Įsivaizduokite situaciją, kai turite žemės sklypą arba planuojate jį įsigyti gražioje vietoje, bet negalite statyti namo ar sodo namelio, nes tai draudžia žemės paskirtis. Arba, kai namų valda sklypo teritorijoje yra leidžiama, bet negalite įrengti komercinės paskirties objektų. Šiuo atveju sprendimas yra žemės sklypo paskirties keitimas. Lietuvoje žemės sklypų paskirtį reglamentuoja įstatymai, todėl norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, reikia žinoti tam tikrus nuostatus.
Žemės paskirties keitimas yra procesas, kuris dažniausiai reikalingas norint vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą ar statyti tam tikros paskirties pastatus ir esama paskirtis neleidžia to padaryti. Žemės paskirties keitimas - tai procesas, kurio metu keičiamas žemės sklypo naudojimo tikslas.
Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties sklypas gali būti pertvarkytas į namų valdą (kita paskirtis, būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), o miško paskirties žemė - į visuomeninės paskirties, bendro naudojimo ar atskirųjų želdynų teritorijas.
Paskirties keitimą dažniausiai riboja savivaldybių bendrieji ir kiti teritorijų planavimo dokumentai bei teisės aktai. Pavyzdžiui, jei tam tikra teritorija pagal bendrąjį savivaldybės planą nėra numatyta urbanizacijai, o skirta žemdirbystei, miškų ar želdynų plėtrai, paskirties pakeisti nebus galima.
Be to, miškų ūkio paskirties keitimą į kitą riboja Miškų įstatymas, kuris tai leidžia tik išskirtiniais atvejais.
Jei paskirties keitimas galimas pagal savivaldybės bendruosius planus ir kitus teritorijų planavimų dokumentus ir reikalingas sklypo pertvarkymas (sklypo dalijimui arba sklypo ar servituto formavimas susisiekimo komunikacijoms) , tada bus reikalingas formavimo ir pertvarkymo projektas arba jei toje teritorijoje pagal savivaldybės bendruosius planus neleidžiamas tada - detalusis planas.
Formavimo ir pertvarkymo projektus atlieka matininkai-projektuotojai turintys formavimo ir pertvaryko projektų pažymėjimus.
Kaip sužinoti žemės sklypo paskirtį?
Patikimiausias ir išsamiausias būdas sužinoti žemės paskirtį yra kreipiantis į registrų centrą. Prisijungus prie elektroninės Registrų centro klientų savitarnos sistemos, skiltyje Nekilnojamojo turto kadastras ir registras, kairiajame meniu spustelėjus nuorodą Registro išrašai ir pažymos bei pasirinkus dokumento tipą - Nekilnojamojo turto registro išrašas pagal nurodytą turto adresą.
Taip pat galite pasinaudoti puslapiu REGIA.LT. Ir nors šiame puslapyje nėra nurodytos žemės paskirtys, tačiau suprasti jas nesudėtinga. Įprastai namų valdos ten yra pažymėtos numeriais, gatvių pavadinimais ir geltona spalva, tad bent jau suprasti ar tai namų valdos paskirtis - sudėtinga nebus.
Urbanizuotos teritorijos Regia.lt žemėlapyje
Kada galima keisti žemės sklypo paskirtį?
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, žemės sklypo paskirties keitimas galimas tik tam tikrais atvejais. Trumpai ir aiškiai tariant - jeigu sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, vadinasi, sklypo paskirtį galėsite pakeisti, kitu atveju - ne.
Kaip sužinoti, ar sklypas patenka į urbanizuotą teritoriją?
Greičiausias būdas tai padaryti - išnagrinėti savivaldybės, kurioje turite ar ruošiatės turėti sklypą bendrąjį planą. Kaip surasti planus? Tiesiog paieškos sistemoje įveskite sakinį, pavyzdžiui: “Vilniaus rajono savivaldybės bendrasis planas”. Sužinoti galima ir savivaldybės administracijoje, architektūros skyriuje.
