10 klasės kalbėjimas yra svarbus Lietuvos mokyklos egzaminas, kuris vertina mokinių kalbos gebėjimus ir pasiruošimą viešam kalbėjimui. Šis egzaminas yra reikalaujamas visiems 10 klases baigusiems mokiniams, kadangi jis yra vienas iš pagrindinių kriterijų, kuris lemia mokinio galimybę patekti į aukštąjį mokslą.
Lietuvių kalbos mokytojai ir kalbos specialistai teigia, kad gerai parengtas kalbėjimas yra svarbus ne tik mokinių egzaminų rezultatams, bet ir jų ateities karjerai. Kalbos gebėjimai yra vertinami ne tik universitetuose, bet ir darbo rinkoje, kur mokiniams reikia gebėti aiškiai ir tiksliai išreikšti savo mintis ir idėjas.
Pasiekimų patikrinimo tikslas - įvertinti kiekvieno mokinio lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi pasiekimus ir teikti informaciją apie bendrąją pagrindinio ugdymo kokybę. Taip pat, teikti informaciją švietimo stebėsenai ir informuoti visuomenę apie lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi pagrindinio ugdymo pakopoje rezultatus. Plėtoti savo kūrybinius gebėjimus, mokytis mąstyti savarankiškai ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus.
Pasiekimų Patikrinimo Struktūra ir Trukmė
Pasiekimų patikrinimo struktūra ir trukmė pateikiama 1 lentelėje. Visos pasiekimų patikrinimo dalys yra privalomos. Kalbinių gebėjimų pasiekimų patikrinimo raštu teksto suvokimo bei kalbos pažinimo ir vartojimo dalys yra susijusios ir vykdomos kartu.
Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa (toliau - PUPP programa) parengta vadovaujantis Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433.
1 lentelė. 10 (gimnazijos II) klasės pasiekimų patikrinimo struktūra ir trukmė
Kalbėjimo Turinys ir Vertinimas
Kalbėjimo temos, kurios yra pateikiamos egzamino metu, yra įvairios ir gali būti susijusios su istorija, literatūra, kultūra, politika ir kt. Todėl, mokiniai turi pasirinkti temą, kuri jiems yra artima ir kurią jie gerai supranta.
Kalbėjimo ir literatūrinio ugdymo turinio supratimo (25 proc.):
- kalbėjimo turinys: kūrinio idėjų / motyvų / vaizdinių / siužeto / personažų / kompozicijos ir pan. nagrinėjimas; perteikiamų idėjų siejimas su vertybinėmis kūrinio autoriaus nuostatomis / istoriniu (kultūriniu) kontekstu / kitais tekstais; tekstų lyginimas / vertinimas / savo įžvalgų argumentavimas / apibendrinimas; raiškos priemonių atpažinimas bei jų paskirties atskleidimas ir pan.
VBE nustatė tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos vertinamas mokinio kalbėjimas. Kriterijai apima kalbos taisyklių laikymąsi, kalbos sklandumą, kalbos aiškumą ir kalbos pritaikymą auditorijai.
Mokinys turėtų naudoti patikimus informacinius šaltinius, kad parengtų savo kalbėjimą. Tai gali būti knygos, straipsniai, interneto svetainės ir kt.
Vertinimo Aspektai
Teksto suvokimo atliktis (15 proc.):
Kalbos pažinimo ir vartojimo (20 proc.):
- lietuvių kalbos fonetikos, morfologijos ir rašybos pažinimas: žodžių fonetinė, sandaros ar darybos analizė; kalbos dalių ir formų darybos nustatymas bei gramatinis nagrinėjimas; žodžių rašybos aiškinimas (atraminė forma) ir pan.
- lietuvių kalbos sintaksės ir skyrybos pažinimas: vientisinio ir sudėtinio sakinio sintaksinis nagrinėjimas; atskiriamųjų ir išskiriamųjų sintaksinių konstrukcijų (privaloma) skyryba (jos aiškinimas, sakinių transformavimas) ir pan.
- lietuvių kalbos vartojimas: tinkamų leksinių / gramatinių / stilistinių kalbos priemonių vartojimas / retorinių teksto raiškos priemonių ir jų paskirties atpažinimas / tikslingas vartojimas ar kūrimas (svarba - 20 proc.).
Teksto kūrimo (40 proc):
Rekomenduojamos Temos ir Literatūra
10 klases kalbejimai yra svarbus Lietuvos mokyklos egzaminas, kuris vertina mokinių kalbos gebėjimus ir pasiruošimą viešam kalbėjimui. Šis egzaminas yra reikalaujamas visiems 10 klases baigusiems mokiniams, kadangi jis yra vienas iš pagrindinių kriterijų, kuris lemia mokinio galimybę patekti į aukštąjį mokslą.
