Vienos iš jų laikomos savarankiškomis (laisvomis) - tai daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, jaustukas, ištiktukas (atlieka sakinyje savarankiškas funkcijas).
Kalbos Dalių Apibrėžimas ir Požymiai
Žodžių klasės kaip gramatinės kategorijos skyrimo pagrindo paiešką dera pradėti nuo visų kalbos žodžių bendro vardiklio. Tai nėra sudėtinga, nes sprendimas pasiūlytas jau daugiau kaip prieš šimtą metų semiotikos pirmeivių - žodis yra kalbos ženklas. Tęsdami Saussure'o ir Peirce'o kalbos ženklo tyrimus, Ogdenas ir Richardsas išplėtojo semiotinio trikampio idėją, atskleidžiančią kalbos ženklo prasminę struktūrą: žodis kaip forma (simbolis, signifikantas, žymiklis) ir konkretus, abstraktus, menamas ar virtualus tikrovės objektas ar objektų klasė (referentas, denotatas, designatas, žyminys) yra susieti ne tiesiogiai, o per sąvoką (signifikatą, konceptą).
Semiotinis trikampis.
- Žodis tiesiogiai su daiktu ar daiktų klase nesiejamas.
- Tarp žodžio ir daikto įsiterpia mintinė abstrakcija - sąvoka, kuri yra skirtingo tikrovės apibendrinimo laipsnio ir skirtingo adekvatumo (tikslumo).
- Dėl to kalbančiojo ir suvokiančiojo sąmonėje turi nuolat vykti vienokie ar kitokie daikto ir žodžio siejimo procesai.
Morfologiniai Požymiai
Morfologiniai požymiai, tokie kaip giminė, skaičius, linksnis, asmuo, yra tik pagalbinė priemonė kalbos dalims nustatyti. Lietuvių kalboje daugiau mažiau nuosekli ir būdinga visai kaitomų žodžių klasei gramatinių kategorijų sistema yra tik daiktavardžio.
Sintaksinės Funkcijos
Dažname šaltinyje nurodomas sintaksinių funkcijų bendrumas visai žodžių klasei yra abejotinas. Tai tik antrinis žodžių klasių skyrimo kriterijus, o bet kuri gramatinė kategorija lengvai įgyja nebūdingų arba šalutinių sintaksinių funkcijų (kategorijos centro ir periferijos reiškiniai).
Semantiniai Principai
Semantiniai skyrimo principai yra rimtesni, bet kuo jie skiriasi nuo grynai leksinės klasifikacijos? Todėl juos reikėtų laikyti leksiniais-semantiniais. Kalbos dalis yra gramatinė ar leksinė kategorija?
Vienas iš pagrindinių morfologijos tyrimo objektų yra kalbos dalys - tai sakoma daugelyje morfologijos apibrėžimų, tačiau toliau į jų gramatiškumą labai nesigilinama.
Daiktavardžiai, veiksmažodžiai, būdvardžiai ir prieveiksmiai – animuotas paaiškinimas
Kalbos Dalių Skirstymas Lietuvių Kalboje
Lietuvių kalbos gramatikoje aptariama 11 kalbos dalių. Vienos yra bendravimui būtinos, o kitos nebūtinos (jaustukas, ištiktukas). Vienos kalbos dalys yra kaitomosios, o kitos - nekaitomosios.
Kaitomosios Kalbos Dalys
Kaitomosios kalbos dalys skirstomos į linksniuojamąsias ir asmenuojamąsias.
Linksniuojamosios Kalbos Dalys
- Daiktavardis: Kalbos dalis, kuri žymi daiktų, asmenų, reiškinių, veiksmų, ypatybių pavadinimus ir atsako į klausimą kas? (pvz., knyga, mokytoja, lietus, skaitymas, grožis). Daiktavardžiaiyra kaitomi linksniais (V., K., N., G., Įn., Vt., Š.) ir skaičiais (vns. ir dgs.), bet gali būti tik vienaskaitinių (turi tik vienaskaitą - pvz., cukrus) arba daugiskaitinių (turi tik daugiskaitą - pvz., miltai). Mokykloje tradiciškai pagal vns. V. ir K.