Taip pat galite pasinaudoti aukščiau nurodytu puslapiu REGIA.LT, urbanizuotos teritorijos jame pažymėtos geltona spalva, taip pat nurodomos gatvės.
Kaip ir minėjau viršuje - kai žemės sklypai patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, problemų dėl sklypo paskirties keitimo nekils, jei - ne, tai jos pakeisti - negalėsite. Dažniausiai pasitaikantis atvejis yra tuomet, kai yra paveldimas arba nuo senai turimas žemės ūkio paskirties sklypas, o jame norima pastatyti namą ar sodo namelį.
Ūkininko sodybos statyba žemės ūkio paskirties sklype
Pažymėtina, jog norint statyti (atkurti) ūkininko sodybą, tai galima daryti tik žemės sklype, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio (žemės naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), ir kuris yra ne mažesnis kaip 0,5 hektaro. Žemės ūkio paskirties sklype galima statyti ūkininko sodybą ir kelis pagalbinio ūkio pastatus.
Jeigu žemės sklypas atitinka reikalavimus ir galite keisti jo paskirtį, pateiksiu paskirties keitimo eigą. Jeigu būsima paskirtis atitinka bendrąjį planą, nereikia rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, vykdant žemės sklypo paskirties keitimo procedūras, gali kilti neaiškumų ar teisinių klausimų. Žemės sklypo paskirties keitimas Lietuvoje yra sudėtingas procesas, kurį reglamentuoja teisės aktai, o tai reikalauja atidumo bei teisinio aiškumo.
Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis.
Turiu pabrėžti, kad informacija ar tam tikri nuostatai kinta, yra tikslinami ar net keičiami. Todėl visais atvejais būtina laikytis visų teisės aktų nuostatų, teikti tinkamai parengtus dokumentus ir bendradarbiauti su savivaldybėmis bei kitomis institucijomis.
Tad specialistų(matininko, geodezininko ar architekto) patirtis gali būti vertinga, siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti, kad visi dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Pirmiausia, kad pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą reiktų užpildyti prašymą zpdris.lt sistemoje gauti leidimą - įsakymą ir su suteiktu paslugos numeriu kreiptis į projektuotoją.
Žemės sklypo formavimas ir paskirties keitimas
Nuo 2014 m. sausio 1 d. žemės sklypų paskirtis keičiama ir sklypai formuojami žemės valdos projektais, o ne vien detaliaisiais planais kaip būdavo anksčiau. Tai reiškia, kad jų paskirtis gali būti keičiama formuojant, padalijant sklypą ir kitais žemės valdos projektais.
UAB „Turto Invest" vadovė paaiškina, jog sklypo savininkas, norėdamas suformuoti ar pertvarkyti sklypą ir pakeisti jo naudojimo paskirtį, turi pateikti prašymą elektroninėje Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) užpildant atitinkamą formą. Galima su prašymu kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos padalinį (kai žemės sklypas yra kaimo gyvenamojoje vietovėje), arba savivaldybės administracijos direktorių (kai sklypas yra miesto ar miestelio teritorijoje).
Bet kuriame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas (pavyzdžiui, sujungiant du sklypus suformuoti sklypą komercinio pastato statybai), sklypo kadastrinis numeris ir pateikiamas planas ar planai. Šį darbą gali padaryti pats savininkas, arba patikėti jį specialistams, kas yra patogiau ir paprasčiau.
Pateikus prašymą gaunamas atsakymas, ar toje vietovėje ir tam sklypui leidžiama rengti žemėtvarkos projektą, jei prašymas pateiktas elektroniniu būdu sistemoje galima stebėti jo eigą - kada derinamas su institucijomis, rengiamos sąlygos ir kt.
Gavus sprendimą rengti žemės sklypo formavimo/pertvarkymo sąlygas, išduodamos projekto sąlygos ir šiame etape jau būtina specialistų pagalba. Jei reikia, jie pirmiausia jie padaro topografinę arba geodezinę nuotrauką, jei matavimai seni, iš naujo atlieka geodezinius matavimus ir, laikydamiesi nurodytų sąlygų, parengia projektą, suderina su užsakovu, paviešina jį, gauna institucijų patvirtinimą, atlieka kadastrinius matavimus, paženklina sklypą vietovėje ir tik tuomet jį galima registruoti VĮ „Registrų centras".
