Genėjimo ir kirtimo reikalavimai prie daugiabučių namų Lietuvoje

Artėjant pavasariui tiek individualių, tiek daugiabučių namų gyventojai ima planuoti aplinkos tvarkymo ir pasiruošimo šiltajam metų sezonui darbus.

Privataus žemės sklypo savininkams Lietuvoje taikomos taisyklės, kai norima pjauti medžius ar krūmus. Leidimo būtinybė priklauso nuo medžio rūšies, augimo vietos, skersmens ir kitos konkrečios situacijos. Kadangi žmonėms ypač skauda širdį dėl pjaunamų medžių, prie tvarkos daugiabučių kiemuose temos grįžtame vėl ir vėl.

Daugiabučių administravimo ir priežiūros įmonės „Civinity Namai“ darbų vadovė Rūta Aglinskaitė primena, kad norint genėti ar kirsti medžius, esančius privačioje individualaus ar daugiabučio namo teritorijoje, būtina atsižvelgti į tam numatytus reikalavimus ir darbus atlikti ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos. „Kadangi šiuo laikotarpiu paukščiai peri intensyviausiai, medžių genėjimas ir kirtimas galimas tik esant tam tikroms išimtims arba iš anksto įsitikinus, kad medžiuose ar greta jų nėra besiveisiančių laukinių paukščių, ir gavus ornitologo pažymą,“ - sako R.

Tačiau galioja ir tam tikros išimtys, kurias nustačius medžių tvarkymo darbai yra galimi. Viena iš jų, kai medžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, saugiam eismui, saugiam elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų tiekimo atnaujinimui. Bendroji tvarka taip pat negalioja visiems nudžiūvusiems, stichinių nelaimių paveiktiems, pavyzdžiui, audros išverstiems ar nulaužtiems medžiams.

Štai saugomų medžių, tokių kaip ąžuolai, klevai, uosiai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, pušys, maumedžiai, beržai, liepos, kirtimui būtina gauti savivaldybės leidimą. Jeigu medžio skersmuo yra didesnis nei 20 cm., nepaisant medžio rūšies, šis leidimas yra privalomas. Norint tai padaryti reikia medžio kamieną matuoti ne bet kur, o jo vietoje, esančioje 130 cm. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir norint kirsti invazinį medį būtina įvertinti, ar jo skersmuo nėra didesnis nei 20 cm.

Norint genėti ar kirsti bet kokius daugiabučio namo kieme augančius medžius teks surinkti daugumos gyventojų sutikimus: šiems darbams atlikti būtinas 51 proc. daugiabučio butų savininkų raštiškas sutikimas,“ - sako R. Aglinskaitė.

Kai kurie medžiai priskiriami saugotiniems želdiniams, kuriems kirtimui būtinas savivaldybės leidimas. Tai taikoma medžiams, kurie auga privačioje žemėje, taip pat daugiabučių namų bendrijų teritorijose. Jei šių rūšių medžiai yra 20 cm ar didesnio skersmens miesto teritorijoje arba 30 cm ir didesni ne miesto teritorijose, juos kirsti be leidimo draudžiama. Šis skersmuo matuojamas 1,3 m aukštyje nuo žemės.

Pakrantės apsaugos juosta: Pakrantės zonose kai kurie medžiai priskiriami saugotiniams, jei jų skersmuo pasiekia mažesnę ribą, pvz., 12 cm ąžuolams ar 30 cm beržams.

Pagal Lietuvos teisės aktus, neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas gali užtraukti baudas, siekiančias nuo 60 iki 200 eurų fiziniams asmenims, o juridiniams asmenims - nuo 80 iki 300 eurų.

Jei privatiame sklype esantis medis yra priskirtas saugotiniams, leidimo prašymą reikia pateikti savivaldybei. Leidimas paprastai neišduodamas paukščių veisimosi metu (nuo kovo 15 d.

Saugotinus medžius ir krūmus galima kirsti be leidimo tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai jie neatitinka saugotinų kriterijų arba augimo vietoje jų skersmuo yra mažesnis nei nustatyta riba.

Norint Klaipėdos miesto teritorijoje tvarkyti (kirsti ar kitaips pašalinti iš augimo vietos, intensyviai genėti) saugotinus želdinius (medžius, krūmus) reikia gauti leidimą. Leidimai išduodami vadovaujantis Želdynų įstatymu ir Saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo ir prašymų dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydžio perskaičiavimo nagrinėjimo ir sumokėtos želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos grąžinimo tvarkos aprašu, Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis bei kt.

