Premijų Dydžiai Lietuvoje: Apžvalga

Lietuvoje veikia įvairios premijų ir stipendijų sistemos, skirtos įvertinti ir paskatinti asmenų bei organizacijų pasiekimus įvairiose srityse. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius premijų ir stipendijų tipus, jų dydžius ir skyrimo tvarką.

Valstybinės Premijos ir Stipendijos

Valstybinės premijos Lietuvoje skiriamos už ypatingus nuopelnus valstybei svarbiose srityse, tokiose kaip švietimas, kultūra, menas, mokslas ir visuomeninė veikla. Dažniausiai premijas skiria specialiai sudarytos komisijos ar komitetai, kurie atrenka geriausius kūrinius, mokslinius darbus ar asmenis, labiausiai nusipelniusius ginant laisvę, demokratiją ir žmogaus teises. Premijos mokamos iš valstybės biudžeto.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. 12 proc. didėja valstybės stipendijos ir premijos už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus. Padidinus bazinės socialinės išmokos dydį, atitinkamai didėja ir valstybės premijos. Nuo šių metų bazinės socialinės išmokos dydis siekia 55 eurus vietoje 49 eurų.

Valstybės stipendijos sportininkams ir premijos sportininkams bei treneriams mokomos priklausomai nuo bazinės socialinės išmokos dydžio (BSI). Nuo šių metų šis dydis padidintas beveik 6 proc. - nuo 70 Eur iki 74 Eur.

Šiuo metu valstybės stipendijos mokamos beveik pustrečio šimto sportininkų.

Valstybės stipendijos didėja:

• Olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1-4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio asmenų su negalia čempionatų 1-3 vietos laimėtojai - nuo 3990 iki 4218 Eur;
• Olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 5-8 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio asmenų su negalia čempionatų 4-6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tos sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami), Europos asmenų su negalia čempionatų 1-3 vietos laimėtojai - nuo 3010 iki 3182 Eur;
• Olimpinių žaidynių 9-12 vietos, pasaulio čempionatų 7-9 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 4-6 vietos laimėtojai - nuo 2590 iki 2738 Eur;
• Olimpinių žaidynių 13-16 vietos, pasaulio čempionatų 10-12 vietos laimėtojai - nuo 2450 iki 2590 Eur;
• Olimpinių žaidynių 17-24 vietos, pasaulio čempionatų 13-16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 7, 8 vietos laimėtojai - nuo 2170 iki 2294 Eur;
• Pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų, pasaulio ir Europos jaunimo asmenų su negalia čempionatų 1-3 vietos laimėtojai - nuo 1400 iki 1480 Eur;
• Pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų 4-6 vietos laimėtojai - nuo 1050 iki 1110 Eur.

Nuo šių metų beveik 6 proc. didės ir valstybės premijos olimpinių žaidynių 1-8 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1-4 vietos, specialiosios olimpiados žaidynių 1-3 vietos, Europos ir pasaulio čempionatų 1-3 vietos, universiados 1-3 vietos laimėtojams ir jų treneriams.

Europos čempionatuose, jeigu varžybos rengiamos ne dažniau nei kas dveji metai, 1-3 vietas užėjusiems sportininkams atitektų atitinkamai 16 775 Eur, 8 415 Eur ir 6325 Eur dydžio valstybės premijos. Sportininko treneriui mokama 50 proc. nustatyto valstybės premijos dydžio.

2023 m. valstybės stipendijoms skirta daugiau nei daugiau nei 4,7 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų (iš jų 430 tūkst. Eur sveikatos ir socialinio draudimo mokesčiai). 2025 m. valstybės stipendijoms skirta apie 8 mln. Eur (iš jų apie 660 tūkst. Eur sveikatos ir socialinio draudimo mokesčiai). 2025 m. premijoms sportininkams ir treneriams buvo skirta daugiau nei 1,7 mln.

