Vis labiau žemę šildanti saulė primena - jau metas planuoti sėją ir sodinimą darže. Kad derlius būtų gausus, svarbu ne tik kokybiškos sėklos ir tinkamas augančių daržovių laistymas bei priežiūra. Prieš darbus darže, verta skirti vakarą ir kruopščiai suplanuoti, ką, kur ir šalia ko sodinti.
Šalia viena kitos augančios daržovės sąveikauja tarpusavyje - ir teigiamai, ir neigiamai. Tinkama kaimynystė padės daržovėms geriau augti, efektyviau apsisaugoti nuo kenkėjų ir ligų. Ir priešingai: prasti kaimynai gali lemti mažesnį derlių ir daugiau darbo prižiūrint savą daržą. Profesionalus augalų derinimas - tai ilgametė praktika ir stebėjimas, žinios ir planavimo įgūdžiai. Nes gerą kaimynystę reikia derinti su sėjomaina.
Nemaža dalis daržovių ne tik neturėtų kasmet augti toje pačioje vietoje, bet ir negali būti sėjamos po giminingų augalų. Visa tai atrodo gana sudėtinga, tačiau pradžiai nereikia daug, kad daržoves pasėtumėte taip, jog pagerėtų jų būklė, derlius būtų didesnis, ligų ir kenkėjų antpuoliai - mažesni. Atsiminkite ir taisyklę - geriau vieną šalia kitos sodinti daržoves su skirtinga šaknų sistema.
Best Companion Planting Flowers for the Vegetable Garden
Sėkmingi daržovių kaimynystės pavyzdžiai
Morkos ir svogūnai
Morkas su svogūnais - tai ypač sėkmingos daržovių kaimynystės pavyzdys. Intensyvus svogūnų kvapas nuo morkų atbaido populiarų kenkėją - morkų lapgraužius. Savo ruožtu morkų buvimas reiškia, kad laiškams kenksmingos muselės vengs svogūnų.
Ridikėliai su morkomis, petražolėmis
Ridikėliai sudygsta labai greitai, per savaitę nuo sėklų pasėjimo. Todėl juos verta sėti vienoje eilutėje su lėtai dygstančiomis daržovėmis, pavyzdžiui, morkomis, petražolėmis, pastarnokais ar porais. Tai leis optimaliai išnaudoti lysvės plotą - ridikėliais jau džiaugsitės ir juos nuimsite anksčiau, nei išaugs kitos daržovės. Be to, greitai sudygus ridikėliams, bus lengviau pašalinti piktžoles iš tarpueilių.
Česnakai su daugeliu kitų augalų
Česnakai yra pagrindiniai daržininko draugai ir labai geri daugelio sodo augalų kaimynai. Daugeliui kenkėjų nepatinka intensyvus česnakų kvapas, tarp jų ir itin kenksmingiems amarams. Česnakus taip pat verta sodinti šalia pomidorų ir po vaismedžiais. Česnakai puikiai atbaido medžių kamienus graužiančias stirnas, o pasodinti po persikais padeda apsaugoti juos nuo lapų susisukimo. Dekoratyviniame sode česnakus sodinkite šalia tulpių ir lelijų, nuo kurių jie atbaidys gyvūnus, taip pat šalia rožių krūmų.
Pomidorai su bazilikais
Abu šie augalai skanūs ne tik lėkštėje, bet ir sode jie sudaro puikiai derančią porą. Bazilikas tinka pomidorams, nes nuo jų atbaido voratinklines erkes, amarus ir šiltnamio baltasparnius. Jis privilioja bites, kurios padeda apdulkinti pomidorų žiedus.
Pupelės ir brokoliai su mėtomis
Krapai su kopūstinėmis daržovėmis
Augindami šias daržoves tarpusavyje, sumažinsite kopūstinių baltasparnių invazijos riziką kopūstų lysvėse. Šis kenkėjas netoleruoja krapų aromato.
Augalų, kurių kartu sodinti nerekomenduojama, derinimas
Planuojant daržovių auginimą, nereikėtų pamiršti, kad kai kurios rūšys turi neigiamą poveikį viena kitai. Taip yra daugiausia dėl to, kad jie išskiria į dirvožemį cheminius junginius, kurie slopina kitų augalų vystymąsi ir augimą.
Be to, jei konkrečios rūšys yra tarpiniai ligų ir kenkėjų šeimininkai, dėl to jie gali apnikti ir kaimynus. Dėl to nerekomenduojama šalia sodinti tos pačios botaninės šeimos augalų, pavyzdžiui, pomidorų ir paprikų. Daugelis kenkėjų, kurie veisiasi ant pomidorų, per trumpą laiką apsigyvena ir ant paprikų.