Norint gauti leidimą/sprendimą saugotiniams želdiniams tvarkyti rašomas patvirtintos formos prašymas, kuriame nurodoma pertvarkymo priežastis, vieta, želdinių rūšis ir skaičius, skersmuo (1,3 m aukštyje). Prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai gali būti teikiamas per Viešųjų paslaugų sistemą, Klientų aptarnavimo skyriuje (116 kabinetas, Liepų g. 11, Klaipėda) ar išsiunčiant el.

Savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė neneigia, kad gali taip nutikti, jog medžiai kieme pažymimi ir kertami neapklausus gyventojų. Bet tai išimtiniai ir reti atvejai.

Aplinkosaugos skyriaus vedėjos teigimu, kiemo šeimininkai yra patys gyventojai, o jiems atstovauja arba bendrijos, arba namų valdos. „Pagal miesto tvarkymo ir švaros taisykles priežiūrą kiemuose, jų valomuose plotuose atlieka administratoriai ir bendrijos. Tačiau yra išimčių. Visi energetikos objektų, inžinerinių tinklų valdytojai savo apsaugos zonose, kuriose medžių neturi būti, bet būna priaugę, gali kirsti juos netgi be leidimo, tik privalo mus informuoti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė ji.

Pasak R. Jievaitienės, dažniausiai želdinių tvarkybos iniciatoriai būna patys gyventojai, bet prašymą Savivaldybei turi rašyti pirmininkas arba administratorius, o ne gyventojas. Gyventojas turi rašyti prašymą namų valdoms arba bendrijos pirmininkui. Norėdami šalinti kokį nors medį, gyventojų atstovai turi gauti leidimą iš Aplinkosaugos skyriaus. Tiesa, jeigu būna vėjovartų, prie tvarkymo kiemuose prisideda Miesto tvarkymo skyrius.„Administratoriai dažniausiai tik gavę kokį nors mūsų leidimą arba genėti, arba kirsti medžius kabina skelbimus arba siunčia pranešimus gyventojams ir klausia, ar jie pritaria. Gyventojų klausia ne Savivaldybės, o namų valdų atstovai ar bendrijų pirmininkai“, - aiškino ji.

R. Jievaitienės teigimu, vieno žmogaus prašymu medis dėl pūkų negali būti nukirstas. „Tai daroma, kai yra pavojus, kad medis gali nesaugiai nugriūti ir padaryti žalą turtui ar žmogaus gyvybei. Tikrai taip nėra, kad medis būtų kertamas be reikalo“, - sakė R. Jievaitienė.

„Niekas iš Savivaldybės nevaikšto po kiemus ir neieško pavojingų medžių. Jeigu pirmininkas būna pranešęs apie nesaugų medį, mes jį įvertiname ir, jeigu jo būklė tikrai bloga, neprašome jo surinkti 51 proc. gyventojų balsų, nesistengiame jam užkrauti nereikalingo darbo. Jeigu medis blogos būklės, tai ką ten bespręsti. Jeigu jis užkris ant mašinos, draudikai iš namų valdų reikalaus pinigų“, - sakė R. Jievaitienė.

Į klausimą, kas nustato, kad galima medį kirsti, R. Jievaitienė atsakė: "Pavienį atvejį įvertina mūsų skyriaus specialistas, kuris neretai važiuoja su Miesto tvarkymo skyriaus specialistu. Pagal Želdynų įstatymą, komisija teikia išvadą tik tada, kai yra daugiau kaip 10 kertamų saugotinų želdinių. Mes esame įsirašę į komisijos nuostatus, kad tokiu atveju, jeigu kyla konfliktas, galime išsikviesti komisiją. Yra aplinkos ministro nustatyti teisės aktai, pagal kuriuos mes atliekame tą vertinimą."