Jeigu vienas sklypas dalijamas į kelis, galima sklypą dalinti rengiant sklypo detalųjį planą. Tuomet žemės sklypo savininkas ar naudotojas teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui. Prašymo nagrinėjimo ir projektavimo sąlygų išdavimo etapai panašūs, nauja yra tai, kad viešinimo etape žemės sklypo savininkas ar naudotojas prie teritorijos į turi pastatyti stendą, kuriame pateikia informaciją apie detaliojo plano rengimo pradžią ir planavimo tikslus, nurodydamas planuojamo žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį bei informaciją apie numatomą statyti pastatą.
Ūkininko sodybos sklypo projektas
Tai, kas buitine kalba yra namo statymas žemės ūkio paskirties žemėje, biurokratine kalba yra kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Paprastai šnekant, jis reikalingas, jei norite pasistatyti namą jums nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, bet biurokratine kalba toks pastatas bus vadinamas ūkininko sodyba, o pastato ir žemės savininkas - ūkininku, nors gerai žinome, kad taip dažniausiai nėra.
Ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties ne mažesniame kaip 0,5 hektaro žemės sklype, išskyrus teritorijas po 1995 m. birželio 1 d. priskirtas miestams.
Pagrindinių veiksmų eiga:
- Pateikiamas prašymas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui arba užpildoma prašymo formą ŽPDRIS elektroninėje sistemoje.
- Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar teritorinio padalinio vadovas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo ir planavimo tikslų arba pateikia motyvuotą atsisakymą jį priimti.
- Žemės sklypo savininkas arba jo įgaliotas planavimo organizatorius apie priimtą sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų bei patvirtintą planavimo darbų programą paskelbia seniūnijos, kurioje yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje.
- Gavęs planavimo sąlygas, žemės sklypo savininkas ar jo įgaliotas planavimo organizatorius su projekto rengėju - jais gali būti tik atestuoti specialistai, sudaro rašytinę sutartį kaimo plėtros žemėtvarkos projektui parengti ir toliau jau jau dirba specialistai. Jie ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios sutarties sudarymo užpildo ŽPDRIS nurodytus sutarties duomenis.
- Projekto organizatorius parengia projektą ir derina su žemės sklypo savininku.
- Projekto rengėjas arba žemės sklypo savininkas, kitas planavimo organizatorius užtikrina projekto viešinimą.
- Projektas derinamas savivaldybės Teritorijų planavimo komisijoje.
- Pateikiamas registruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.
- Įsigaliojus projektui, ūkininkas gali kreiptis į vietos savivaldybę dėl leidimo statyti ūkininko sodybą išdavimo.
„Teoriškai viskas aišku, bet nebūna standartinių atvejų ir projektų, kiekvienas vis kitoks, kaip nebūna ir standartinių sklypų", - šypsosi „Turto Invest" direktorė ir priduria, kad visada galima rasti išeitį iš kebliausių situacijų. Reikia tik paieškoti.
Ūkinio pastato pavertimas gyvenamuoju namu
Svajojate savo žemės sklype esantį tvarkingą ūkinį pastatą paversti jaukiais gyvenamaisiais namais?
- Pirmas žingsnis: žemės sklypo paskirtis ir pastato tipas. Prieš pradedant bet kokius darbus, būtina išsiaiškinti savo turimo žemės sklypo paskirtį bei naudojimo būdą. Ar jis skirtas vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų namų statybai? O gal tai - bendroji sodybinė teritorija?
- Antras žingsnis: statinio paskirties samprata. Svarbu suprasti statinio paskirties sąvoką. Tai viešajame registre įrašytas statinio naudojimo tikslas (gyvenamoji paskirtis, ūkinė-komercinė ar kita veikla).
