Paauglystės Amžiaus Ribos: Psichologiniai Ypatumai, Iššūkiai Ir Pagalba

Paauglystė - tai pereinamasis laikotarpis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus, kupinas iššūkių, pokyčių ir savęs atradimų. Šiame straipsnyje panagrinėsime paauglystės ypatumus, psichologinius aspektus ir iššūkius, su kuriais susiduria paaugliai ir jų tėvai.

Paauglystės Samprata Ir Chronologinės Ribos

Paauglystė - tai gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus. Tai laikotarpis, kuris trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis.

Paauglystės amžius gana sąlygiškas. Kai kurie autoriai nurodo ją esant nuo 12 iki 18 metų, kiti paankstina paauglystės pradžią ar pavėlina jos pabaigą. Po to eina jaunystės periodas.

Dažniausiai tai laikotarpis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus, trunkančiam nuo 14 iki 25 metų vyrams ir nuo 12 iki 21 metų moterims (t. y. skiriama ankstyvoji paauglystė, vidurinioji ir vėlyvoji paauglystė/jaunystė). Kiti paauglystės pradžią nurodo jau nuo 10 metų amžiaus.

Psichologiniu požiūriu, šis amžiaus tarpsnis yra vienas sudėtingiausių, prieštaringiausių ir įdomiausių. Sunkiausia tiksliai nurodyti paauglystės pabaigą.

Psichologiniu požiūriu, šis pereinamasis laikotarpis baigiasi tada, kai asmuo randa savo tapatumą, susikuria savo vertybių sistemą arba numato, kokia ji galėtų būti, sugeba užmegzti ir palaikyti tarpusavio draugystės bei meilės santykius, numato savo ateities planus, sugeba prisiimti atsakomybę.

Pagrindiniai Raidos Aspektai

Paauglystėje sparčiai bręstama fiziškai ir psichologiškai: keičiasi kūnas ir vystosi smegenys.

Paauglių smegenys vis dar vystosi, kol pilnai subręsta 22-24 m. laikotarpiu, todėl kognityvinės funkcijos ir mąstymas skiriasi nuo suaugusio žmogaus.

Didžiausi pokyčiai vyksta smegenų zonose, kurios yra atsakingos už savikontrolę, sprendimus ir emocijas, todėl emociniai svyravimai, neapgalvoti sprendimai šiame amžiuje yra suprantami.

Svarbiausi paauglystės iššūkiai:

• Palaipsniui atsiskirti nuo tėvų;
• Tapti vis labiau savarankišku;
• Ieškoti savo vietos gyvenime;

Pokyčiai ir iššūkiai paauglystėje ambivalentiški, t. y. prieštaraujantys vienas kitam: siekiama atsiskirti, bet norima priklausyti, norima emocinio palaikymo ir tuo pačiu demonstruojama emocinė nepriklausomybė, trokštama, kad kūnas kuo greičiau subręstų ir norima likti vaiku, siekiama romantiškų santykių ir jų bijoma, demonstruojama tvirta nuomonė apie viską ir jaučiamasi visiškai pasimetusiu ir pan.

Paauglių poreikiai

Anot R. Campbell, paaugliai nėra jauni suaugę, jų poreikiai yra vaikiški, jiems taip pat reikia jausti, kad juos myli, jais rūpinasi, domisi ir supranta.

Daug paauglių žiūri į save neigiamai, nes jų nesupranta, neįvertina, tampa apatiški, o apatija gali visti maišu arba depresija.

Paaugliams reikia dėmesio ir palaikymo, kiek įmanoma nevertinant ir nemoralizuojant.

