Negalios Nustatymo Kriterijai Lietuvoje: Ligų Įvertinimas ir Naujovės

Neįgalumo nustatymas yra svarbus procesas, leidžiantis asmenims gauti reikiamą socialinę paramą ir gydymo paslaugas. Lietuvoje, nuo 2026 metų, neįgalumo nustatymas remiasi medicininiais kriterijais ir ligų sąrašu, kurie įvertina, kaip liga ar sutrikimas riboja žmogaus gebėjimą savarankiškai gyventi ir dirbti.

Šiame straipsnyje aptarsime neįgalumo nustatymo kriterijus, procesą ir svarbius aspektus, susijusius su šia tema.

Neįgalumo Nustatymo Kriterijai ir Tvarka

Bendrieji principai

Neįgalumo nustatymo procesas Lietuvoje yra reglamentuotas teisės aktais ir grindžiamas visapusišku asmens sveikatos būklės įvertinimu. Svarbu pabrėžti, kad neįgalumas nustatomas įvertinus ne tik medicininius faktorius, bet ir socialinius, psichologinius bei funkcinius aspektus. Pagrindinis tikslas - nustatyti, kiek liga ar sutrikimas apriboja asmens galimybes dalyvauti kasdienėje, socialinėje ir profesinėje veikloje.

Neįgalumo lygio nustatymas

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauja neįgalumo vertinimo sistema. Suaugusiems asmenims nustatomas dalyvumo lygis procentais (0-100%), o vaikams - neįgalumo lygis. Asmenims, kuriems nustatytas 0-55 proc. dalyvumo lygis, suteikiamas asmens su negalia statusas.

Pensininkų dalyvumo lygis

Nuo 2024 m. sausio mėn. žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, taip pat gali būti nustatomas dalyvumo lygis. Jei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.

Iki šiol daugybę metų veikė negalios vertinimo modelis, kai apie 90 proc. vertinimo sudarė medicininiai kriterijai, o ne asmens individualių poreikių vertinimas. Vienas iš esminių negalios reformos tikslų - užtikrinti, kad negalią turintys žmonės nebūtų diskriminuojami, turėtų lygias teises bei galimybes su kitais visuomenės nariais dalyvauti visose gyvenimo srityse - ne tik darbo rinkoje, bet ir švietime, kultūrinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime.

Todėl vertinant negalią nuo 2024 metų sausio 1 d., bus atsižvelgiama ne tik į žmogaus galimybes ir gebėjimus atlikti tam tikrus veiksmus, bet ir į jo poreikius bei jam reikalingą pagalbą, užtikrinančią tiek asmeninio, tiek visuomeninio gyvenimo pokyčius.

Darbingumo lygį keis dalyvumo lygis

Iki šiol žmogui su negalia buvo nustatomas darbingumo lygis, nors nustatytas darbingumo lygis tik iš dalies yra siejamas su asmens galimybėmis dirbti. Žmogus su negalia, kaip ir visi visuomenės nariai, turi turėti teisę į visų gyvenimo sričių prieinamumą ar, kitaip tariant, dalyvavimą jose. Kadangi taikant naują negalios modelį bus atsižvelgiama į kliūtis, kurias reikia šalinti visose gyvenimo srityse, todėl darbingumo lygio sąvoką pakeis nauja - dalyvumo lygio - sąvoka.

„Nustatant dalyvumo lygį, bus vertinamos skirtingos sritys - negalią turinčio žmogaus mobilumas, apsitarnavimas, bendravimas, kasdienė veikla, gyvenamoji aplinka ir kt. Tokiu būdu siekiama išsiaiškinti tikrąjį žmogui reikalingos pagalbos poreikį ir parengti individualiai jam pritaikytą pagalbos planą“, - sako Irma Mituzienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės paramos grupės vyresnioji patarėja.

Pagal dabartinį negalios vertinimo modelį darbingumo lygis buvo nustatomas asmenims nuo 18 metų iki pensinio amžiaus. Sulaukus pensijos, darbingumo lygį keisdavo specialieji poreikiai ir jų lygis. Pagal naują negalios vertinimo modelį, dalyvumo lygis bus nustatomas ir pilnametystės, ir pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms.

I. Mituzienė pažymi, kad šis pokytis lems teisingesnes išmokas pensinio amžiaus asmenims su negalia. Senjorai, kuriems bus nustatytas dalyvumo lygis, gaus tą pensiją, kurią gauti yra naudingiau - senatvės ar senatvės pensiją asmeniui su negalia, kuri būtų apskaičiuojama atsižvelgiant į netekto dalyvumo procentus.