Reikėtų vengti ir kopūstų bei ridikėlių derinio su pomidorais, nes kopūstai ir ridikėliai sulėtina pomidorų žydėjimą ir vaisių nokimą. Nerekomenduotinų derinių yra įvairių, bet logika paprasta. Tos pačios grupės ar šeimos daržovių nereikėtų sodinti šalia viena kitos. Puikus to pavyzdys - bulvinių šeimos daržovės: bulvės, paprikos ir pomidorai, kuriuos auginti šalia nėra gera mintis.
Greta neturėtų būti sodinami ir augalai, kurių vandens bei maistinių medžiagų iš dirvožemio poreikiai yra panašūs. Tokios daržovės konkuruos tarpusavyje ir taip švaistys energiją užuot skyrus ją derliui.
Sodinant daržoves svarbu, kad šalia augantys darytų vienas kitam teigiamą poveikį, bet ne tik tai. Tinkamai patręšti dirvą galima augalų liekanų pagrindu pagaminto komposto, kurį galima pasigaminti patiems iš savo atliekų. Jei tokio neturite ir neketinate gaminti, parduotuvėse rasite trąšų daržovėms auginti, kurios padės pasiekti geresnį derlių.
Auginant daržoves taip pat svarbu reguliariai ravėti piktžoles, nes laukiniai augalai dažnai tampa tarpiniais šeimininkais kenkėjams ir augalams, kurie kenkia kitiems daržo augalams.
Augalų tarpusavio suderinamumo lentelė
Kaip žinote, „kaimynai" lysvėje gali būti ir draugai, ir priešai. Tie, kurie yra draugai, saugo vieni kitus nuo ligų ir kenkėjų ir duoda gerą derlių, priešiški - derliaus galite nelaukti. Todėl svarbu žinoti, ką ir su kuo sodinti kaimynystėje.
| Daržovė | Geri kaimynai | Blogi kaimynai |
|---|---|---|
| Morkos | Svogūnai, česnakai, žirniai, salotos, rozmarinai | Bulvės, burokėliai |
| Svogūnai | Morkos, agurkai | Pupelės, šparagai, žirniai, kopūstai |
| Česnakai | Braškės, pomidorai, bulvės | Pupelės, žirniai |
| Pomidorai | Bazilikai, salotos, svogūnai, česnakai, morkos | Bulvės, kopūstai |
| Agurkai | Salotos, petražolės, pupelės, žirniai, kopūstai | Ridikėliai, ridikai |
| Kopūstai | Špinatai, salotos, ridikėliai, krapai, bulvės, burokėliai | Pomidorai |
| Bulvės | Špinatai, kopūstai, pupos, kukurūzai, burokėliai, česnakai | Pomidorai, žirniai |
| Žirniai | Morkos, ridikėliai, ropės, agurkai, kukurūzai, burokėliai | Svogūnai, česnakai, bulvės, pomidorai, pupelės |
Fitoncidai ir jų įtaka
Česnakai pasižymi fungicidinėmis ir antibakterinėmis savybėmis. Fungicidai, kuriuos išskiria daržovė, slopina patogeninės mikrofloros augimą ir atbaido kenkėjus. Česnakai apsaugo pomidorus nuo amarų, voratinklinių erkių, baltasparnių, taip pat fitoftoros. Savo ruožtu pomidorų krūmai apsaugo česnakus nuo parazitų, o česnakai šalia pomidorų užauga didesni nei įprastai.
Česnakai leidžia atsikratyti amarų, medunešio vabalų, bakteriozės. Česnakai atbaido morkinę musę, amarus ir lapgraužius. Jį galima sodinti šalia morkų ir tarp morkų. Beje, morkos taip pat padeda česnakams augti sveikiems ir didesniems.
Česnakų fitoncidai teigiamai veikia braškes ar sodo braškes: „gegužės vabalai", šliužai, voratinklinės erkės aplenkia uogas, sumažėja pilkojo puvinio ligos rizika. Česnakus sodinkite gėlynuose - jie apsaugo gėles nuo netikrosios miltligės, pilkojo puvinio ir kitų grybinių ligų, atbaido amarus, tripsus ir kitus kenkėjus.
Sodindami pavasarinius česnakus tarp bulvių eilių sumažinsite kolorado vabalų ir fitoftoros daromą žalą.