- Būdvardis: Kalbos dalis, kuri reiškia daikto, asmens požymį, ypatybę ir atsako į klausimą koks? kokia? (pvz., laimingas, laiminga, žalias, žalia, gintarinis, gintarinė). Būdvardžiai kaitomi giminėmis (mot., vyr., bevardė: tyli, tylus, tylu), o mot. ir vyr.g. būdvardžiai - linksniais (V., K., N., G., Įn., Vt., Š.) ir skaičiais (vns. ir dgs.). Tradiciškai mokyklinėje gramatikoje pagal vns. ir dgs. V. Kai kurie būdvardžiai gali turėti įvardžiuotines formas (baltasis) ir būti laipsniuojami - t.y.
- Skaitvardis: Kalbos dalis, kuri reiškia tikslų skaičių ar skaičiuojamąją vietą eilėje ir atsako į klausimą kiek? kelintas? kelinta? (pvz., septyni, septynios, septyneri, septynerios, septynetas, septintas, septinta). Skiriami 2 pagrindiniai skaitvardžių skyriai - kiekiniai (pasako daiktų skaičių arba patį skaičių ir atsako į klausimą kiek?: penki, dešimt) ir kelintiniai (nusako skaičiuojamąją vietą eilėje ir atsako į klausimą kelintas? kelinta?: pirmas, septinta). Kiekiniai skaitvardžiai pagal reikšmę ir vartojimą skirstomi į pagrindinius (vienas, šimtas, tūkstantis), dauginius (vieneri-devyneri), kuopinius (dvejetas-devynetas), trupmeninius (viena trečioji).
- Įvardis: Kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, asmenį, ypatybę arba kiekį, bet jo nepavadina. Jei nurodo daiktą, atsako į klausimą kas? Jei ypatybę - koks? Jei kiekį - keli? kelintas? kelinta? (pvz., aš, tu, savęs, visi, tavo, šis, ši, šitoks, šitokia, kuris, kuri, kažkoks, kelintas, kelinta, keli, kelios).
Asmenuojamosios Kalbos Dalys
- Veiksmažodis: Kalbos dalis, kuri reiškia veiksmą arba būseną ir atsako į klausimus ką veikia? ką veikė? ką veikdavo? ką veiks? kas vyksta, darosi, atsitinka? (pvz., bėga, grįžo, piešdavo, lis, reikia, auk, dirbtų). Veiksmažodžiai turi 3 nuosakas (tiesioginę, tariamąją ir liepiamąją), 4 tiesioginės nuosakos laikus (esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį, būsimąjį), 2 skaičius (vns., dgs.) ir 3 asmenis (vns.: aš, tu, jis/ji, dgs.: mes, jūs, jie / jos). Pagrindinės veiksmažodžio formos yra bendratis, esam. l. III a., būt. k. l. III a. (girdėti, girdi, girdėjo). Pagal esam. l. III a.
Nekaitomosios Kalbos Dalys
- Prieveiksmis: Kalbos dalis, kuri reiškia veiksmo aplinkybę arba ypatybės požymį ir atsako į klausimą kaip? kur? kada? kiek? keliese? kodėl? (pvz., gražiai, ten, šiandien, daug, dviese, užtat). Pagal reikšmę prieveiksmiai yra skirstomi į 6 skyrius: būdo (kaip? kokiu būdu? - gražiai, palengva, staiga, galvotrūkčiais, iš lėto, be galo, kitaip…); kiekybės (kiek? kiek kartų? keliese? - mažai, užtektinai,daug, gana, tiek, šiek tiek, kelissyk, dusyk, trissyk, dviese, trise…); vietos (kur? iš kur? - arti, namo, namie, lauk, dešinėn, šalin, netoliese, pasroviui, pavėjui, iš tolo, ten, visur…); laiko (kada? kuriuo laiku? nuo kada? - seniai, vakar, rytoj, užvakar, poryt, užporyt, šiandien, anądien, tąsyk, kitąsyk…); priežasties (kodėl? dėl kurios priežasties? - tyčia, netyčia, todėl, dėl to, kažin, kodėl, užtat…); linkmės (kurlink? - artyn, tolyn, tolin, vakarop, galop…).
- Prielinksnis: Kalbos dalis, kuri eina su linksniu (linksniuojamuoju žodžiu) ir rodo jo ryšį su pagrindiniu junginio žodžiu - dažniausiai veiksmažodžiu (pvz., ant (ko?), per (ką?), su (kuo?)). Prielinksniai pagal kilmę skiriami į senybinius (kuriuos sunku susieti su kuriais nors dabartinės lietuvių kalbos žodžiais : ant, apie, į, iš pas, per, po, prie, su, už…) ir naujybinius (kilusius iš kitų kalbos dalių: abipus, anapus, aplink, arti, dėka, greta, išilgai, skersai, kiaurai, link, netoli, paskui, prieš, tarp…). Pagal vartojimą - su kokiais linksniais vartojami: dažniausiai vartojami su trimis linksniais (K.: abipus, anapus, greta, po, prie…; G.: apie, aplink, į…; Įn.: po, su, sulig, ties…).