Specifiniai Medicininiai Kriterijai

Neįgalumo nustatymo procese atsižvelgiama į įvairias ligas ir sutrikimus, kurie gali turėti įtakos asmens funkcionavimui.

Psichikos ir elgesio sutrikimai

• Demencija (F00-F03): Neįgalumo lygis svyruoja nuo 35% iki 90%, atsižvelgiant į ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių, gydymo efektyvumą, remisijos buvimą ar nebuvimą, liekamuosius simptomus ir vaistų šalutinį poveikį.
• Protinės atsiliekančios raidos sutrikimai (F70, F71, F72, F73, F78): Neįgalumo lygis priklauso nuo intelekto koeficiento (IQ). Pavyzdžiui, esant F72 (IQ 20-34) arba F73 (IQ >20), neįgalumo lygis yra 25%, atsižvelgiant į būtinybę gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią somatinę ar neurologinę patologiją. Esant F71 (IQ 35-49), neįgalumo lygis yra 45%.
• Specifiniai mišrūs raidos sutrikimai (F83), įvairiapusiai raidos sutrikimai (F84): Neįgalumo lygis yra 20-45%, diagnozę nustato specialistas, atsižvelgiama į klausos pablogėjimą.

Nervų sistemos ligos

• Lengvas funkcijos sutrikimas: Vyrauja asteninis sindromas (90%).
• Vidutinis funkcijos sutrikimas: Žymi astenija, charakterio pakitimai, susilpnėjusi atmintis, sulėtėjęs mąstymas (60%).
• Didelis funkcijos sutrikimas: Asmenybės pokyčiai, sumažėjęs savarankiškumas, nesavarankiškumas buityje, organiniai smegenų pakitimai (40%).
• Sunkus funkcijos sutrikimas: Po sunkių galvos smegenų pažeidimų, nesavarankiškas, dėmesio, atminties ir suvokimo sutrikimai (20%).
• Smegenų pažeidimai, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų: Įvertinami apraksija, afazija, agnozija ir kt. Sutrikimų sunkumas varijuoja nuo lengvų (60%) iki sunkių (25%).
• Smegenų pažeidimai, kai yra koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimų: Įskaitant stovėjimo ir vaikščiojimo funkcijų sutrikimus. Sutrikimų sunkumas varijuoja nuo lengvų (90%) iki visiško priklausomumo (25%).
• Cerebrinis paralyžius (CP): Vertinamas spastinis vienpusis/dvipusis, ataksinis, diskinezinis CP. Funkcijos sutrikimai varijuoja nuo nedidelių (80%) iki sunkių (20%).
• Ekstrapiramidinės sistemos ir judesių sutrikimai: Simptomai varijuoja nuo vienpusių (90%) iki visiško priklausomumo (0%).
• Epilepsija: Vertinama pagal priepuolių dažnumą ir pažintinių ar asmenybės pokyčių buvimą. Neįgalumo lygis svyruoja nuo 90% (reti priepuoliai be pažintinių ar asmenybės pokyčių) iki 25% (labai dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys kasdien, yra pažintinių ar asmenybės sutrikimų, neefektyvus gydymas).
• Narkolepsija: Vertinama pagal simptomus: mieguistumą, miego paralyžių, haliucinacijas, katapleksiją. Funkcijos sutrikimai varijuoja nuo lengvo (55%) iki sunkaus (25%).
• Nugaros smegenų pažeidimai: Sunkumas varijuoja nuo lengvo (90%) iki tetraplegijos ir visiško dubens funkcijų praradimo (0%).
• Išsėtinė sklerozė: Vertinama pagal Kurtzke EDSS skalę. Neįgalumo lygis svyruoja nuo 80% (EDSS 1-1.5, nėra negalios) iki 10% (EDSS 9-9.5, visiškai priklausomas).
• Periferinės nervų sistemos, neuromuskulinės jungties ir raumenų ligos: Funkcijos sutrikimai varijuoja nuo lengvo (80%) iki labai sunkaus (15%).
• Miastenija: Pagal Tarptautinę klasifikaciją (2000 m.). Sunkumas varijuoja nuo lengvos formos (55%) iki terminalinės formos (0%).

