Gyvūnų Judėjimo Principai Mechanizmams: Gerovės Apsaugos Aspektai

Straipsnyje nagrinėjami gyvūnų judėjimo principai mechanizmams, įskaitant gyvūnų gerovės apsaugą ir etinius aspektus, taip pat aptariami teisės aktai, reglamentuojantys eksperimentus su gyvūnais.

Gyvūnų Gerovės Apsaugos Problematika ir Aktualumas

Tiek namuose laikomų, tiek benamių gyvūnų gerovės apsauga kelia daug problemų šiandieninėje visuomenėje. Vien 2009 m. Lietuvoje buvo globojami 6862 šunys ir katės, 5153 buvo užmigdyti. Galiojantis teisinis reglamentavimas neužtikrina šios gyvūnų grupės gerovės apsaugos sistemos efektyvumo.

Tai įtakoja ne tik teisinės, bet ir etinės bei socialinės priežastys. Vis didesnė visuomenės dalis išreiškia susirūpinimą dėl silpnos namuose laikomų ir benamių gyvūnų gerovės apsaugos Lietuvoje bei valstybės ir institucijų formuojamos šios srities politikos. Sunkumų kelia neaiškiai apibrėžtas šios grupės gyvūnų statusas, nepakankamas pažeidimų tyrimo mechanizmas bei atitinkamų institucijų darbo trūkumai.

Šiuo metu yra rengiamas naujas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, turėsiantis užtikrinti teisės aktą. Šiuo metu būtina išanalizuoti esamus namuose laikomų ir benamių gyvūnų gerovės apsaugos trūkumus ir į tai atsižvelgti tobulinant apsaugos sistemą.

Gyvūnų Gerovės Apsaugos Istorinės Prielaidos

Žmogaus ir gyvūno santykis nuo pat seniausių laikų domino žmogų. Gary Steiner 2005 m. išleistoje knygoje retrospektyviai nagrinėja žmogaus ir gyvūno santykio filosofinius aspektus. Iš šios analizės matyti, kad dar 6 a. pr. m. e. Pitagoras pasisakė prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, o Aristotelis parašė kelis veikalus, kuriuose nagrinėjo jų elgseną, gebėjimus, aprašė augalų, gyvūnų ir žmonių hierarchinę struktūrą.

Žmogus turi teisę naudoti gyvūnus savo reikmėms, jam suteikiama teisė juos valdyti. Bėgant amžiams atsirasdavo tam tikros grupės žmonių, kurie pasisakė prieš gyvūnų išnaudojimą bei laikymą mažiau vertingais už žmones.

Kiekvienas laikmetis turi jam būdingą filosofiją. Didelę įtaką gyvūnų gerovės apsaugos srityje padarė gyvūnų globos judėjimai. 1802 m. Prancūzijoje buvo skirta premija už darbą, geriausiai atsakantį į klausimą apie žiauraus elgesio su gyvūnais įtaką gyventojų dorovei.

Anglija tapo pirmąja valstybe Europoje ir pasaulyje, kurioje buvo priimtas įstatymas, numatęs baudas ar įkalinimą gyvūnų kankintojams. Įstatymas priimtas 1822 m. Anglosaksų teisėje nuo 1100 m. gyvūnai pripažinti kilnojamaisiais daiktais. Didžiausia permaina šiame periode - 1215 m. Didžiojoje laisvių chartijoje įtvirtintas laukinių ir naminių gyvūnų kategorijų atskyrimas bei tai, kad buvo suformuoti pagrindiniai gyvūnų nuosavybės principai.

Naminių Gyvūnų Sampratos Raida

Naminis gyvūnas policijos buvo perduotas galimai nesilaikant GGAĮ 4 str. 5 d. Dėl galimo sukčiavimo, kadangi Ugnė įvairiuose skelbimuose nurodo, kad renka lėšas į savo asmeninę sąskaitą, norėdama padėti gyvūnams. Šis asmuo neturi teisės verstis gyvūnų globa bei nėra aišku kiek lėšų atitenka gyvūnų gerovei, o kiek jų nueina neaiškiais keliais, nes ji neteikia jokių ataskaitų niekam. Skelbiasi, kad gyvūnų tokiu būdu jau yra išgelbėjusi šimtus.

