Kokią aprangą pasirinkti sportui?

Sportinė apranga yra svarbi ne tik dėl estetikos, bet ir dėl patogumo, funkcionalumo bei sveikatos. Tinkamai pasirinkti sportiniai drabužiai gali padidinti našumą, užtikrinti komfortą ir padėti išvengti sužeidimų. Tad, kokie drabužiai tinkamiausi sportui?

Medžiagos pasirinkimas

Svarbiausia sportinės aprangos savybė yra jos medžiaga. Sportui geriausiai tinka drabužiai, pagaminti iš lengvų, kvėpuojančių, drėgmę sugeriančių audinių, tokių kaip poliesteris, elastanas ar nailonas. Šios medžiagos padeda išlaikyti sausumą, nes sugeria prakaitą ir greitai jį išgarina. Tuo pačiu, šie audiniai užtikrina ir judėjimo laisvę.

Medvilnės marškinėlių nerekomenduojama naudoti kaip apatinio sluoksnio aktyviai judant, nes medvilnė sugeria drėgmę ir ją ilgai laiko savyje. Be to, drėgna medvilnė traukia šaltį. Dėl to kūnas greitai atšąla, tai yra nemalonu, o šaltuoju metų laiku gal net kiek pavojinga. Sintetinio audinio rūbai, pavyzdžiui, COLUMBIA, tinkami bet kokiai aktyviai veiklai, nes jie itin greitai džiūsta, yra lengvi, patvarūs bei juos paprasta prižiūrėti.

"Sintetinis audinys toks kaip, pavyzdžiui, poliesteris, puikiai sugeria ir akimirksniu išgarina drėgmę, tad intensyvesnių veiklų metu šis pluoštas - nepralenkiamas", - paaiškina "Hiatus" aktyvios laisvalaikio aprangos ir avalynės ekspertas Vytautas Ralys.

Komfortas ir judėjimo laisvė

Sportinė apranga turi būti patogi ir nevaržyti judesių. Tai ypač svarbu atliekant įvairius fizinius pratimus, pavyzdžiui, bėgiojant ar sportuojant salėje.

Ventiliacija ir kvėpavimas

Kai kurios sportinės aprangos dalys, pavyzdžiui, džemperiai, sportinės kelnės ar šortai, gali turėti papildomas ventiliacijos zonas (pvz., tinklelio audinys pažastyse arba šonuose), kurios pagerina oro cirkuliaciją ir padeda išvengti per didelio prakaitavimo.

Patvarumas ir ilgaamžiškumas

Sportinė apranga turi atlaikyti didelius fizinius krūvius, todėl drabužiai turi būti atsparūs dėvėjimui ir tempimui.

Sportinė apranga turi būti pritaikyta pagal sporto šaką, kurioje dalyvaujate. Pavyzdžiui, bėgikai dažnai renkasi lengvus drabužius, kurie neapriboja judėjimo, tuo tarpu jėgos sportui ar treniruotėms sporto salėje tiks storesni, tačiau pralaidūs orui drabužiai, kurie apsaugo nuo raumenų įtempimo ir suteikia komfortą.

Sluoksniavimo principas

Hiatus.lt drabužių ir laisvalaikio aksesuarų parduotuvės ekspertai patarė laikyti drabužių sluoksniavimo principo, kuris labai praverčia tokiomis permainingomis aplinkybėmis. Pagrindiniai rūbų sluoksniavimo privalumai - tai šiluma ir patogumas. Šiluma atsiranda dėl tarp drabužių sluoksnių įstrigusio kūno sušildyto oro. O drabužiai iš tinkamų audinių ar pluoštų garantuoja greitą drėgmės išgarinimą lauk. Dėl šių priežasčių keli ploni ir techniški rūbų sluoksniai jus sušildys geriau, nei vienas storas.

"Be to, apsirengus keletą plonesnių sluoksnių, visuomet galima nusivilkti šilumai ar apsaugai skirtą sluoksnį ir taip prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Vilkėdami vieną storą rūbą tokio lankstumo neturėsite", - patarė Hiatus aktyvios laisvalaikio aprangos ir avalynės ekspertas Vytautas Ralys.