Virškinimo sistemos ligos

• Skrandžio neturėjimas, pašalinimas: Neįgalumo lygis priklauso nuo funkcionuojančios gastroanastomozės ir mitybos sutrikimų. Visiškas skrandžio pašalinimas, esant negalavimų, kai nėra mitybos sutrikimo (70%). Visiškas skrandžio pašalinimas, kai yra mitybos sutrikimas, priklausomai nuo mitybos nepakankamumo laipsnio (20-60%).
• Išmatų nelaikymas: Neįgalumo lygis priklauso nuo sunkumo, nuo lengvo pobūdžio (70%) iki visiško (40%).
• Plonosios žarnos fistulė arba storosios žarnos fistulė (50%).
• Dirbtinė išangė (40%).
• Trumpos žarnos sindromas: Neįgalumo lygis priklauso nuo funkcinio sutrikimo sunkumo ir mitybos nepakankamumo (20-80%).
• Žarnų malabsorbcija (celiakija ir kitos priežastys): Neįgalumo lygis priklauso nuo funkcinio sutrikimo sunkumo ir mitybos nepakankamumo (20-80%).
• Rando išvarža (reikia dėvėti bandažą) (90%).
• Transplantuotos kepenys/kasa: Pirmieji metai po transplantacijos (20%). Daugiau kaip vienus metus po transplantacijos nepasireiškia transplantuoto organo funkcijos sutrikimas (40%). Transplantuotų kepenų/kasos funkcijos sutrikimas (20%).

Endokrininės sistemos ligos

Hipofizės skydliaukės funkcijos sutrikimai, antinksčių nepakankamumas, necukrinis diabetas, kiti vidinės sekrecijos liaukų funkcijos sutrikimai (E00-E07), (E20-E34) kiti gliukozės reguliavimo ir kasos vidaus sekrecijos funkcijos sutrikimai (E15-E16), vidaus sekrecijos liaukų funkcijų sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur (E35), medžiagų apykaitos sutrikimai (E70-E80, E83-E90): Po gydymo, pasiekus hormonų pusiausvyrą ir taikant pakaitinę terapiją. Neįgalumo lygis nustatomas pagal kitų organų funkcinius sutrikimus, atsiradusius dėl šių ligų (10-100%).

Morbidinis nutukimas ir kitas maisto medžiagų perteklius bei maisto medžiagų pertekliaus padariniai (E65-E68), kai KMI>40 (80%).

Mitybos trūkumas (prasta mityba (E40-E46), kitų medžiagų trūkumas dėl prastos mitybos (E50-E64): Neįgalumo lygis priklauso nuo mitybos nepakankamumo (20-60%).

Odos ligos

Nuolatinė odos ir (ar) poodžio pažeidimo (egzemos/dermatito ar kito susirgimo) rizika, kurios galima išvengti tik naudojant apsaugines priemones; lengvas funkcijos sutrikimas (asmeniui kasdien reikalinga odos priežiūra ir režimas, kad išvengtų ligą sukeliančių ir provokuojančių veiksnių) (90%).

Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimas (egzema/dermatitas, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas), kurio sunku išvengti, bet jis gali būti efektyviai gydomas; vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina ne tik kasdienė odos priežiūra ir režimas, bet ir vietinis bei sisteminis gydymas, nes būklė blogėja) (70%).

Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimas (egzema/dermatitas, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas), kurio gydymas neduoda efekto; vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina kasdienė odos priežiūra ir režimas, vietinis ir sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja, asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų) (50%).

Nuolatinis sunkios eigos odos ir (ar) poodžio pažeidimas (egzema/dermatitas, žvy...

Inkstų ligos

Lėtinės inkstų funkcijos nepakankamumas: Neįgalumo lygis priklauso nuo ligos sunkumo ir organų pažeidimų. Lengvas funkcijos sutrikimas (90%), vidutinis funkcijos sutrikimas (70-55%), sunkus funkcijos sutrikimas (20-30%).

Dalyvumo Vertinimas

Dalyvumo apibrėžimas

Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje.

Dalyvumo lygio nustatymo procesas

1. Gydytojo siuntimas: Pirmiausia reikia gauti gydytojo siuntimą į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (Agentūrą). Svarbu, kad gydytojas tinkamai ir detaliai užpildytų siuntimą.
2. Dokumentų pateikimas Agentūrai: Reikia pateikti prašymą nustatyti dalyvumo lygį, gydytojo siuntimą (jei jis ne elektroninis) ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Dokumentus galima pateikti elektroniniu paštu, per e.pristatymo sistemą, paštu, per kurjerį arba atvykus į Agentūros teritorinį skyrių.
3. Negalios vertinimas: Agentūros specialistai kartu su asmeniu užpildo klausimyną, išsiaiškina individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlo sudaryti pagalbos planą ir įvertina gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą. Klausimyno pildymo metu svarbu smulkiai papasakoti, kaip jaučiamasi ir su kokiomis kasdienėmis problemomis susiduriama.
4. Sprendimo priėmimas: Agentūra pasirūpina, jei prireiktų kokios nors papildomos informacijos iš kitų institucijų.
5. Kreipimasis dėl išmokų ir kompensacijų: Nustačius dalinį dalyvumą, reikia kreiptis į SODRĄ dėl išmokų.