Svogūnai yra česnakų „giminaičiai", todėl pasižymi panašiomis savybėmis: jie kvepia, todėl iš lysvių atbaido visokius „blogiukus". Svogūnai ir morkos - puiki pora. Jos saugo viena kitą nuo kenkėjų: morkos atbaido svogūnines muses, o svogūnai - morkines muses. Svogūnai gerai sutaria su agurkais - pirmieji atbaido kenkėjus nuo antrųjų ir kartu nekenkia vieni kitų pasėliams.
Alelopatija ir dirvos nuovargis
Augalams, kaip ir žmonėms, būdinga abipusė simpatija ar antipatija. Vienų kultūrų kaimynystė išeina į naudą, kitų - kenkia derliui ir augalų kokybei. Augalai gali sugyventi tarpusavyje arba konkuruoti, padėti vieni kitiems arba išstumti nepageidaujamą kaimyną iš savo teritorijos. Augalas - gyvas organizmas, kovojantis dėl savo gyvenamosios aplinkos.
Tokius reiškinius, kaip dirvos nuovargis nuo joje auginamų augalų, dar 300 m. prieš mūsų erą aprašė botanikos mokslo tėvu vadinamas Aristotelio mokinys Teofrastas, vėliau juos nagrinėjo romėnų išminčius Gajus Plinijus Vyresnysis. Jau pirmame mūsų eros amžiuje Kinija turėjo žinių apie 300 augalų, pasižyminčių pesticidinėmis, kitus augalus slopinančiomis, savybėmis.
Viena iš pagrindinių dirvos nuovargio priežasčių, kaip vėliau nustatė mokslininkai, - alelopatija, tai yra biologinis reiškinys, kai į dirvą išskirtos augalų biocheminės medžiagos daro poveikį vėliau pasėtiems augalams. Alelopatija -vienas iš kelių organizmų konkurencijos būdų, kuriuo Europoje pradėta domėtis dar XVII-XVIII a.
Prancūzų gamtininkas ir botanikas Augustinas De Condole XIX a. pradžioje nustatė, kad augalai skleidžia chemines medžiagas, kurios vienus augalus veikia teigiamai, o kitus - neigiamai. XX a. pradžioje šios medžiagos buvo pavadintos alelochemikalais, o pats reiškinys - alelopatija. Alelochemikalusį aplinką gali išskirti visas augalas, bet daugiausia jų paskleidžia šaknys. Antžeminės augalo dalies išskirti alelochemikalai į dirvožemį patenka kartu su lietumi. Beje, tokiu pat principu veikia antibiotikai.
Bendrieji principai
- Nederėtų greta auginti giminingų augalų - jiems reikalingos vienodos maisto medžiagos ir augimo sąlygos (toks pat šviesos ir drėgmės poreikis), juos puola tie patys kenkėjai ir ligos.
- Taip pat kaimynystėje nereikėtų tankiai sodinti vienodo aukščio ir lapijos augalų.
- Kaimynystėje tiktų sodinti augalus, kurių šaknų sistema skverbiasi giliai ir sekliai. Taip jie nekonkuruos dėl vandens ir maisto medžiagų.
Sekliai šaknijasi ridikėliai, kaliaropės, špinatai, agurkai, svogūnai; vidutiniškai sekli žemaūgių pupelių, žirnių, salotų, pomidorų, žiedinių kopūstų šaknų sistema; giliai šaknijasi burokėliai, morkos, smidrai.
Gretimose lysvėse pasodintos daržovės gali stimuliuoti viena kitos augimą, apsaugoti nuo ligų ar atbaidyti kenkėjus. Kiekvienas augalas į aplinką išskiria specifinius junginius - fitoncidus, kurie gali reguliuoti kitų sėklų dygimą, daigų vystymąsi ir augimą, atbaidyti ar traukti kenkėjus, padėti apsisaugoti nuo ligų arba apkrėsti.
Prieskoninės žolelės - geros daržo augalų palydovės
Prieskoninės žolelės, išskiriančios daug lakiųjų medžiagų, -geros daržo augalų palydovės. Jos plačiai naudojamos kulinarijoje ir turi daug vertingų gydomųjų, aromatinių savybių. Daugelis iš jų - dekoratyvios ir gali papuošti kiekvieną sodą, todėl yra neatskiriama kiekvieno daržo dalis. Lakiosios prieskoninių žolelių medžiagos turi teigiamą poveikį šalimais augančioms daržovėms: apsaugo nuo ligų ir kenkėjų, o kai kuriais atvejais net pagerina jų skonį.