„Aukšto meistriškumo sportininkų darbas yra vertinamas vis labiau. Ketvirtus metus iš eilės didėjančios stipendijos, su kuriomis užtikrinamos ir socialinės garantijos, suteikia saugumo jausmą ir didina motyvaciją.Taip pat svarbu, kad sportininkai ir treneriai jaustų didesnį pripažinimą už jų indėlį į Lietuvos sporto pasiekimus“, - sako Nacionalinės sporto agentūros Aukšto meistriškumo sporto skyriaus vedėjas Aleksandr Rybakov.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę teikiamos kelios valstybės premijos.

Lietuvos Nacionalinė Kultūros ir Meno Premija

Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (800 bazinių socialinių išmokų; 2017 bazinės socialinės išmokos dydis buvo 38 eurai) teikiama nuo 1989 (vietoj LSSR valstybinės premijos) siekiant įvertinti reikšmingiausius Lietuvos (ir pasaulio lietuvių) kūrėjų per pastaruosius 7 metus sukurtus kultūros ir meno kūrinius, t. p. ilgametį kūrybinį indėlį į Lietuvos kultūrą ir meną.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija (ją sudaro kultūros ministro teikimu, Lietuvos kultūros ir meno tarybos pritarimu 3 metų kadencijai Vyriausybės patvirtinti kultūros ir meno įvairių sričių 11 atstovų; gali būti paskirti 2 kadencijai iš eilės) kasmet skiria iki 6 premijų (iš jų - 1 už ilgametį kūrybinį indėlį); tam pačiam asmeniui premija teikiama tik kartą.

Vasario 12-ąją, artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, Filharmonijoje šešiems šalies kūrėjams įteiktos 2025 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Apdovanoti ir pelniusieji Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai bei ženklai atiteko architektūros istorikei Marijai Drėmaitei, poetui, dramaturgui Gintarui Grajauskui, kino režisieriui Ignui Miškiniui, operos ir kamerinės muzikos atlikėjai Giedrei Marijai Žebriūnienei, teatro bei kino aktoriui Albinui Kėleriui ir dailininkei Laisvydei Šalčiūtei.

„Jūs esate tie, kurie jungiate bendruomenes, skatinate kultūrinį dialogą. Mes už tai esame jums be galo dėkingi. Jūsų kūryba yra Lietuvos balsas pasaulyje. Jūsų dėka Lietuva yra girdima, matoma ir gerbiama. Teikiamos premijos yra ne tik padėka už tai, kas jau sukurta. Tai yra ir žinutė ateičiai. Valstybė mato kultūrą kaip strateginę vertybę, saugo kūrybos laisvę ir pripažįsta kūrėjus kaip vieną svarbiausių savo stiprybių“, - kalbėjo V.

„Prisiminkime Vilniaus geto poetus, aktorius, muzikantus. Prisiminkime menininkus ir rašytojus, kurie nenustojo kurti Sibiro tremtyje. Ekstremaliausiomis, baisiausiomis sąlygomis kultūros šviesa būdavo nešama. Neįmanoma nematyti, kad tai tikrai mūsų tapatybės šerdis. Tapatybės, kurią šiandien švenčiame tokiu puikiu būdu. Švenčiame kultūros autonomiją. Tai nėra abstrakti sąvoka. Tai moralinė būtinybė. Visuomenė, kuri saugo kūrėjų nepriklausomybę, sykiu saugo ir savo gebėjimą reflektuoti, kritiškai mąstyti. Laisvė kurti neatsiejama nuo tautos laisvės“, - sakė A. G.

M. Drėmaitei premiją už moderniosios Lietuvos architektūros horizontų atvėrimą ir architektūros idėjų sklaidą įteikė architektas Gintaras Balčytis.

„Man pasisekė dėl to, kad ši premija teikiama dar sąlyginai senajame, stabiliajame pasaulyje, kuris, deja, sparčiai yra tiesiog mūsų akyse. Turiu omenyje ne tik geopolitiką ir karą Ukrainoje. Lietuvos kultūros bendruomenė taip pat buvo priversta išeiti į protestą. Ir tai ne kultūros srities problema. Tai reakcija į netinkamą politinį veikimą. Kultūros bendruomenė išėjo ginti laisvos visuomenės ir stiprios valstybės. Giname ne savo, o valstybės interesą.