Kalbėjimo temos, kurios yra pateikiamos egzamino metu, yra įvairios ir gali būti susijusios su istorija, literatūra, kultūra, politika ir kt. Todėl, mokiniai turi pasirinkti temą, kuri jiems yra artima ir kurią jie gerai supranta.
Dešimtos klasės lietuvių kalbos privalomame literatūros sąraše galima rasti pačių įvairiausių kūrinių. Jie aprėpia labai plačias temas, yra parašyti pačiais įvairiausiais būdais bei skirtingai sugeba paliesti kiekvieną skaitantįjį. Tačiau, kad ir kokie tai ypatingi būtų kūriniai, nepaisant to fakto, jog tai privaloma literatūra, svarbu suprasti, kad iš visos gausybės literatūros sąrašo vis vien dažniausiai būna keli labiausiai verti skaitytojo dėmesio kūriniai, kuriuos aptarti ne tik reikalinga, tačiau ir privalu.
Ši kalba puikiai tinka net nežinant privalomų autorių. Šioje kalboje pasakojama apie vaizduotės ir saviraiškos svarbą remiantis kultūriniu, istoriniu ir literatūriniu kontekstu. Kalbos pozicija teigia, kad vaizduotė ir saviraiška yra būtini visuomenės ir asmenybės funkcionavimo komponentai ir dvejomis pastraipomis paaiškina kodėl.
Pirmaje dėstymo pastraipoje vaizduotė laikoma reikalinga dėl jos pagalbos išsivaduojant iš visuomenės nustatytų ir užsisenėjusių dogmų. Šioje pastraipoje remiamasi užsienio menininkais ir mokslininkais. Antroje dėstymo pastraipoje teigiama, kad saviraiška žmogui padeda tapti stipria asmenybe, kuri gali pastovėti už save, savo vertybes ir, svarbiausia, už savo valstybę. Čia remiamasi Lietuvių menininkais, grupėmis, dailininkais. Taip pat remiamasi istoriniu Lietuvos istorijos kontekstu.
Literatūros ir Meno Įtaka
Antikos literatūra yra svarbi tema, kurią galima aptarti kalbant apie literatūros ir meno įtaką. Antikinės tragedijos, tokios kaip Sofoklio „Antigonė”, yra puikus pavyzdys, kaip antikos literatūra gali turėti įtakos moderniam literatūros kūrimui.
Viduramžių ir Renesanso kūriniai yra kitas svarbus literatūros ir meno tematikos aspektas. Don Kichotas yra vienas iš populiariausių viduramžių kūrinių, kuris gali padėti mokiniams suprasti laikotarpio etines nuostatas.
Lietuvių literatūra taip pat yra svarbi tema, kurią galima aptarti kalbant apie literatūros ir meno įtaką. Lietuvių literatūros kūriniai, tokie kaip Jono Degutytės poezija, yra puikus pavyzdys, kaip lietuvių literatūra gali turėti įtakos moderniam literatūros kūrimui.
Pasiruošimo Patarimai
Kalbėjimo planas yra svarbus mokinio pasiruošimui pupp kalbėjimo įskaitai. Planas turėtų apimti tokias dalis kaip kalbėjimo tema, kalbėjimo tikslas, kalbėjimo struktūra, kalbėjimo trukmė ir kalbėjimo potemės.
Viešojo kalbėjimo įgūdžiai yra svarbūs mokinio pasiruošimui pupp kalbėjimo įskaitai. Mokinys turėtų pasirinkti kalbėjimo temą, kuri yra jam artima ir jį domina.
Šioje kalboje remiamasi XX a. įvykiais ir literatūra bei tokiu būdu argumentuotai aptariama, kokios vertybės ir kokiais būdais iškilo XX a., kaip tradicinės, žmogaus gyvenime ypač daug užimančios vertybės.
Lietuvių kalba yra unikali ir pasiekti šį unikalumą padėjo svarbiausi XIX - XX a. kalbotyrininkai. Pats aktyviausias lietuvių kalbos tyrinėjimas prasidėjo, galima sakyti, nuo XIX a. vidurio, kadangi turimais duomenimis, dar XIX a. pradžioje kalbotyros specialistų dar nebuvo. Kai tokių specialistų, pasišventusių lietuvių kalbos puoselėjimui atsirado, lietuvių kalba buvo pradėta tirti įvairiausiais aspektais.