Pavyzdžiui, kvapieji bazilikai pagerina pomidorų skonį, o krapai - kopūstų. Visiems žinomos kiaulpienės išskiria didelį kiekį metileno dujų, kurios paspartina vaisių nokimą. Dėl šios priežasties kiaulpienių kaimynystė naudinga obelims ir daugeliui daržovių.
Dauguma aromatinių žolelių - levandos, agurklės, šalavijai, juozažolės, petražolės, krapai, čiobreliai, mairūnai, ramunėlės, builiai ir kitos - turi teigiamą poveikį beveik visoms daržovėms. Lysvių kraštuose pasodintos baltažiedės notrelės, valerijonai ar kraujažolės stiprina daržovių sveikatą ir atsparumą.
Priešai ir draugai darže
- Svogūnai ir žirniai. Visų rūšių svogūnai (geltonieji, baltieji ir raudonieji) - patys pikčiausi žirnelių priešai, trukdantys jiems augti. Šalia žirnių verčiau sodinti morkas, ropes, agurkus, petražoles ar kaliaropes.
- Bulvės ir pomidorai. Nepageidaujama šių daržovių kaimynystė nėra susijusi su paslaptingu alelopatijos reiškiniu. Taip yra dėl artimos šių kultūrų giminystės: ir bulvės, ir pomidorai priklauso bulvinių šeimai. Dėl šios priežasties jiems būdingos tos pačios ligos, juos puola tie patys kenkėjai. Gretimose lysvėse augantys pomidorai ir bulvės vieni nuo kitų užsikrečia. Ši taisyklė galioja ir kitiems bulvinių šeimos atstovams - šalia bulvių ir pomidorų negalima sodinti paprikų ir baklažanų.
- Paprikos ir ankštiniai. Ankštiniai augalai tikrai neapsidžiaugtų, jei būtų pasodinti šalia paprikų. Šios kultūros dažnai kenčia nuo antraknozės, tai yra grybelinės ligos, kurios požymiai - juodos dėmelės ant stiebų ir lapų, vaisių puvimas. Antraknoze dažnai serga moliūginės kultūros (agurkai, melionai, aguročiai, arbūzai), uogų krūmai (avietės, agrastai, serbentai), braškės. Jų nepatartina sodinti šalia paprikų, žirnių ir pupelių.
- Morkos ir krapai. Agronomai iki šiol negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad krapai lėtina morkų augimą. Nežinia, ar tai mitas, bet daugelio daržininkų patirtis rodo, kad šių dviejų kultūrų šalia geriau nesodinti. Manoma, kad morkos auga lėčiau kaimynystėje su anyžiais bei petražolėmis, o žirniai, špinatai ir svogūnai, priešingai - joms palankūs.
- Kopūstai ir vynuogės. Dar viena moksliškai nepagrįsta teorija skelbia, kad kopūstų lysvės turėtų būti kuo toliau nuo vynuogynų, kitaip gerokai suprastėja vynuogių skonis. Turint omenyje, kad šiai teorijai - daugiau nei 2 000 metų, vertėtų nenumoti į ją ranka. Su vynuogėmis sutaria juozažolės, bazilikai, pelargonijos, raudonėliai, kurie skleidžia stiprų kvapą ir atbaido kenkėjus. Kaimynystėje su vynuogėmis galima sodinti ir žirnelius, pupeles, ežiuoles, dobilus. O kopūstams patinka krapų, mėtų, ramunėlių, rozmarinų, šalavijų ir čiobrelių draugija.
- Salotos ir brokoliai. Tyrimai rodo, kad salotų sėklos prastai dygsta lysvėse, kuriose prieš tai buvo auginami brokoliai, arba netoli jų - į dirvą išskiriamos medžiagos stabdo salotų augimą. Procesui skatinti tinka įvairių rūšių svogūnai, agurkai, ridikėliai, braškės, burokai, medetkos.
- Lapinės garstyčios ir burokai. Nepatartina šalia sodinti lapinių garstyčių ir burokų. Tas pat pasakytina apie kaimynystę su raudonžiedėmis vijoklinėmis pupelėmis. Saulėgrąžos taip pat kenkia lapinėms garstyčioms, todėl jas rekomenduojama auginti su brokoliais, žiediniais kopūstais, salotomis, šparaginėmis pupelėmis ir svogūnais.
Planuojant daržą, reikia atsiminti, kad svarbu yra ne tik kiek ir kokių daržovių ruošiatės auginti, bet ir ką prie ko auginsite. Yra pastebėta, kad kaimynystėje augančios kultūros gali viena kitai padėti augti, apsaugoti nuo ligų bei atbaidyti kenkėjus, arba, atvirkščiai, gali apsunkinti viena kitos augimą.