- Jungtukas: Kalbos dalis, kuri jungia žodžius, žodžių junginius ir sudėtinio sakinio dėmenis (pvz., ir, o, bet, tačiau, kad, nes). Pagal vartojimo paskirtį yra skiriami sujungiamieji (jungia vienarūšes sakinio dalis arba savarankiškus sakinius) ir prijungiamieji (jungia palyginamąsias sakinio dalis arba prijungiamuosius sakinius). sudedamuosius (ir, bei, nei…nei…, čia…čia…, tai…tai), priešpriešinius (bet, o, tačiau, užtat…), skiriamuosius (ar, ar…ar…, arba, arba…arba…), paremiamuosius-aiškinamuosius (tai, taigi, tad…).
- Dalelytė: Kalbos dalis, kuri teikia žodžiams, žodžių junginiams ar sakiniams papildomų reikšmės atspalvių (pvz., kažin, ne, net, gal, gi, štai, juk, tegul, taigi, argi, nejaugi). Dalelytės pagal reikšmę skiriamos į klausiamąsias ir abejojamąsias (ar, argi, bene, gal, kažin, negi…), neigiamąsias (ne, nė, nei…), tvirtinamąsias (taip, taigi…), pabrėžiamąsias (gi, juk, dar, net, ypač…), tikslinamąsias (beveik, dar, jau, juk, nors…), išskiriamąsias (bent, ypač, nebent, nors...), parodomąsias (ana, antai, štai, šit, va…), lyginamąsias (lyg, tarsi, tartum, tarytum…), geidžiamąsias ir skatinamąsias (te, tegu, tegul, še…).
- Ištiktukas: Kalbos dalis garsams mėgdžioti (pvz., triokšt, šliūkšt, cha, miau).
- Jaustukas: Kalbos dalis jausmams reikšti (pvz., oi, ak, ačiū, hmm, brrr, fui!).
Žodžių Daryba
Darinys - tai žodis, kurio reikšmę galima paaiškinti remiantis kitu žodžiu. Pamatinis žõdis - žodis, kuriuo remiasi darinys. Naujų žodžių padaroma iš vieno žodžio su darybos elementais - priešdėliais, priesagomis, galūnėmis. Vediniai remiasi vienu pamatiniu žodžiu. Yra priesagų, galūnių ir priešdėlių vedinių.
Priesagų Vediniai
Priesagų vediniai daromi iš daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių.
- Iš daiktavardžių: kalnas + -elis → kalnelis (pvz., kalnelis, saulelė, dobilėlis, nugarėlė, šuniukas, varniukė, kiškutis, pievutė, brolytis, mergytė, žvėriūkštis, mergiūkštė, darbininkas, vilnietis, alytiškis, kupiškėnas, katinas, stiklinė, kiaušinienė, javainis, beržynas, dilgėlynė, žvakidė, girininkija, Joninės).
- Iš būdvardžių: sausas + -umas → sausumas (pvz., sausumas, kantrybė, garsenybė, naujovė, nuobodulys, senatvė, pilnatis, gudruolis, plėšrūnas, naujokas, šventeiva, blaivininkas, šaltinis, palaidinė, saldainis, baltukas, lyguma, tvirtovė, kiaurymė, aukštuomenė, jaunimas).
- Iš veiksmažodžių: augo + -imas → augimas (pvz., augimas, rašymas, ilgesys, džiaugsmas, kosulys, rašyba, varžybos, lenktynės, eisena, gydytojas, siuvėjas, krovikas, žiūrovas, atvykėlis, miegalius, lėktuvas, jungiklis, grąžta...
Žodžių Kaityba
Naudojant įvairius žžodžių darymo būdus, keičiasi ir daromo žodžio reikšmė, kalbos dalis. Priešdėliniai daiktavardžiai dažniausiai daromi iš daiktavardžių ir veiksmažodžių, priešdėliniai veiksmažodžiai - iš veiksmažodžių, priešdėliniai būdvardžiai- iš būdvardžių, prišdeliniai prieveiksniai-iš prielinksnių.