• Besąlygiško priėmimo, meilės, nepriklausomai nuo vaiko pasiekimų ir laimėjimų.
• Tikslių, aiškių (ne per daug griežtų, per „ankštų“ paaugliui) taisyklių, ribų, kurių turi laikytis ir suaugusieji. Be šių ribų ir taisyklių paaugliui gali būti sunku tinkamai elgtis. Taisyklės ir ribos turi keistis vaikui augant.
• Priklausyti į save panašių asmenų grupei, jaustis reikšmingu ir pripažintu.
• Vystytis ir mokytis iš savo asmeninės praktikos ir patirties.
• Galėti kūrybiškai išreikšti save ir savirealizuotis, turėti ateities tikslus. Nepaisant paauglio noro gyventi „čia ir dabar“ ateities tikslų turėjimas įneša tvarkos į paauglio gyvenimą.
• Gebėti išsakyti savo nuomonę, išreikšti savo poziciją (šis gebėjimas susijęs su pasitikėjimu savimi ir leidžia paaugliui atsispirti blogai aplinkos įtakai ar neužsidaryti savyje).

Paauglių Mąstymo Ypatumai Ir Egocentrizmas

Bandant suvokti paauglių raidos ypatumus svarbiausia yra suprasti jų mąstymą. Šiuo atveju paauglystėje vykstantis formalusis operacinis mąstymas laikomas nauja kognityvine raidos stadija. Formaliajam operaciniam mąstymui būdingas sugebėjimas abstrakčiai mąstyti nepriklausomai nuo faktų.

Dėl to paaugliai gali laisvai diskutuoti, geriau argumentuoti savo idėjas, vartoti metaforas, palyginimus. Paauglystėje daugiausiai dėmesio skiriama ne realybei, o galimybei. Jų sugebėjimas mąstyti apie tai, kaip viskas turėtų būti, užuot apsiribojus tuo kas yra, leidžia jiems būti idealistais.

Piaget nuomone paauglio reikalavimas, kad realybė paklustu jo idealizmui, rodo atsiradus naują egocentrizmo formą. Formalus operacinis egocentrizmas pasireiškia paaugliui rigidiškai tvirtinant, kad pasaulis taps geresne vieta gyventi tik įgyvendinus jo idealistinę pasaulio sampratą.

Paauglys tiki, kad yra labai ypatingas, nepanašus į jokį kitą kokį kada nors gyvenusį asmenį. Tačiau jie negali atskirti, kas jų išgyvenimuose, mintyse yra išties unikalu, nauja visai žmonijai, o kas yra nauja tik jiems patiems.

Paauglių Elgesys Ir Santykiai Su Suaugusiaisiais

Paauglystėje paaugliai dažniau renkasi padriką, permainingą ir emocijomis paklūstantį elgesį. Didžiąją laiko dalį nori leisti su draugais, ieško grupių, kuriose galėtų pritapti - „aš esu toks pat kaip ir jie“, „ten mane išklauso“, „mane niekas nemoralizuoja“, „mane paskatina daug ko naujo išbandyti“ (pvz. išgerti, parūkyti), „manęs niekas ten nesmerkia“ - aš esu tarp tų kurie mane supranta.

Ir čia atsiranda didelis noras būti nepriklausomu nuo suaugusių: „aš jau didelis“, „aš jau suaugęs“, „kodėl tu su manimi elgiesi kaip su vaiku“.

Šiame tarpsnyje prasideda vieni didžiausių konfliktų su suaugusiais, atsiranda labai didelis pasipriešinimas, prieštaravimas: „tėvai patys blogiausi“, „taisyklės yra visiška nesąmonė“ ir „kaip aš laukiu greičiau išsikraustyti iš šių namų“.

Paauglystėje vyksta naujų autoritetų paieška. Paaugliai prieštarauja, nes nenori būti nugalėti, NORS širdyje pervertina suaugusiuosius ir nori būti į juos panašūs. Paauglys pradeda pastebėti, jog tėvams ne pro šalį būtų išspręsti savo problemas, o ne kontroliuoti vaikus. Dažnai dėl blogo paauglių elgesio tėvai linkę kaltinti įsitraukimą į asocialias grupes.

Paauglių Jausmai Ir Baimės

Paauglys, paklaustas apie jausmus, dažnai atsako „nežinau“. Kodėl jis neatskleidžia savo jausmų? Paauglys bijo savo pykčio, fantazijų apie mirtį, seksualinių jausmų, dažnai jaučiasi dėl jų kaltas. Todėl labiausiai būtų dėkingas tiems suaugusiesiems, kurie bando atspėti, kas dedasi jo širdyje.