Klausimynas

Klausimynas yra pagrindinis instrumentas nustatant pagalbos koordinavimo poreikį ir sudarant pagalbos planą asmeniui. Klausimyną pildo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros darbuotojai (darbingo amžiaus asmenims) arba savivaldybių ar jų įgaliotų įstaigų socialiniai darbuotojai (pensinio amžiaus asmenims). Nuo 2025 m. gegužės 2 d. klausimynas galės būti pildomas nuotoliniu būdu naudojant elektronines ryšių priemones.

Pagalbos Koordinavimas ir Planas

Asmenims, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, dažnai trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą jie gali gauti. Todėl Agentūra siūlo pagalbos koordinavimą, kurio metu sudaromas pagalbos planas.

Pagalbos plano sudarymas

Pagalbos planas padeda atsakyti į klausimus: kas padės kasdienėje buityje, namų ruošoje, pasirūpins maistu, palydės į gydymo įstaigą. Atsakingos institucijos (savivaldybė, Techninės pagalbos priemonių centras ir kita), gavusios pagalbos planą, pačios susisiekia su asmeniu, aptaria jo poreikius, supažindina su paslaugų gavimo sąlygomis, galimybe jas gauti nemokamai arba apmokėti dalį kainos.

Pagalbos plano nauda

Pagalbos planas nėra susijęs su asmeniui priklausančia tiksline kompensacija ar pensija. Yra išsaugomos visos asmens teisės į socialines išmokas. Asmens aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis, būsto pritaikymu, pagalbininko (specialisto), pavėžėjimu ar kita pagalba, asmens su negalia gyvenimą padaro patogesnį ir savarankiškesnį.

Apeliacijos

Jei asmuo ar atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu, jį per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Agentūros direktoriui.

Individualios Pagalbos Teikimo Išlaidų Kompensacija

Kai Agentūra nustato individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją.

Naujas vertinimas nuo 2024 m. sausio

„Naujas negalios vertinimo modelis bus taikomas tiems, kurie dėl negalios vertinimo kreipsis pirmą kartą arba tiems, kuriems negalios nustatymo ar specialieji nuolatinės priežiūros - slaugos ar priežiūros (pagalbos) - terminai yra pasibaigęs“, - aiškina I. Mituzienė.

Visiems kitiems negalią turintiems žmonėms persivertinti negalios nereikės, tačiau jie tikrai galės tą padaryti, pateikdami savo prašymą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai ir prašydami, kad anksčiau nustatytas darbingumo lygis būtų pakeistas į dalyvumo lygį.

Iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas neįgalumo lygis vaikams, darbingumo lygis darbingo amžiaus žmonėms arba specialiųjų poreikių lygis senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms galios iki nustatyto termino pabaigos.

Žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc. dalyvumo lygiui.

Tačiau dar kartą atkreipė dėmesį, kad žmogui, kuriam neterminuotai nustatytas darbingumo lygis, galios anksčiau nustatytas darbingumo lygis, ir nereikia skubėti su prašymu jį pakeisti į dalyvumo lygį.

Senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims iki šiol nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis jiems prašant taip pat bus prilyginamas dalyvumo lygiui: vidutinių specialiųjų poreikių lygis atitiks 40 proc. dalyvumo lygį, o didelių specialiųjų poreikių lygis atitiks 15 proc. dalyvumo lygį.

Mažės medicininių kriterijų įtaka

Vertindama negalią, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra atsižvelgs ir į medicininius kriterijus, nes, neįvertinus asmens sveikatos būklės, neįmanoma objektyviai nustatyti negalios lygio. Tačiau medicininių kriterijų įtaka pačiam negalios vertinimo rezultatui bus kiek mažesnė nei buvo anksčiau, daugiau dėmesio skiriant individualiems žmogaus poreikiams.

„Esminis klausimas, į kurį reikia atsakyti vertinant negalią - ne kokių sveikatos sutrikimų žmogus turi, o kokios pagalbos jam reikia tam, kad jis galėtų gyventi kokybiškiau, savarankiškiau ir oriau. Juk žmonės yra skirtingi, todėl jiems, net ir turint tokias pačias medicinines diagnozes, reikia jų poreikius atliepiančios pagalbos“, - sako Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorės pavaduotoja Jelena Ivančenko.

