Kai kurie gyvūnai yra tikri vienišiai ir susitinka su kitos lyties partneriais tik kai reikia daugintis. Kiti gyvena poromis ir drauge augina palikuonis. Dar kiti sudaro bendruomenes, kurių nariai (tos pačios rūšies gyvūnai) bendrauja ne vien daugindamiesi ar augindami palikuonis. Kad galėtų sėkmingai gyventi bendruomenėje, gyvūnai turi mokėti tarpusavyje bendrauti.
Individų egzistavimo formos populiacijoje yra gana įvairios ir sudėtingos. Pavienis gyvenimo būdas yra tokia elgsena, kai individai gyvena nepriklausomai vienas nuo kitų. Jis būdingas daugumai rūšių, bet tik kai kuriais gyvenimo etapais. Visiškai pavienis skirtalyčių gyvūnų egzistavimas gamtoje neįmanomas, tačiau tarp kai kurių rūšių individų būdingi labai silpni santykiai. Kai kuriems vandens gyvūnams, kurių apvaisinimas išorinis, tiesioginis kontaktas nebūtinas. Kitų rūšių kontaktai gali būti trumpalaikiai , o didžiąją gyvenimo dalį tokie populiacijos nariai gali gyventi pavieniui. Tai būdinga daugumai vabzdžių ir kai kuriems paukščiams.
Grupinis gyvenimo būdas, dar vadinamas grupiniu efektu, naudingas gyvūnams ir augalams, nes taip lengviau susirasti maisto, apsisaugoti nuo priešų, pakelti aplinkos kaitą ir konkuruoti su kitų rūšių populiacijomis. Gyvenimas grupėse pasireiškia įvairiomis formomis:
- Šeima: Specifiniai santykiai tarp lytinių partnerių bei tarp tėvo ir palikuonių.
- Kolonija: Tarpusavyje susijusių organizmų gyvenimo būdas su sudėtinga individų tarpusavio santykių diferenciacija.
- Būrys: Laikina gyvūnų susitelkimo grupė, kuriai būdingas biologiškai naudingas veiksmų organizuotumas.
- Banda (kaimenė): Vienos rūšies žinduolių ilgalaikė ir pastovesnė grupė negu būrys.
Būrio funkcijos: apsiginimas nuo priešų, migracija, maisto paieškos bei maitinimasis. Bandos atlieka pagrindines populiacijos gyvenimo funkcijas: maitinimąsį, gynimąsi nuo priešų, dauginimąsi, jauniklių priežiūrą, migraciją ir kt. Bandos narių elgsenos pagrindas - dominavimas, priklausomybė.
Pagal hierarchijos lygius skiriasi du bandos tipai:
- Banda su laikinu ar santykinai pastoviu lyderiu, į kurį sutelkiamas visų narių dėmesys, lyderio elgsena pamėgdžiojama, pagal jį koordinuojami bandos poelgiai.
- Banda su pastoviu vedliu, kuris tiesiogiai aktyviai vadovauja bandai, naudodamas specifinius signalus, grasinimus ar net agresiją.
Populiacijos viduje - būriuose, kolonijose, bandose - tarp individų vyksta konkurencija dėl maisto, vandens, šviesos ir teritorijos. Populiacijos agregacija gali sustiprinti konkurenciją tarp individų dėl mitybos išteklių ir egzistavimo erdvės, tačiau populiacijos savireguliacija sudaro pusiausvyrą ir padidina sugebėjimą išlikti bendrijai visumoje.
Dėl nepalankių aplinkos sąlygų (maisto, vandens trūkumo, karščio, šalčio) populiacijos individai patiria stresą. Streso poveikyje sutrinka gyvūnų hormoninė pusiausvyra, labai padidėja antinkščių žievė ir kortikosteroidinių hormonų koncentracija, pakinta hormoninė organizmo pusiausvyra. Tai turi įtakos populiacijos dinamikai: sumažėja vadų kiekis ir jauniklių skaičius jose - populiacija mažėja. Stresas sustiprina konkurenciją tarp individų populiacijos viduje. Šios konkurencijos rezultatas - natūrali atranka ir geriausiai prisitaikiūsių individų išlikimas.
Laboratoriniuose bandymuose su naminėmis pelėmis bei pelėnais Dž. Kristianas (John Christian) naudojo antinkščių, užkrūčio liaukos, sėklidžių ar kitų lytinių liaukų svorius kaip jų funkcijos matą. Populiacijos dydžio toje pačioje erdvėje išaugimas iššaukdavo adrenokortikalinio aktyvumo išraišką. Atvirkščiai, lytinių liaukų masė sumažėjo, rodydama dauginimosi funkcijų slopinimą.
Šis straipsnis apžvelgia įvairius gyvūnų tarpusavio santykius, pradedant nuo simbiozės ir baigiant socialine hierarchija. Supratimas apie šiuos santykius yra svarbus norint geriau pažinti gamtos pasaulį ir jo sudėtingumą.
Kerpės liudija, kad simbiozė dar nėra iki galo suprastas ir ištirtas reiškinys. Jos sudarytos iš vieno tipo dumblių ar cianobakterijų ir vieno tipo grybų. Vėliau nustatyta, kad kerpes sudaro ne tik anksčiau vieninteliais kerpes sudarančiais grybais laikyti askomicetai (aukšliagrybiai), bet ir bazidiomicetai (papėdgrybiai).
Visame pasaulyje naminiai gyvūnai vis dažniau laikomi šeimos nariais. Tačiau kai kuriose Europos šalyse meilė ypač stipri. Kompanijos „Mintel“ atliktos apklausos rodo, kad trys ketvirtadaliai (75 %) Vokietijos gyventojų teigia, jog su šunimi elgiasi kaip su mažu vaiku.
Psichologė Laura Gillet iš Budapešto Lorando Etvešo universiteto kartu su kolegomis patvirtino, kad daugelis savininkų mano, jog augintinis svarbesnis už bet kurį žmogų. Pavyko išskirti tris šeimininkų tipus, pagrįstus, kaip žmonės suvokia šunį ir kokį vaidmenį patiki:
- Tėvai ir vaikai (49,5 %)
- Artimi draugai (19,4 %)
- Kolegos ir bendražygiai (31,1 %)
Vilkų gauja