Paaugliai pradeda nerimauti, nes bijo nepateisinti tėvų lūkesčių, nesugeba bendrauti su draugais, baiminasi aplinkinio pasaulio, laukia iš aplinkinių agresijos. Dažnai tėvai įsivaizduoja žiną, ką jaučia vaikas, stebi jį, ieškodami blogio požymių. Iš tiesų neretai paaugliai jaučiasi labai vieniši ir galvoja, kad jų tėvai niekada taip nesijautė.

Kita vertus, paauglys, kuris vieną dieną tvirtino, jog nenori gyventi, kitą jau šypsosi. Paauglio vidinis pasaulis kupinas prieštaravimų: noras įsilieti į grupę ir noras išsiskirti, turėti savo požiūrį ir sekti autoritetais, troškimas būti priimtam ir nepasitikėjimas aplinkiniais, pažeidžiamumas ir grubumas. Kai smarkiai kinta gyvenimo aplinkybės, reikia iš naujo susivokti, kas esi, pasirinkti, kaip elgsiesi.

Savęs Vertybės Kėlimas Ir Grupės Įtaka

Kaip paauglys siekia aukštesnio savęs vertinimo? Puiku, jei vaikinas ar mergina stengiasi įgyti pasiekimų tokioje srityje, kuri vertinama draugų: sukaupia muzikos kolekciją, užsiima karate. Bet dažnai savo vertė keliama „paprasčiau“ - paaugliai jungiasi į grupeles, kuriose gali pažeminti silpnesniuosius, kautis prieš bendrą priešą, susilieti su stipriu lyderiu. Todėl labai nemėgsta, kai kritikuojama jų grupė, nes tai yra jų „mes“.

Įžengęs į paauglystę žmogus aptinka savo vidinį pasaulį. Paauglys ima galvoti: „Ar aš toks kaip tėvai, ar kitoks? Koks esu kaip vyras ar moteris? Ką noriu veikti?” Paaugliui sunku apibrėžti savo norus, todėl jis labai nori sužinoti, ką apie jį galvoja kiti. Naujai suvoktos mintys ir jausmai jam atrodo reikšmingi ir nepanašūs į niekieno kito. Draugui norisi išpasakoti savo sielos paslaptis, per bendravimą su kitu paauglys pažįsta save.

Kaip Bendrauti Su Paaugliu?

• Būkite kantrūs;
• Bet kokioje situacijoje siekite konstruktyvaus dialogo;
• Domėkitės tuo, kas rūpi jūsų vaikui;
• Kiek įmanoma, praleiskite su juo daugiau laiko;
• Mokėkite išlaukti, kol vaikas norės pasipasakoti;
• Stenkitės nekritikuoti, net jei kritika būtų pagrįsta;
• Nelyginkite savo vaiko su kitais vaikais ir nesakykite, kad kitas vaikas geresnis už jį;
• Paaugliai dažnai būna grubūs, tačiau reiktų pasistengti į tai nereaguoti, neįsižeisti.

Nors demonstruoja grubumą, paaugliai yra viduje pažeidžiami, todėl jiems reikia jausti, kad juos supranta, priima ir myli besąlygiškai, nepriklausomai nuo jų laimėjimų, vien dėl to, kad jei yra.

R. Campbell teigia, kad paauglys mato tėvų meilę iš to, ką tėvai sako ir ką daro, bet pirmiausia, ką daro.

Paauglių tėvams taip pat yra svarbu būti santūriems ir maloniems su jų vaikų bendraamžiais.

Bendravimas su vaiku turėtų būti paremtas bendradarbiavimu ir supratimu.

Pozityvi Disciplina

Kad šeimoje kiltų kuo mažiau konfliktų, svarbu kad šeima turėtų savo taisykles ir susitarimus, kurie nuo pat mažų dienų būtų privalomi visiems šeimos nariams.

Susitarimai su paaugliais turi būti išankstiniai, pvz., dėl grįžimo į namus laiko, priešingu atveju, jei vaikas pvz., pavėluotų ir jūs pritaikytumėte sankcijas, jis kaltintų dėl pasekmių jus.