G. Grajauskas įvertintas už poetinį šiuolaikinio buvimo pjūvį. Jį sveikino rašytojas Alvydas Šlepikas. Atskirą padėką už drąsą ir sąžiningumą G.

„Man nuoširdžiai gėda dėl kai kurių mano bendraamžių. Nekreipkite dėmesio į tuos kostiumuotus melagius ir nuobodas. Mano jaunystėje irgi tokių buvo. Buvo daug daugiau negu dabar. Ir tada jie turėjo daug daugiau galių, bet jie pralaimėjo. Saugokite ir ginkite nuo jų savo laisvę. Viskas taip ir yra, kaip jūs matote, kaip jums atrodo. Anaiptol nesate naivuoliai. Jūs esate teisūs, o ne jie.

A. Kėleriui premiją už aktorinę meistrystę ir ištikimybę teatro menui įteikė aktorius Dainius Gavenonis.

A. „Jis man buvo ir liko didžiausia praba. Aš labai dėkoju Juozo Miltinio dramos teatro kolektyvui ir visiems žmonėms, su kuriais dirbu. <...> Mano mieli aktoriai, neieškokite kasdien vis naujo, ir naujo, ir naujo. Siekite amžino. To linkiu sau ir mums visiems“, - J.

Aktorė Rasa Samuolytė Nacionalinę premiją įteikė už įtaigia kino kalba atskleistą žmogaus ir visuomenės brandos istoriją įteikė I. Miškiniui.

„Pasisekė, kad aš ir mano bičiuliai vis dar galime kurti, nebandant tilpti į cenzūros rėmus ar pataikyti į nurodytą kryptį. Kad nesame milžiniškų industrijų ar didžiųjų imperijos scenų detalės. Kol kas dar nesėdime kalėjime už tai, kad dalyvaujame taikiame proteste, kai tuo tarpu Tbilisyje kolegos tai patiria kiekvieną dieną. Man dar sekasi, kad šiandien sutinku daugybę šviesių, gyvų, nesušalusių žmonių, kai tuo tarpu Ukraina, gindama ne tik save, bet ir mus visus, kiekvieną naktį sulaukia eilinio niekšiško Rusijos dronų ir raketų antplūdžio. Tačiau man sunkiai sekasi klausyti šiandienos politikos tetų ir dėdžių, prisidengusių neutraliomis vėliavomis ar koalicijos sutartimis. Man sunku žiūrėti į jų prastai atliekamus vaidmenis, blogai išmoktus tekstus ir jų kaukių šypsenas“, - kalbėjo I.

„Man labai džiugu matyti jaunus žmones, kurie nebijo būti apstumdomi kiršintojų ar identifikuojami partijų ir administracijų. Kurie šalia pamokų, studijų, darbų randa laiko ne tuštiems žodžiams, bet tikram pilietiškumui, tautiškumui ir sąmoningumui.

L. Šalčiūtė premiją pelnė už intelektualų vaizduotės šėlsmą įkūnijant moters žvilgsnį. Jai apdovanojimą įteikė dailėtyrininkė, menininkė Laima Kreivytė.

Padėkos kalboje L. „Esu laiminga, kad iki šiol turėjau laisvę kurti ir savo mene kalbėti ką noriu ir apie ką noriu. Ši laisvė labai svarbi ne tik man, bet visiems Lietuvos žmonėms. Gyvename neramiu laiku ir mūsų šalis yra pavojuje.

„Mes visi daugiau mažiau skaitome, pasakojame, kažką piešiame, rašome, kuriame muziką ir jos klausome. Kas jungia visas šias veiklas? Jas jungia linija. Pasakojimo linija, piešimo linija, prašymo linija. Tikiu, kad mums pavyks šias asmenines vaizdų ir žodžių linijas sujungti į vieną stiprią liniją. Kultūros liniją, padėsiančią mums išsaugoti laisvą žodį, mūsų šalies laisvę ir nepriklausomybę. Tikiu, kad sukaupę visas jėgas ir susivieniję sustabdysime šiuo metu mūsų šalyje vykstančius pavojingus procesus“, - akcentavo L.

