Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys nekilnojamojo turto vertinimą

Nekilnojamojo turto apmokestinimas Lietuvoje yra reglamentuojamas įstatymais, kurie nustato mokesčio mokėtojus, objektus, tarifus, lengvatas ir deklaravimo tvarką. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius aspektus, susijusius su nekilnojamojo turto vertinimu ir apmokestinimu Lietuvoje.

Pagrindiniai teisės aktai ir mokesčio mokėtojai

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto apmokestinimą, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ). Mokesčio mokėtojais yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokesčio objektas

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus tam tikras išimtis:

• Faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
• Valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Mokesčio tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus. Savivaldybės taryba konkretų mokesčio tarifą nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai.

Fiziniams asmenims taikomi šie tarifai:

• 0,5 procento mokesčio tarifas taikomas bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų.
• 1 procento mokesčio tarifas taikomas bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų.
• 2 procentų mokesčio tarifas taikomas bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai 500 000 eurų.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taikomi šie tarifai:

• 0,5 procento mokesčio tarifas taikomas bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų.
• 1 procento mokesčio tarifas taikomas bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų.
• 2 procentų mokesčio tarifas taikomas bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai 650 000 eurų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad savivaldybės gali nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus, tokius kaip nekilnojamojo turto paskirtis, naudojimas, teisinis statusas, techninės savybės, priežiūros būklė, apleistumas, mokesčio mokėtojų kategorijos ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vieta.

Mokestinis laikotarpis

Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.

Taip pat neapmokestinami šie objektai:

• Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų.
• Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų.
• Užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas.
• Valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas.
• Laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas.
• Juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas.
• Daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT naudojamas tik nekomercinei veiklai.
• Mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas.
• Juridinių asmenų NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas, naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.

Deklaravimas ir sumokėjimas

Fiziniai asmenys, kurių nekilnojamojo turto vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d. Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėtas ir deklaracija pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos. Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą.

Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį". Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.

Duomenys VMI mokėjimams:

Įmokų kodai Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos

tags: #kokie #lr #istatymai #reglamentuoja #turto #nekilnojamo