Statybos Darbai: Rūšys ir Jų Apibrėžimai Lietuvoje

Planuojant statybos darbus, svarbu įvertinti, kokiai statybos rūšiai bus priskiriami numatomi darbai. Pagal tai nustatoma, ar reikalingas projektas ir leidimas statybos darbų vykdymui. Tinkama statybos vadyba gali sutaupyti laiko ir pinigų.

Statybos darbai - visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai).

Norint žinoti, kaip teisingai įteisinti užbaigtas statybas, visų pirma reikia žinoti, kokią statybos rūšį turime konkrečiu atveju. Statybos rūšį reikia įsivertinti prieš atliekant statybos darbus, kadangi kai kuriais atvejais reikalingas ir projektas, leidimas bei tam tikri sutikimai.

Statybos rūšys nustatytos Įsakymu - DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 1.01.08:2002 „STATINIO STATYBOS RŪŠYS“ PATVIRTINIMO 2002 m. gruodžio 5 d. Nr. 622.

Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (IV sk., 7p.), statybos darbai skirstomi į:

1. naujo statinio statyba;
2. statinio rekonstravimas;
3. statinio remontas:
   • statinio kapitalinis remontas;
   • statinio paprastasis remontas;
4. statinio griovimas.

Pateikiame glaustą informaciją iš Statybų reglamento (STR) apie statybos rūšis. Tai jums padės suprasti ir pasirinkti statybos rūšį pagal norimus atlikti statybos darbus.

1. Naujo statinio statyba

Pagal LR Statybos įstatymą (pirmas skirsn., 2 str.):

Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (V sk.):

Naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Naujo požeminio statinio statyba gali būti vykdoma ir tuo atveju, kai žemės paviršiaus plotas, po kuriuo statomas požeminis statinys, užimtas kitais statiniais.

Naujo statinio statybos tikslai yra:

• pastatyti naują statinį;
• pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, dėl priestato statybos neperstatant ir nepertvarkant (nekeičiant, nesilpninant, nestiprinant ir pan.) esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų;
• nutiesti naujus inžinerinius tinklus naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamais tinklais;
• nutiesti naujas susisiekimo komunikacijas naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamomis komunikacijomis;
• atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y.

Naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Naujo požeminio statinio statyba gali būti vykdoma ir tuo atveju, kai žemės paviršiaus plotas, po kuriuo statomas požeminis statinys, užimtas kitais statiniais.

Atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y.

SVARBU! Atsižvelgiant į Statybos įstatyme pateiktą naujo statinio statybos apibrėžtį ir STR 1.01.08:2002 ją detalizuojančias nuostatas, naujo statinio statybos tikslas yra statybos vykdymas statinių neužimtame žemės paviršiaus plote, t. y. žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. STR 1.01.08:2002 nustatyta, kada statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu (t. y. statinys neužima žemės paviršiaus ploto), - jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos.

2. Statinio rekonstravimas

Pagal LR Statybos įstatymą (pirmas skirsn., 2 str.):

Statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kurios tikslas - perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (VI sk.):

Statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.

• pastatomi nauji aukštai;
• įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas;
• nugriaunama dalis esamų aukštų;
• prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos;

Statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.

Statybos darbai priskiriami rekonstravimo statybos rūšiai, kai pakeičiamos (pertvarkomos) statinio laikančiosios konstrukcijos, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). STR 1.01.08:2002 nurodyta, kad dalies esamų laikančiųjų konstrukcijų pašalinimas ir (ar) naujų laikančiųjų konstrukcijų įrengimas laikomas laikančiųjų konstrukcijų perstatymu ir jei dėl to pakeičiami bet kurie statinio išorės matmenys, tokie statybos darbai laikytini statinio rekonstravimu.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymu laikomas esamų laikančiųjų konstrukcijų dalies, bet ne visų laikančiųjų konstrukcijų, pašalinimas. Jei pašalinamos visos esamos laikančiosios konstrukcijos arba jų likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m, statinys laikomas visiškai nugriautu, o tokio nugriauto statinio atstatymas jau bus naujo statinio statyba.