Tai reiškia, kad gyvūnas su daiktų paėmimo / perdavimo aktu, perduodamas VMVT registre registruotam gyvūnų augintinių globėjui, su kuriuo to miesto savivaldybė yra sudariusi sutartį, o jei tokios nėra, bet kuriai kitai VMVT registruotai gyvūnų augintinių globėjai, kitaip tariant - prieglaudai, kad būtų užtikrinamas tinkamas gyvūno laikymas bei kontrolė. Atkreiptinas dėmesys, jei gyvūnas neženklintas, VMVT turi suženklinti gyvūną savo vardu iki kol tyrime bus priimtas galutinis sprendimas. Tuo momentu, kai gyvūnas paimamas iš savininko, turtas (gyvūnas) laikinai pereina valstybės žinion.

Organizacija, perėmusi tokį gyvūną, kol vyksta tyrimas, ir nėra priimtas galutinis sprendimas, privalo laikytis tam tikrų apribojimų tokių kaip: neatlikti medicininių procedūrų, jei raštiškai tokios būtinybės nenurodo gyvūną gydantis veterinarijos gydytojas, neženklinti savo vardu ir kt. Internetė sklando video su ištrauka iš Ugnės apklausos pas tyrėją. Ugnė neturėjo teisės pilnai susipažinti su mūsų pareiškimu bei joje esančia medžiaga, nes jos statusas šiame mūsų pareiškime yra joks.

Šuo Bela, kurį Ugnė neva gelbėjo iš blogų sąlygų, kurios gydymui rinko paramą, prašė žmonių aukoti jai, kad ji galėtų gydyti svetimą gyvūną, iš tiesų priklauso jos dabartiniam draugui P. M., kuris, 2022 metais Belą, kuri jam buvo tapusi našta, nes kažkada buvo susižalojusi stuburą, atidavė tiems laikytojams, iš kurių Ugnė, su policijos pagalba, atsiėmė atgal ir dabar pristato kaip svetimą išgelbėtą šunį.

Gerai, kad yra daug žmonių, neabejingų gyvūnams ir siekiančių jiems padėti įvairiais būdais, tačiau blogai, kad gyvūnų gelbėjimas jau darosi puiki terpė lengvam uždarbiui. Apie tolimesnę istorijos eigą informuosime.

Gyvūnų Apsaugos Teisiniai Aspektai

Iš istorinės gyvūnų gerovės apsaugos analizės matyti, jog valstybės, priimdamos įstatymus, susijusius su gyvūnų apsauga, dažniausiai nustatydavo draudimus, susijusius su tam tikru nepageidaujamu poveikiu gyvūnams. Tokie draudimai apimdavo įvardintas draudžiamas veikas, tokias kaip vagystė ar žiaurus elgesys su gyvūnu, dėl kurio gyvūnas būdavo sužalojamas arba nugaidavo.

Reikia pastebėti, kad tokiais įstatymais siekta apsaugoti ne gyvūną, o savininko ekonominius interesus. Kartais žiauraus elgesio su gyvūnais draudimai buvo nustatomi tik tam, kad neskatintų netinkamo elgesio ir su žmonėmis. Šiais laikais mokslininkai jau įrodė, kad asmenys, kurie dar vaikystėje žiauriai elgėsi su gyvūnais, buvo dažniau linkę daryti nusikalstamas veikas nei tie, kurie gyvūnais rūpinosi.

Šiuo metu neapsiribojama tik nepageidaujamo elgesio gyvūnų atžvilgiu draudimais, bet ir nustatomi gyvūnų gerovę užtikrinti turintys reikalavimai, tokie kaip tinkamos gyvenimo sąlygos ar veterinarinių procedūrų atlikimo tvarka. Įstatymų priėmimas susijęs ir su įvairių organizacijų atsiradimu. 1822 m. įvestos griežčiausios bausmės už gyvūnų kankinimą, 1824 m. įsteigta Karališkoji žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijos asociacija (angl. The Royal Society for the Prevention of Cruelty to Animals). Tai seniausia gyvūnų gerove besirūpinanti organizacija pasaulyje.