Ji paaiškino, kad bendrą negalios vertinimo rezultatą sudarys dvi dalys: gydytojo pateiktų duomenų apie sveikatą įvertinimas ir klausimynas, kurį pildant kartu su žmogumi bus vertinamas pagalbos poreikis pagal skirtingas jo veiklos sritis.

Atsakant į klausimyno klausimus, bus galima išsiaiškinti, ar žmogui yra reikalingos techninės pagalbos priemonės, darbo ir asmeninis asistentas, būsto pritaikymas, socialinės paslaugos, mobilumo paslaugos ir kt.

Medicininės dalies vertinimas bus bendras visoms tikslinėms grupėms - vaikams, darbingo amžiaus suaugusiems ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms.

Svarbu tai, kad turintiems tam tikras numatytas medicinines diagnozes, įtrauktas į ypač sunkių asmens sveikatos būklių sąrašą, papildomai pildyti klausimyno nebereikės - jiems iš karto bus nustatomas sunkiausias dalyvumo lygis arba pirmojo lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis.

Reikiama pagalba vieno langelio principu

Siekiant, kad žmonės su negalia gautų operatyvią pagalbą, nuo 2024 metų negalią ir individualios pagalbos poreikį vertins bei pagalbos teikimo koordinavimą atliks viena įstaiga - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (Agentūra). Ji apjungs iki šiol veikusias dvi institucijas - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis.

Norėdamas gauti siuntimą dėl negalios vertinimo, pirmiausia žmogus turės kreiptis į savo šeimos arba jį gydantį gydytoją, o jau tuomet į Agentūrą, kuri veiks „vieno langelio“ principu.

Tai reiškia, kad Agentūra vertins negalią ir nustatys individualios pagalbos poreikius, sudarys pagalbos planą bei koordinuos šio plano įgyvendinimą.

„Atsižvelgiant į bendrą negalios įvertinimo rezultatą ir žmogui reikalingą pagalbą, jo sutikimu bus sudaromas individualus pagalbos planas. Svarbu tai, kad pačiam žmogui ieškoti pagalbos skirtingose institucijose nereikės - už paslaugų teikimą atsakingų institucijų bei įstaigų atstovai patys susisieks su negalią turinčiu žmogumi, o Agentūroje dirbantis pagalbos vadybininkas nuolat su jais kontaktuos ir stebės situaciją, ar paslaugos ir pagalba pradėta teikti“, - sako J. Ivančenko.

Jei asmuo dėl sunkių organizmo funkcijų sutrikimų negalės pats atvykti į Agentūrą, numatoma galimybė pasitelkti mobilią komandą, kuri pati atvyks į asmens buvimo vietą ir įvertins individualios pagalbos poreikį įvairiose asmens gyvenimo srityse.

Kaip Nustatomas Dalyvumo ar Neįgalumo Lygis?

Žemiau pateikiami žingsniai, kuriuos reikia atlikti norint nustatyti dalyvumo ar neįgalumo lygį:

1. 1 žingsnis. Gauti gydytojo siuntimą. Asmuo arba jo atstovas kreipiasi į gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti. Siuntimas į Agentūrą galioja 60 kalendorinių dienų. Per šį terminą būtina pateikti prašymą ir kitus reikalingus dokumentus.
2. 2 žingsnis. Pateikti Agentūrai dokumentus. Dokumentus Agentūrai galite pateikti elektroniniu paštu, per e.pristatymo sistemą, paštu arba per kurjerį, ar atvykus į Agentūros teritorinį skyrių. Siunčiant dokumentus registruotu paštu ar per kurjerį, prašymas turi būti pasirašytas prašančiojo ar jo atstovo parašu, pridėta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso, tapatybės kortelės) kopija.
3. 3 žingsnis. Negalios vertinimas. Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys Jums sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą.
4. 4 žingsnis. Sprendimo priėmimas. Asmeniui nebereikės rūpintis, jei prireiktų kokios nors papildomos informacijos iš kitų institucijų. Tuo pasirūpins Agentūra.
5. 5 žingsnis. Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų. Nustačius dalinį dalyvumą ne vėliau kaip per 12 mėn. reikia kreiptis į SODRĄ.

Neįgalumo Lygio Nustatymo Kriterijų Lentelė

Šioje lentelėje pateikiami kai kurie neįgalumo lygio nustatymo kriterijai, atsižvelgiant į įvairias ligas ir sutrikimus:

Ši lentelė yra tik pavyzdys, o pilnas kriterijų sąrašas yra daug platesnis ir detalesnis.

tags: #kokioms #ligoms #gali #buti #nustatomas #neigalumas