Informuojame, kad nuo 2023-11-01 įsigalios nauja Statybos įstatymo nuostata, įtvirtinanti, kad jeigu rekonstruojamo pastato tūris padidėja daugiau negu 100 proc., jam taikomi įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti naujo statinio projektavimui ir statybai keliami reikalavimai.

3. Statinio remontas

Pagal LR Statybos įstatymą (pirmas skirsn., 2 str.):

3.1. Statinio kapitalinis remontas

Statinio kapitalinis remontas - statybos rūšis, kurios tikslas - pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio ir pan.).

Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (VII sk.):

Statinio kapitalinio remonto tikslas - pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan.

3.2. Statinio paprastasis remontas

Pagal LR Statybos įstatymą (pirmas skirsn., 2 str.):

Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) - statybos rūšis, kurios tikslas - atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.

Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (VIII sk.):

Statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų:

• statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe - laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas;
• sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų;
• pastatų atnaujinimas (modernizavimas), jei neatliekami VI ar VII skyriuose nurodyti statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai;
• fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas;
• angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį;
• nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis;
• angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas;
• pastatų ar jų dalių apšiltinimas;
• balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų;
• architektūros detalių pakeitimas;
• statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas;

4. Statinio griovimas

Statinio griovimas - statybos rūšis, kurios tikslas - išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi).

Apibendrinant, dauguma atveju galima pasirinkti kelis variantus, kaip įgyvendinti norimus tikslus statybų srityje. Svarbu žinoti norus, turimus finansinius, laiko ir kitus resursus. Nesvarbu kokios apimties projektas, tai namo remontas, namo statyba, buto remontas, statinio rekonstravimas ar griovimas, svarbu teisingai sudėlioti darbus ir tinkamai juos atlikti.

Kiti svarbūs apibrėžimai:

• Ypatingas statinys - statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys.
• Laikinas statinys - statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Laikinų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas. Laikinų statinių, kurių naudojimo terminas suinteresuotųjų asmenų prašymu pratęsiamas, naudojimo termino pratęsimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
• Nesudėtingas statinys - paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis nei vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.
• Statybvietė - statinio statybos darbų vieta (teritorija, kurios ribos nustatomos statinio projekte atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus, kuri gali sutapti ar nesutapti su statybos sklypo ribomis).
• Statinio projekto tvirtinimas - statytojo (užsakovo) pritarimas parengtam statinio projektui, įforminamas tvarkomuoju dokumentu - kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės juridinis asmuo, arba statytojo (užsakovo) žyma „tvirtinu“ ir parašu statinio projekte - kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis asmuo.
• Statinio projekto vykdymo priežiūra - statytojo (užsakovo) organizuota projektuotojo atliekama statybos priežiūra, kurios tikslas - kontroliuoti, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą ir kad būtų įgyvendinta projekte sukurta statinio architektūra.
• Statinio architektas - architektas, kuris yra konkretaus statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius ir (arba) statinio projekto architektūrinės dalies vadovas.
• Statinio projekto rengėjas - architektas ar statybos inžinierius, kuris vienas rengia statinio projektą ir yra šio statinio projekto vadovas arba rengia konkretaus statinio projektą, vadovaujamas kito šio projekto vadovo.
• Statinio projekto dalies rengėjas - architektas ar statybos inžinierius, kuris vienas rengia statinio projekto dalį ir yra šios statinio projekto dalies vadovas arba vienas rengia statinio projekto dalį, vadovaujamas kito šios projekto dalies vadovo.
• Normatyvinis statybos techninis dokumentas - dokumentas, kuris nustato statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas.
• Normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai - dokumentai, kurie kitų įstatymų ar teisės aktų pagrindu nustato statinio apsaugos ir saugos, žmonių, kurie juo naudojasi, apsaugos ir saugos, statinio aplinkos apsaugos ir saugos reikalavimus pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas sritis, atsižvelgiant į statinio paskirtį (statinio tipą) ir jame planuojamą veiklą.
• Techninė specifikacija - dokumentas (dokumento dalis), kuriame pateiktus techninius reikalavimus turi atitikti apibūdinamas produktas, procesas ar paslauga.
• Technologinės inžinerinės sistemos - gamybinės paskirties sistemos statinyje vykstantiems technologijos procesams ir technologinių įrenginių normaliam darbui užtikrinti.
• Architektas - fizinis asmuo, turintis dokumentus, suteikiančius teisę verstis architekto veikla naudojantis architekto profesine kvalifikacija, įsisteigimo bei paslaugų teikimo teise, kurie yra išduoti Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, patikrinus jų turėjimo faktą ir pripažinus juos Lietuvoje.
• Statybos inžinierius - fizinis asmuo, turintis dokumentus, suteikiančius teisę verstis statybos inžinieriaus veikla naudojantis inžinieriaus profesine kvalifikacija, įsisteigimo bei paslaugų teikimo teise, kurie yra išduoti Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, patikrinus jų turėjimo faktą ir pripažinus juos Lietuvos Respublikoje.