Bendraujant su paaugliu svarbu vadovautis pozityvios disciplinos principais, nes kaltinimai ir bausmės sukelia priešiškumą ir norą priešintis.

Geriau klausinėti, nei įsakinėti. Dreikurs pataria leisti vaikui pajusti jo elgesio pasekmes.

Kaip Padėti Paaugliui?

• Nuotaikos svyravimai yra normalūs ir tikėtini paauglystėje.
• Vienas geriausių būdų yra saugus ir patikimas ryšys su paaugliu - jūsų sūnus ar dukra turi būti užtikrinti, kad jūs, tėvai, esate suaugusieji, kuriais galima pasitikėti ir su kuriais galima kalbėtis sudėtingomis temomis, nebijant smerkimo ar gėdos.
• Pagirkite savo paauglį už jo pastangas, pasiekimus ir teigiamą elgesį.
• Stenkitės palaikyti savo paauglių saviraišką, net jei kai kurie iš jų saviraiškos būdų jums atrodo keistai, pavyzdžiui, šukuosena arba keistas ar kitoks drabužių pasirinkimas.
• Mokykitės priimti savo vaikų privatumo poreikį.

Visada pasibelskite prieš įeidami į jų kambarį. Jei gerbsite savo augančio vaiko privatumo poreikį, tai tiesiogiai sustiprins jūsų santykius su juo.

Dažnai pasitaiko, kad tėvai ir paauglys daugiau ginčijasi tarpusavyje, ir tai normalu.

Tėvų gerai apgalvotos pastangos padėti paaugliams priimti teisingą sprendimą gali būti ne tai, ko jie tikisi išgirsti.

Stenkitės išlikti ramūs paauglių pykčio protrūkių metu. Turėkite omenyje, kad jūsų vaikas nenori jūsų nuliūdinti ar įskaudinti; jis tiesiog gali nesuvokti, kaip jo žodžiai jus veikia. Atminkite, kad tai laikina.

Psichologinės teorijos

Z. Freudas teigė, kad žmogaus raida vyksta stadijomis: oralinė, analinė, falinė, latentinė ir genitalinė.

E. H. Eriksonas visus amžiaus tarpsnius sujungė į vieną sistemą - nuo gimimo iki senatvės, skirdamas 8 amžiaus tarpsnius pagal krizes, kurias individui reikia įveikti: saugumo ir nesaugumo, autonomiškumo ir gėdos, iniciatyvumo ir kaltės, meistriškumo ir menkavertiškumo, tapatumo ir vaidmenų neaiškumo (paauglystė), intymumo ir izoliacijos (jaunystė), generatyvumo ir stagnacijos (vidutinis amžius), integracijos ir nevilties (senatvė).

J. Piaget (kognityvinės teorijos šalininkas), remdamasis pagrindiniais psichiniais procesais, lemiančiais vaiko pažintinę raidą, skyrė sensomotorinę (iki 2 metų), priešoperacinę (2-6 metai), konkrečių mąstymo operacijų (7-11 metų), formalių mąstymo operacijų (nuo 12 metų) raidos stadijas. Jis teigė, kad toliau vyksta tik formalaus mąstymo raida (mąstymas kokybiškai nebekinta).

Amžiaus tarpsniai pagal E. Eriksoną:

Rekomenduojama literatūra

• R. Campbell (2010). Kaip mylėti savo paauglį.
• S. Covey (2006) 7 efektyvių paauglių įpročiai.
• J. C. Friel, L. D. Friel (2003). 7 geriausi (šaunių) paauglių įpročiai.
• E. Giordano, T. Lasconi, G. Boscato (2016). Tėvai, spuogai ir kiti paauglystės rūpesčiai.
• J. Juul (2010). Paaugliai. Kai auklėjimas nepadeda.
• A. Kurienė (2016) Kaip užauginti žmogų.
• J. Senior (2015). Tėvystės paradoksai. Kaip vaikai keičia tėvų gyvenimus.
• L. Slušnys, D. Šukytė (2014). Dėmesio: paauglystė.

tags: #kokio #amziaus #turi #buti #kad #butum