Lietuvoje gyvulių globos draugija buvo įkurta 1873 m. Rietave. Lietuva tuomet buvo carinės Rusijos okupuota ir įsteigtasis Rietavo skyrius buvo vienas iš 32 Rusijos gyvulių globos draugijos skyrių. Draugijos veiklą nutraukė pirmasis pasaulinis karas. Atkūrus nepriklausomybę, draugijos veikla atnaujinta 1922 m. Ši draugija tuo metu rūpinosi gyvūnais, kurie šiuo metu yra priskiriami ūkinių gyvūnų kategorijai.

Dabar draugija vadinasi Lietuvos gyvūnų globos draugija ir rūpinasi visais gyvūnais, namuose laikomais ir benamiais taip pat. Ypatingą reikšmę turėjo Europos taryba, kuri 1987 m. lapkričio 13 d. priėmė Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos.

Gyvūnų Gerovė vs. Gyvūnų Teisės

Šiuo metu aktyviai diskutuojama dėl didesnės gyvūnų gerovės apsaugos ir gyvūnų teisių. Keliamas klausimas, kodėl turime saugoti gyvūnus? Ar todėl, kad jie turi teisę į tokią apsaugą, ar todėl, kad tokią teisę suteikiame mes? Yra skirtumas tarp gyvūnų gerovės ir gyvūnų teisių šalininkų. Gyvūnai yra gyvos būtybės ir vien dėl to turi būti saugomos.

Gyvūnų gerovės šalininkai remiasi principu, jog reikia vengti skausmo sukėlimo gyvūnui ir bereikalingo žalojimo. Gyvūnų teisių šalininkai remiasi deontologiniu požiūriu. Jie mano, kad gyvūnai turi tokias pačias teises kaip ir žmonės. Šis skirtumas nėra vien tik teorinio pobūdžio. Priklausomai nuo to, kuriuo iš šių požiūrių remsis valstybės formuojama gyvūnų apsaugos politika, apsaugos laipsnis žymiai skirsis.

Naminiai Gyvūnai Šiuolaikinėje Visuomenėje

Bendriausia prasme gyvūnų gerovę reikia suprasti kaip visų gyvūno poreikių patenkinimą. Tai apima fizinius, psichinius ir natūralumo poreikius užtikrinimą. Šiuo atveju nagrinėjant naminių gyvūnų gerovės sampratą reikia atsižvelgti ne tik į šiuos poreikius, bet ir į tai, jog šie gyvūnai gyvena kartu su žmonėmis. Gyvendami tarp žmonių šie gyvūnai įgyja naujų poreikių, tokių kaip mokymasis ar bendravimas su šeimininku. Todėl negalima atskirti šeimininko ir augintinio kaip dviejų skirtingų reiškinio dalių.

Augintinį suvokiant kaip būtiną ir svarbią asmens gyvenimo dalį, gyvūno gerovę reikia vertinti neatskiriant nuo buvimo žmonių bendruomenėje. Jei gyvūnas yra užaugęs ne su žmogumi, jis neturės tam tikrų poreikių, tokių kaip bendravimas. Bet jei jis augo namuose, o vėliau jo neteko ir juo šiuo metu rūpinasi globos įstaiga, jo gerovė bus užtikrinta tuo atveju, jei galės patenkinti ir poreikius, atsiradusius dėl gyvenimo žmonių bendruomenėje.