Tuo metu A. ir V. Sniečkams Jono Basanavičiaus premija paskirta už ilgametę edukacinę, kūrybinę, visuomeninę veiklą, apjungtą ir įprasmintą gyva tradicija brolių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros bei meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai kaip ilgametis kūrėjo kūrybinis indėlis į kultūrą bei meną.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos paskirtis - įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu bei etnokultūriniu ugdymu.

Nuo 1993 teikiama Lietuvos mokslo premija (780 bazinių socialinių išmokų) už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, atliktus per pastaruosius 15 metų (laureatas į šią premiją dar kartą pretenduoti gali po 15 metų). Premijai gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti bei paskelbti Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui svarbūs darbai.

Lietuvos mokslo premijų komisija (narių kandidatūras Švietimo ir mokslo ministerijai siūlo Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos mokslo taryba, mokslo ir studijų institucijos, pramonininkų konfederacija, asociacija Žinių ekonomikos forumas, ministerijos, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, mokslininkų ir tyrėjų kitos organizacijos; ministerija teikia Vyriausybei 3 metų kadencijai tvirtinti 29 narius; gali būti paskirti 2 kadencijai iš eilės) kasmet skiria iki 7 premijų (po 2 humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų, 1 - technologijos mokslų srities). Premijai gauti siūlomų mokslo darbų ir jų autorių sąrašą komisija skelbia spaudoje iki lapkričio 1 dienos.

Laisvės Premija

Siekiant įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarptautinį bendradarbiavimą dėl Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvo apsisprendimo ir suvereniteto 2011 Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu įsteigė Laisvės premiją (5000 eurų), teikiamą Laisvės gynėjų dieną (sausio 13 dieną).

Kiekvienais metais skiriama viena 200 bazinių socialinių išmokų (toliau - BSI) dydžio premija.

Pretendentais premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.

Pretendentą premijai gauti atrenka Laisvės premijų komisija (toliau - Komisija).

Tais atvejais, kai gindami žmogaus teises, plėtodami demokratiją ar skatindami tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą veikė ne vienas, o kartu keli asmenys, viena Laisvės premija gali būti skiriama asmenų grupei.

Išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į ypatingus asmens ar organizacijos pasiekimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą, Komisija, nesilaikydama šio straipsnio 6 dalyje nustatytų terminų, gali pateikti Seimui siūlymą ir išvadą dėl pretendento antrai tais metais Laisvės premijai gauti.

Premija Seimo nutarimu paskiriama iki lapkričio 23 dienos.

Vyriausybės Kultūros ir Meno Premijos

Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino dvylika Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatų.

Šiemet premijos skirtos menininkei ir fotografei Dovilei Dagienei, tapytojai Eglei Gineitytei, teatro bei kino kritikui ir publicistui Vaidui Jauniškiui, poetei, eseistei ir literatūros kritikei Giedrei Kazlauskaitei, aktoriui ir režisieriui Rolandui Kazlui, menininkui ir šiuolaikinio meno kuratoriui Raimundui Malašauskui, šiuolaikinio šokio bei scenos meno kūrėjai Gintarei Masteikaitei, architektui Gintautui Natkevičiui, kino kritikų kūrybinei komandai - Rasai Paukštytei, Živilei Pipinytei bei Linui Vildžiūnui, kompozitoriui Giedriui Puskunigiui, dailės istorikei, kritikei ir parodų kuratorei Anastasiai Sosunovai bei literatūrologui Marijui Šidlauskui.

Pretendentai buvo atrinkti iš 60 gautų pasiūlymų. Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijai pirmininkavo Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė.

Kasmet skiriama ne daugiau kaip 12 premijų. Jos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus.

Vyriausybės kultūros ir meno premijos skiriamos nuo 1997 metų. Nuo 2008 m. premijos dydis siekia 340 bazinių socialinių išmokų dydžių.

Premijų ir Stipendijų Dydžiai: Apibendrinanti Lentelė

tags: #kokio #dydzio #premija #turi #buti