- Trečias žingsnis: kada reikalingas projektas ir leidimas? Statybos įstatymo 24 straipsnis reglamentuoja, kada keičiant pastato paskirtį reikalingas projektas ir leidimas. Paprastai tariant, projektas privalomas, kai atliekami statybos darbai, o leidimas (SLD) - tais atvejais, kai keičiamas ypatingojo ar neypatingojo pastato (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtus) ar inžinerinio statinio paskirtis.
- Ketvirtas žingsnis: paprastojo remonto atvejis. Jeigu keičiant pastato paskirtį neatliekami statybos darbai arba atliekamas paprastasis remontas, pirmiausia reikia parengti pastato paskirties keitimo projektą ir gauti SLD.
- Penktas žingsnis: kapitalinio remonto ar rekonstravimo atvejis. Jeigu keičiant pastatą paskirtį neatliekami statybos darbai arba atliekamas paprastasis remontas, pirmiausia reikia parengti pastato paskirties keitimo projektą ir gauti SLD.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar galima statyti namą rekreacinėje teritorijoje? Naudojimo būdas: rekreacinės teritorijos. Ar galiu statyti nama ir jame gyventi?
- Koks minimalus atstumas nuo sklypo ribos? STR namų valdos sklype numato minimalų statinio atstumą 3 metrai iki kaimynų sklypo ribos. Pastebėjau, kad nemažai architektų siūlomų namų projektų minimalūs reikalavimai statyti pastatą sklype apibrėžti kaip 3,5m ar 4m. Apart 8.5m aukštingumo +0.5 nuo ko dar tai gali priklausyti minimalus atstumas? Kokios blogiausios pasekmės būtų minimaliai viršijant šį reikalavimą (0.5m) ir kaimynams atsisakius pasirašyti?
- Ar galima prie namų valdos sklypo prijungti žemės ūkio paskirties sklypą?
Kiekvienas žemės sklypas turi tam tikrą pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, kuriuos reglamentuoja LR Žemės Ūkio ir LR Aplinkos Ministrų įsakymas dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo 2005-01-20 Nr. 3D-37/D1-40. Konkretaus žemės sklypo esama žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas nurodomas V.Į. Registrų Centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše skiltyje daikto pagrindinė naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas.
Pagal tai nurodoma ką tame sklype galima daryti, kokią veiklą vystyti ar vykdyti. Be to, vienam žemės sklypui gali būti nustatyti du ar daugiau konkrečių žemės naudojimo būdų, jeigu tai numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte.
Labai dažnai, turimame sklype, žmonės nusprendžia užsiimti kita veikla nei tai reglamentuoja esama žemės sklypo paskirtis ar būdas, tad tokiu atveju yra reikalingas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas. Be to pasitaiko atvejų, kuomet žemės sklypo paskirties ar būdo keitimas yra negalimas. Tad kaip žinoti, ar galima keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį.
Greičiausias būdas tai patikrinti - išnagrinėti savivaldybės bendrąjį planą. Turim sklypą Vilniaus r., norim pasistatyti nedidelį namuką. Sodo sklype prieš 10metų pastatėm namelį. Seniau ten buvo tokia sukiužus trobelė. Ją nugriovėm. Pastatėm padoresnį. Norėtume užregistruoti. Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą. Su tvenkiniu. Ar galiu ant kranto statyti pirtelę? Ar nelieps nugriauti?
Tokie ir panašūs klausimai mums užduodami pakankamai dažnai. Ir tiesa sakant kiekvieną kartą reikia rimtai pagalvoti. Šitas post’as bus skirtas paaiškinti žmonėms žmonių kalba tai, kas nusako, ar jūsų norimam statyti pastatui reikia rengti projektą, gauti statybų leidimą, ar vis gi ne. Mums tai irgi bus „špargalkė” ateičiai. Minėsiu, tik eilinius pastatus, kuriuos dažniausiai ir stato paprasti žmonės. Tad tiems, kuriems rūpi bokštų, branduolinės energetikos objektų statybos - skaitykit šaltinius - įstatymus.