Šiame darbe gyvūnų gerovės samprata bus analizuojama remiantis J. S. J. Odendaal straipsnyje Science - based assessment of animal welfare: companion animals (liet. J. S. J. Odendaal straipsnyje apibūdina požiūrius į naminius gyvūnus ir socialinius vaidmenis, kuriuos gyvūnai gali atlikti šiandieninėje modernioje visuomenėje. Jo teigimu, naminius gyvūnus mes galime vertinti kaip kenkėjus, žmogaus ir gamtos sukurtus produktus, pavojų aplinkai, pramogų partnerius, pagalbininkus sveikai asmens psichinei būklei palaikyti ir net lygius žmonėms tuo požiūriu, jog gyvūnai dalijasi intymia asmenine erdve su šeimininku.

Teisės Aktai ir Institucijos Reglamentuojančios Eksperimentus su Gyvūnais

Eksperimentai su gyvūnais visame pasaulyje yra atliekami jau daugybę metų, o pasiekti rezultatai yra stulbinantys. Turbūt retas iš mūsų vaistais numalšinęs skausmą, atsigijęs po ligos, sėkmingai pabudęs ir pasveikęs po chirurginės operacijos ar naudodamas kosmetikos priemones, susimąsto, kad dėkingas turi būti ne tik medikams, vaistininkams ar mokslininkams, bet ir gyvūnams.

Šiuo metu jau daugelyje pasaulio šalių yra priimti eksperimentus su gyvūnais reglamentuojantys teisės aktai. Magistro darbe bus nagrinėjami tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys eksperimentus su gyvūnais ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys eksperimentus su gyvūnais. Bus analizuojama ar nėra prieštaravimų tarp nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų; ar galiojantys teisės aktai atspindi realią situaciją eksperimentų su gyvūnais srityje, o gal laikas juos tobulinti.

Pirmieji Eksperimentai su Gyvūnais

Manoma, jog pirmieji eksperimentai su gyvūnais buvo atliekami antikinėje Graikijoje. Pirmajame medicinos rankraštyje - ,,Corpus Hippocraticum" (apie 400 m. pr. m. e.) - aprašyti keli gyvūnų panaudojimo pavyzdžiai. Gyvūnai buvo naudojami tam, kad būtų galima geriau suprasti žmogaus kūno funkcijas, fiziologiją, sužinoti apie ligas ir jų gydymo būdus bei medikamentus. To meto mokslininkai iškėlė hipotezę, kad žmonių ir gyvūnų organizmai panašūs, todėl tai, kas atrasta eksperimentuose su gyvūnais, galima pritaikyti ir žmonėms.

Senovės Romos gydytojas Klaudijus Galenas (130-200 m.) gyvūnų skrodimo duomenis panaudojo žmogaus kūno sandarai aprašyti ir pirmasis pradėjo biologinius eksperimentus su gyvūnais. Jis tyrinėjo arterinę kraujotaką, darydamas eksperimentus su kiaulėmis ir beždžionėmis. Šie jo eksperimentai buvo svarbūs ne tik to meto, bet ir vėlesnei medicinos praktikai.

Nuo XVI a. buvo uždrausti žmonių skrodimai, kurie būtų galėję prisidėti prie biologinių ir fiziologinių žinių apie ligas, todėl buvo naudojami gyvūnai. Didžioji dalis medicinos istorikų sutinka, kad ankstyvosios žinios apie žmogaus fiziologiją atėjo iš to, kad buvo studijuojami gyvūnai (1628 m. W. Harwey's pademonstravo kraujo cirkuliaciją, 1667 m. R. Lower's - kraujo perpylimą ir širdies funkcionavimą, 1733 m. S. Hale's - kraujo spaudimo matavimą). Atsirasdavo mokslininkų, kurie teigė, jog eksperimentai su gyvūnais duoda žinių tik apie juos, bet ne apie žmones, ir kad tokie eksperimentai visai nebuvo būtini ir reikalingi medicinos progresui.