Šie dokumentai, išduoti bet kurioje kitoje valstybėje, pripažįstami Lietuvos Respublikoje, patikrinus, ar jie suteikia statybos inžinieriaus profesinę kvalifikaciją ir teisę verstis statybos inžinieriaus veikla toje valstybėje ir ar atitinka Lietuvos Respublikoje šiai veiklai keliamus reikalavimus.

Statybos proceso dalyviai:

Statybos procese dalyvauja investuotojai (jeigu investuoja lėšas į statybą ne savo poreikiams tenkinti, o pelnui gauti, vadinami nekilnojamojo turto plėtotojais), statytojai (žemės sklypų, kuriuose vyksta statyba, savininkai), užsakovai (investuotojų įgalioti asmenys, kurie įgyvendina investicinius projektus), statybos darbus vykdantys statybos rangovai (pasirenka užsakovas sudarydamas su jais sutartis) ir jų pasitelkti subrangovai. Investuotojas, statytojas, užsakovas ir rangovas gali būti tas pats asmuo (pavyzdžiui, kai gyventojai statydinasi individualius gyvenamuosius namus savo poreikiams).

Statybos produkcijos ypatybės:

Statybos produkcijos (pastatų ir statinių) ypatybės: ji sukuriama per palyginti ilgą laiką (kelis mėnesius ar metus), yra nekilnojama ir naudojama jos sukūrimo vietoje, turi tarnauti kelis dešimtmečius ar ilgiau, būti atspari stichinėms nelaimėms, kitiems pavojams.

Statybos svarba ekonomikai:

Statybos plėtra gerina gamybos techninę bazę, žmonių gyvenimo materialines ir buities sąlygas, skatina statybinių medžiagų pramonės, statybos mašinų, surenkamojo gelžbetonio, metalinių ir kitų statybinių konstrukcijų gamybos, statinių inžinerinių sistemų gamybos, transporto, energetikos ir kitų ūkio šakų plėtrą - viena darbo vieta statybos veikloje vidutiniškai sukuria dvi darbo vietas kitose ūkio šakose. Kartu statyba yra viena pavojingiausių ūkio šakų, čia dažnai įvyksta sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų (dažniausiai darbuotojai nukrenta iš didelio aukščio). Statyba yra viena didžiausių ūkio šakų, joje sukuriama apie 10 % pasaulio bendrojo vidaus produkto, dirba apie 7 % visų darbuotojų, suvartojama apie 40 % elektros ir šilumos energijos.

Taikant straipsniuose naudojamą teisinę informaciją, būtina ją tikrinti galiojančiuose teisės aktuose. Ši medžiaga pateikiama pagal jos sudarymo dieną galiojusius teisės aktus.

tags: #kokie #gali #buti #statybos #darbai