„Buvo atvejis, kai pirmininkas išėjęs į kiemą genėjo beržo šakas. Iš tikrųjų medžius genėti turi specialistas, o ne išėjęs pirmininkas. Aplinkos apsaugos ministerijos teisės aktuose nėra nurodyta, kad kirsti medį reikia turėti tam tikrą išsilavinimą, o norint genėti, reikia turėti licenciją, bet kas to daryti negali“, - teigė R. Jievaitienė.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos I. Šakalienės teigimu, daugiabučių kiemų sanitarinė priežiūra gyventojams perduota nuo 2015 metų. Paklausta, ar Savivaldybė jau nieko nebedaro tuose kiemuose, ji atsakė, kad uostamiesčio politikai priėmė sprendimą, jog lėšos, kurios buvo skiriamos sanitarinei priežiūrai, būtų atiduotos kiemų infrastruktūrai gerinti.

Todėl nuo 2017 metų įgyvendinama Daugiabučių kiemų infrastruktūros gerinimo programa. „Pagal tą programą mes tvarkome kiemuose tiek parkavimo vietas, tiek apšvietimą, tiek želdinius, dalį šaligatvių ir t. t. Gyventojai dabar patys moka už sanitarinę priežiūrą, už šienavimą, valymą žiemą ir vasarą, o Savivaldybė tvarko kiemų infrastruktūrą, - teigia I. Šakalienė. - Mes neateiname į kiemus šiaip sau. Dėl želdinių tvarkymo važiuoja želdinių komisija, vertina situaciją. O visų kitų darbų - ar parkavimo vietų, ar apšvietimo įrengimo - yra rengiami projektai ir organizuojami viešieji svarstymai. Juose dalyvauja visi, kas administruoja tas teritorijas. Mes sulaukiame pastabų iš žmonių, į kai kurias galime atsižvelgti, į kai kurias - ne. Projektai rengiami laikantis visų teisės aktų, tad ne visada galime įvertinti gyventojų pageidavimus. Tikrai taip nėra, kad ateiname, pradedame dirbti kieme, o apie tai niekas nežino. Gyventojai yra informuojami apie numatomus darbus. Neretai laiptinėse iškabinami skelbimai. Patys gyventojai dažniausiai ir kreipiasi dėl tų darbų. Jų prašymu jie ir atsiduria mūsų programoje“, - aiškino Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

I. Šakalienės teigimu, kai sanitarinė kiemų priežiūra buvo perduota gyventojams, kurį laiką buvo renkami jų prašymai. „Dabar mes turime prašymų vos ne dešimčiai metų į priekį. Kai parengiame projektą, kai gaunamas finansavimas, tada ateiname į kiemą. Reikia suprasti, kad kiemai nebuvo tvarkomi dešimtmečius. Vienu metu mes tikrai visko nepadarysime. Bet padaryta jau nemažai. Gaila, kad lėšų tam tikslui gauname 1 mln. 200 tūkst. eurų. Dabar situacija kiemuose nėra prasta. Gal kiek daugiau problemų buvo kilę su šienavimu, bet manau, kad tas kiemų tvarkymo perdavimas gyventojams pasitvirtino“, - teigė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas atkreipė dėmesį į tai, kad daugiabučių kiemuose daugiausia komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimų. Didžiosios atliekos vis dar pametamos bet kur. Nubaustųjų, pasak L. Lapinsko, nėra labai daug, kadangi identifikuoti žmones, palikusius ne vietoje savo šiukšles, sunku. Pavyksta, kai iniciatyvą rodo patys gyventojai.

Pasak L. Lapinsko, daugiabučių kiemuose problemų yra visokių. Žmonės skundžiasi, kad kiemuose laikomos darbinės įmonių mašinos. Jo teigimu, tai nėra pažeidimas, jeigu tos mašinos paliekamos nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių. Nuolatiniai skundai - automobiliai statomi ir ant šaligatvių, ir ant vejų, nes trūksta vietos.

Pagal Savivaldybės Daugiabučių kiemų infrastruktūros gerinimo programą 2021 metais atlikti rekonstravimo ir statybos darbai įrengiant 125 parkavimo vietas - Taikos pr. 83-8 ir Debreceno g. 96 (62 vietos); Baltijos pr. 11-23 (63 vietos); 2020 m. įrengtos 329 parkavimo vietos - Taikos pr. 99 (20 vietų) ir Debreceno g. 45-51 (132 vietos), Laukininkų g. 21-25 (79 vietos), Budelkiemio g. 16, 18 (98 vietos) kiemuose.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami duomenys apie įrengtas parkavimo vietas pagal Savivaldybės Daugiabučių kiemų infrastruktūros gerinimo programą:

tags: #kokie #reikalavimai #geneti #krumus #prie #daugiabuciu