Klinikiniai stebėjimai su žmonėmis iš esmės patvirtino tuos atradimus, kurie buvo padaryti eksperimentuose su gyvūnais. Studijos apie gyvūnus plėtėsi XVII - XVIII a., o su jomis daugėjo ir eksperimentų su gyvūnais. Tuo metu dar nebuvo atrasti anestetikai, todėl didžioji dalis eksperimentų vyko be nuskausminimo. Tokia praktika patiko ne visiems ir imta kalbėti, kad atlikti eksperimentus su gyvūnais tokiu būdu yra žiauru ir nehumaniška. Nerimas buvo išreikštas skirtingais būdais: 1713 m. viename Anglijos laikraštyje buvo išspausdinta A. Pope esė prieš žiaurumus eksperimentų metu; 1751 m. W. Hogarth's sukūrė gravikūras, kurias pavadino ,,Keturios žiaurumo stadijos".

Požiūrio į Gyvūnus Kaita ir Antivivisekcinės Organizacijos

XIX a. požiūris į gyvūnus ėmė keistis: buvo bandoma apriboti žmogaus veiksmus išnaudojant gyvūnus ir plėsti gyvūnų moralines teises, o 1802 m. Yra duomenų, kad apie 1840 m. prancūzų fiziologas P.J. M. Flourens'as bandymo metu sukūrė narkozę. 1860 m. atsiranda anestetikai, taip pat pradedamas naudoti eteris arba chloroformas, kurie sumažina gyvūnų skausmą eksperimentų metu. Imta prižiūrėti ar mokslininkai atlieka eksperimentus naudodami nuskausminimo priemones. Taigi, dėmesys eksperimentiniams gyvūnams išaugo, imta rūpintis jų gerove.

Dėl vivisekcijos panaikinimo XIX a. antroje pusėje ėmė kurtis antivivisekcinės organizacijos. Pirmoji antivivisekcinė organizacija ,,Viktorijos gatvės draugija" (angl.Victoria Street Society) įkurta Jungtinėje Karalystėje 1875 metais. Šiuo metu gyvūnų gynimo organizacijos yra visame pasaulyje, tai rodo, kad žmonėms nėra vis vien ir jie reaguoja į nehumanišką elgesį su gyvūnais. Daug dėmesio gyvūnams ir jų teisėms buvo ir yra skiriama Jungtinėje Karalystėje: 1822 m. buvo priimtas pirmasis įstatymas Europoje baudžiantis gyvūnų kankintojus; 1824 m. Londone įkurta pirmoji gyvūnų globos draugija, jos įkūrėjas R. Martinas; 1874 m. kasmetiniame britų medicinos asociacijos susitikime buvo diskutuojama apie eksperimentus su gyvūnais; 1875 m. pradėtas inicijuoti įstatymo projektas, kuris ragino reguliuoti eksperimentus su gyvūnais, o 1876 m. jis buvo priimtas ir vadinosi ,,Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais". Šis aktas buvo pirmasis pasaulyje, kuris reguliavo eksperimentus su gyvūnais.

Gyvūnų Gerovės Teorijos

Viena tradicinių teorijų, kuri remiasi Dekarto filosofija, gyvūnus traktuoja kaip įrankius ar priemones. Anot Dekarto, gyvūnai yra tik nesąmoningos mašinos, su kuriomis žmogus gali elgtis savo nuožiūra. Moderniosios teorijos kovoja už gyvūnų gerovę ir teises. Modernioji gyvūnų gerovės teorija teigia, kad žmogaus pareiga yra gerbti gyvūnus, stengtis mažinti eksperimentus su jais ir ieškoti tam alternatyvių būdų, taip pat mažinti gyvūnų fizinį ir kitokį išnaudojimą.

Moderniosios gyvūnų teisių teorijos šalininkai siekia, kad gyvūnams būtų suteiktas toks pat statusas, kokį turi žmonės, ir kad žmonės privalo leisti gyvūnams gyventi pagal jų prigimtį. Jie remiasi naujausiais mokslo duomenimis apie žmonių ir gyvūnų panašumus ir teigia, jog negali būti jokios diskriminacijos gyvūnų atžvilgiu. Vadovaujantis
. Darvino evoliucijos teorija, bandoma sugretinti žmones ir gyvūnus: ,,žmogus nėra atskira rūšis, bet ilgo evoliucijos proceso rezultatas.

tags: #kokiems #mechanizmams #israsti #galejo #buti #taikomi