Pagrindinė sluoksniavimo taisyklė, užtiktinanti patogumą ir komfortą bet kokiu oru - vienas ant kito užvilkti tinkamai parinkti pirmasis, antrasis ir trečiasis sluoksniai. Kiekvienas sluoksnis turi specifinę paskirtį, todėl svarbu kruopščiai juos pasirinkti.

Pirmasis sluoksnis

Pirmojo rūbų sluoksnio, dar vadinamo "termo" apranga, pagrindinė funkcija yra pašalinti drėgmę nuo kūno ir taip padėti išlaikyti jo šilumą. Pirmojo sluoksnio rūbai dažniausiai gaminami iš poliesterio ir/arba merino vilnos - abi šios medžiagos sugeria drėgmę ir ją greitai pašalina lauk.

Vidurinis sluoksnis

Vidurinis rūbų sluoksnis sulaiko kūno sušildytą orą. Jis turi ir puikiai "kvėpuoti". Tik tada kūnas neperkaista pradėjus aktyviau judėti. Puikus vidurinio sluoksnio rūbas yra flisinis (velto poliesterio pluoštas) džemperis, kuris puikiai išsaugo šilumą ir "kvėpuoja". Sintetinio pluošto džemperiai yra praktiški, itin greitai džiūstantys ir tikrai tinkami išsiruošus slidinėti ar į žygį.

Šaltesnėmis oro sąlygomis viduriniu sluoksniu gali tapti liemenė, lengva pūkinė ar sintetinio užpildo striukė.

Išorinis sluoksnis

Trečiasis, išorinis, sluoksnis (angl. "shell") saugo žmogų nuo vėjo ir lietaus (ar sniego). Išoriniam sluoksniui pasirenkama neperšlampama striukė, sauganti, kad drėgmė nepatektų į po apačia esančius drabužius, tačiau leidžianti apatiniam ir viduriniam sluoksniams pašalinti drėgmę lauk.

Avalynė

Tinkama sportinė avalynė yra būtina norint apsaugoti sąnarius ir padidinti treniruočių efektyvumą.

Ekspertas Vytautas Ralys rekomenduoja atkreipti dėmesį į 5 svarbiausius aspektus renkantis avalynę kelionėms sudėtingesnėmis sąlygomis, kai gali reikėti ilgai eiti ir pan:

  • Neperšlampa! Sušlapus pėdoms yra labai paprasta prisitrinti pūslių. Atvėsus orui dar ir "šlapios kojos = šaltos kojos". Tad rinkitės neperšlampamus batus.
  • Bato protektorius. Teisingai parinktas gali užtikrinti patogų ir stabilų pasivaikščiojimą. Prisiminkite, kad kalvotoms vietovėms reikia vieno, miesto parkų takeliams kitokio, o smėlingiems paviršiams - dar kito sukibimo.
  • Išorinė bato medžiaga - natūralios odos ar sintetinės konstrukcijos? Oda suteikia avalynei papildomo tvirtumo ir puikiai tiks sudėtingiems žygiams įveikti. Batai iš sintetinių pluoštų bus lengvesni ir laidesni orui, dėl to labiau tiks kelionėms laisvalaikiu.
  • Aulo aukštis. Avalynė aukštu aulu suteikia daugiau apsaugos, ir daugiau stabilumo! Ypač ilgai vaikštant gamtoje.
  • Jokių medvilninių kojinių! Verčiau rinkitės kojines iš merino vilnos ar sintetinių audinių.

Kvepalai sporto salėje: už ir prieš

Kvepalų naudojimo sportuojant klausimas kelia nemažai diskusijų. Vieniems tai būdas išlaikyti šviežumo pojūtį, kitiems - galimas dirgiklis. Pasak dermatologų, prakaito ir stiprių kvepalų mišinys gali užkimšti poras ir sukelti odos sudirginimą. Kvepalai sporto salėje gali tapti rimtu išbandymu žmonėms, kenčiantiems nuo kvėpavimo takų sutrikimų ar turintiems jautresnę uoslę. Todėl daugelis sporto klubų pradeda taikyti "bekvapio sporto" politiką arba bent jau rekomenduoja lankytojams vengti stiprių aromatų. Tai daroma ne tik dėl jautrių asmenų, bet ir siekiant sukurti malonesnę aplinką visiems lankytojams.

