Rinkodaros tyrimai - tai informacijos, reikalingos rinkodaros sprendimams priimti, paieška, identifikavimas, rinkimas, apdorojimas, kaupimas, aiškinimas ir kompleksinis vertinimas. Šiais tyrimais remiamasi parengiant ir įgyvendinant įmonės rinkodaros programą, nustatant įvairių reiškinių priežastinius ryšius, atskleidžiant problemų kilmę ir jų sprendimo būdus, prognozuojant perspektyvas, jie užima svarbią vietą visos įmonės vadyboje.
Rinkodaros tyrimai apima visas su įmonės rinkodara susijusias sritis ir problemas, pirmiausia siekiant įgyti pranašumą prieš konkurentus. Rinkodaros tyrimai apima visą rinkodaros procesą nuo naujos prekės idėjos iki šios prekės vartojimo, leidžia nustatyti įmonei palankius ir nepalankius rinkodaros aplinkos veiksnius, įvertinti konkurentų rinkodarą, esamų prekių ar paslaugų konkurencingumą ir naujų prekių ar paslaugų potencialą, kainodaros efektyvumą, rinkodaros organizavimo įmonėje veiksmingumą ir su ja susijusią riziką.
Svarbu paminėti, kad rinkodaros tyrimai yra įvairiapusiškesni ir aprėpia platesnę sritį nei jų sudedamoji dalis rinkos tyrimai, kai renkama, apdorojama ir įvertinama informacija tik apie tam tikrų prekių ar paslaugų rinkas.
Rinkodaros Tyrimų Etapai ir Klasifikacija
Rinkodaros tyrimai gali būti skirstomi etapais, pavyzdžiui, problemos formulavimas, pažintinis tyrimas, hipotezės formulavimas, tyrimo planavimas, duomenų rinkimas, jų interpretavimas ir kompleksinis vertinimas, išvadų pateikimas ir galimų sprendimų alternatyvų vertinimas.
Pagal teorinį lygį ir rezultatų praktinį pritaikomumą rinkodaros tyrimai gali būti:
- Fundamentiniai
- Taikomieji
Pagal taikomus metodus - kokybiniai ir kiekybiniai, pagal informacijos gavimo būdą - pirminiai ir antriniai, pagal tyrimų kryptingumą - aprašomieji, žvalgybiniai ir patvirtinantieji.
Taikomi Metodai Rinkodaros Tyrimuose
Rinkodaros tyrimai atliekami taikant rinkotyros, sociologijos, statistikos ir kitus mokslinius tyrimo, analizės, vertinimo ir prognozavimo metodus. Surinktiems duomenims apdoroti daugiausia taikoma dispersinė, faktorinė, klasterinė analizė.
Pirkėjų ar vartotojų sociologinių tyrimų pagrindiniai metodai yra stebėjimas, apklausa, standartizuotas, giluminis, pusiau struktūrizuotas (formalizuotas) interviu, eksperimentas. Iš kiekybinių metodų, kuriais tiriama rinkos dalis, talpumas, potencialas, dažniausiai taikomi statistiniai metodai, eksperimentas, ekspertinis vertinimas, prognozuojant jie gali būti taikomi ir kartu su scenarijų metodu. Prognozuojant taip pat remiamasi laiko eilutėmis, regresijos lygtimi.
Be to, taikomi specifiniai bendrosios (makro‑) ir specifinės (mikro‑) rinkodaros aplinkos komponentų ir veiksnių analizės ir vertinimo metodai (pavyzdžiui, PEST - politinių, ekonominių, socialinių, teisinių veiksnių analizė), kurie padeda nustatyti įmonei atsiveriančias naujas galimybes ir numatyti gresiančius pavojus.
Įmonės vidinių veiksnių rinkodaros tyrimai siekiant įgyti ar išlaikyti konkurencinį pranašumą apima prekių ar paslaugų asortimento ir konkurencingumo, kainodaros strategijos efektyvumo, rinkodaros komplekso (pardavimo kanalų, reklamos, įvaizdžio, prekės ženklo) panaudojimo efektyvumo, prekių ar paslaugų gamybos ir pateikimo rinkai strategijos įvertinimo, finansinių rodiklių, kuriems turi įtakos rinkodara, jos organizacinės struktūros ir kontrolės efektyvumo ir kitų susijusių sričių tyrimus.
Poros ir šeimos finansai: nuo dažniausių klaidų iki subalansuoto finansinio modelio
Vieno Atvejo Tyrimo Metodas
Šis metodas taikomas tiriant bet kurį reiškinį sociologijoje, psichologijoje, politikos moksluose, teisėje, medicinoje, antropologijoje. Leidžia atlikti kokybinius tyrimus juos siejant arba nesiejant su tam tikra tyrimų tradicija.
Vieno atvejo tyrimo metodą, kaip savarankišką tyrimo formą, nuo kitų skiria ne metodai, bet dėmesys individualiam, pavieniam atvejui. Atvejis gali būti asmuo, grupė, epizodas, procesas, bendruomenė, visuomenė arba bet koks kitas socialinio gyvenimo elementas.
Sociologas Keithas Punchas (Australija) veikale Įvadas į socialinius tyrimus: kiekybiniai ir kokybiniai metodai (Introduction to Social Research: Quantitative and Qualitative Approaches 1998) teigė, kad vieno atvejo tyrimo metodas suteikia galimybę intensyviai analizuoti daugelį specifinių detalių, kurios taikant kitus metodus dažniausiai praleidžiamos.
Jungtinių Amerikos Valstijų sociologai Joyce Gall, Meredith Gall ir Walteris Borgas 1996 išskyrė vieno atvejo tyrimo metodo bruožus: reiškinys tiriamas susitelkiant prie specifinio atvejo, jis tiriamas itin išsamiai ir natūralioje aplinkoje.
Vieno atvejo tyrimo metodas kokybinių tyrimų kontekste apibūdinamas kaip išsamus reiškinio pavienių atvejų tyrimas natūralioje aplinkoje (žmonės stebimi jiems įprastoje aplinkoje bendraujant jų kalba) atsižvelgiant į tyrimo dalyvių požiūrį (išaiškinamas tiesiogiai stebint dalyvius arba kalbantis su jais).
Atvejo išsamiam tyrimui būdinga tai, kad surenkama gana daug duomenų, išreikštų žodžiais, vaizdais, daiktais, kartais - skaičiais.
Vieno Atvejo Tyrimo Metodo Duomenų Analizės Rūšys
Skiriamos vieno atvejo tyrimo metodo duomenų analizės trys rūšys:
- Interpretacinė (siekiama paaiškinti reiškinį)
- Struktūrinė (siekiama rasti pasikartojančius modelius)
- Reflektyvioji (remiantis intuicija ir vaizduote siekiama aprašyti arba įvertinti reiškinį; tokia analizė subjektyvi, neturi standartinių procedūrų)