Kvepalus sporto salėje naudoti galima, tačiau tik lengvai užpurkštus ir atsižvelgiant į kitų jautrumą. Sportuojant geriausia rinktis lengvus, gaivius ir hipoalerginius kvapus, kurie minimaliai sklinda aplinkoje. Taip, stiprūs kvepalai uždarose erdvėse gali sukelti alergijas ar astmą jautriems asmenims. Užpurkškite nedidelį kiekį kvepalų ant pulso taškų, rinkitės ilgai išliekančius, bet subtilius kvapus arba derinkite su to paties kvapo kūno priežiūros produktais.

Motyvacija ir aprangos spalvos

Trenerė tikina, kad norintiems pradėti sportuoti, pradėti reikia nuo pagrindų. Pirmiausia - nuo patogios aprangos, kuri yra tiesiog būtina. Perkant aprangą esą svarbiausia atkreipti dėmesį, iš ko ji pagaminta.

O amerikiečių psichologė Carolyn Mair pažymi ir aprangos spalvų svarbą, mat žmonės spalvas yra linkę sieti su tam tikrais jausmais ir nuotaika. Tarkime, jei vos išlipę iš lovos pagalvojate, kad nenorite eiti į sporto klubą, galite pabandyti užsidėti raudonus drabužius. Ši spalva suteikia energijos ir netgi padidina treniruotės našumą. Ir, priešingai, jei norite atsipalaiduoti jogos treniruotėje, galite rinktis švelnesnes, pastelines spalvas. O štai geltona spalva padeda išlaikyti gerą nuotaiką - tad jei pabudote itin motyvuotas ir norite taip jaustis visos treniruotės metu, galite rinktis šią ryškią spalvą.

Mityba ir vanduo

Trenerė prasitaria, kad būna ir taip, kad žmonės, atėję į sporto klubą ar treniruotes, pamiršta atsinešti paprasčiausio vandens buteliuką. O jis, anot S. Dailydaitės, sportuojant - būtinas.

Be vandens ne mažiau svarbus ir maistas, be kurio tiesiog neturėsime jėgų treniruotis. Anot S. Dailydaitės, tuščiu skrandžiu išvis negalima sportuoti. Ji pataria pavalgyti bent 2-3 valandas prieš treniruotę. Tačiau ji pažymi ir tai, kad gyvenant greitu gyvenimo tempu, pavalgyti bent prieš 2 valandas pavyksta ne visada. Todėl esą svarbu bent ką nors įsimesti į burną.

„Lemon Gym“ trenerė dalijasi, kokie užkandžiai tinkamiausi prieš ir po treniruotės:

  • Prieš treniruotę: saldus vaisius (obuolys ar kriaušė), džemo ir riešutų sviesto sumuštinis, grūdų, vaisių, riešutų batonėlis ar riešutų ir džiovintų vaisių mišinys.
  • Po treniruotės: bananas, jogurtas su uogomis, varškė, proteino batonėlis (saikingai).

Sportas su draugu

Trenerė pastebi, kad į sporto klubus žmonės vis dažniau ateina ne vieni, o dviese ar didesnėmis grupėmis. Tai, anot S. Dailydaitės, labai naudinga. Juk jei kuris nors tą dieną tingės, kitas paskatins kulniuoti į sporto klubą.

Jeigu jums yra sunki diena ir po darbo jau nieko nebenorite, draugas gali jus pastūmėti keliauti į sporto klubą, nors vieni tai daryti tingėtume. Sportuojant su draugu atsiranda žmogiškasis interesas nepasiduoti ir visko nemesti pusiaukelėje“, - aiškina ji.

Svarbu stebėti save. Ne tik ilgą laiką sportuojantiems, bet ir norintiems pradėti tai daryti, gali praversti šiuolaikinės technologijos. Pavyzdžiui, išmanusis laikrodis, kuris gali tiksliai pamatuoti sportuojančiojo širdies ritmą, apskaičiuoti sudegintas kalorijas ir žingsnius, nueitus per dieną.

"Pats sau herojus": Kaip motyvuoja tinkama sportinė apranga?

tags: #kokie #turi #buti #drabuziai #sportui