Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas yra rimtas nusikaltimas, už kurį Lietuvoje numatyta baudžiamoji atsakomybė. Už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą taikoma baudžiamoji atsakomybė - viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Už svetimo turto sunaikinimą arba sugadinimą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d., gresia viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą visuotinai pavojingu būdu baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno apskr. VPK) Kauno miesto Nemuno policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadino, kuomet sausio 3 d. apie 14.40 val. Kaune, Nepriklausomybės a., buvo sugadintos pastato durys. Padaryta turtinė žala siekia apie 500 eurų.
Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo asmenis, galinčius turėti tyrimui reikšmingos informacijos. Gyventojus, atpažįstančius šiuos asmenis, žinančius jų buvimo vietą ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariato pareigūnus telefonu +370 700 64 255 arba el.
Policija praneša, kad 2025 m. rugpjūčio 15 dieną, apie 00.45 val., Kaune, Švenčionių g., buvo padegti automobiliai ir sugadintas kitas turtas. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo vyrą, galintį turėti tyrimui reikšmingos informacijos. Gyventojus, atpažįstančius šį vyrą, žinančius jo buvimo vietą ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnus telefonu +370 700 62 781 arba el.
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorai. „P. Straipsnyje pateikiama informacija paremta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pirminiais duomenimis, kurie gali būti tikslinami.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, visi minimi asmenys laikomi nekaltais, kol jų kaltė neįrodyta teismo sprendimu.
Kiti turto sugadinimo atvejai
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021 m. liepą policijai gavus pranešimą dėl vienai bendrovių priklausančių dviejų prabangių automobilių sugadinimo Kretingos rajone. Viena mašina buvo padegta, o kitai išdaužtas stiklas. Bendrovei buvo padaryta daugiau kaip 30 tūkst. eurų turtinė žala.
Tyrimą pradėjus Kretingos policijos komisariato pareigūnams, toliau jis buvo atliekamas kartu su KPONTV pareigūnais. Šį kovą Šiaulių mieste sulaikyti nusikaltimo padarymu įtariami keturi 32 m., 36 m., 39 m. ir 53 m.
Milijonai šąla: Rusijoje skelbiama nepaprastoji padėtis ir skubi milijonų evakuacija | RFU News
Visi sulaikytieji teisėsaugai gerai žinomi: vienas teistas už pasikėsinimą padaryti vagystę, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogmenimis, kitas - už vagystes Vokietijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje, įtarimai jam buvo pareikšti už pasikėsinimą neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, trečiam įtarimai - dėl neteisėto kanapių ar aguonų auginimo, taip pat - pasikėsinimo neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo. Ketvirtas vyriškis 2021 m.
Įtariamieji buvo sulaikyti ir uždaryti į areštinę. 32 m. vyriškiui paskirta griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas, kuri vėliau pakeista į intensyvią priežiūrą, užstatą bei dokumentų paėmimą.
Atliekų konteinerių niokojimas
Kaip pastebi Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius, atliekų konteinerių niokojimas - pakankamai opi ir nuolatinė problema. „Situacijų, kuomet pusiau požeminių konteinerių maišai specialiai supjaustomi tam, kad būtų galima įlipti ir išlipti iš atliekų konteinerio, pastaruoju metu ženkliai sumažėjo. Matyt tai darantieji įsitikino, kad neverta.
Tačiau didesne problema yra atliekų konteinerių deginimas ar net sprogdinimas - pastebi VAATC vadovas. - Maža to, kad tai visiems sukelia nepatogumus bei nuostolius. Atliekų tvarkytojai susiduria ir su kitomis problemomis, pavyzdžiui, dėl netinkamų gyventojų išmetamų atliekų sugadinamais konteineriais.
„Neretai tokio neatsakingo elgesio pasekmė - konteinerio sugadinimas. Pavyzdžiui, lakštiniai stiklai gali nepataisomai supjaustyti pusiau požeminių konteinerių maišus. Taip pat šie maišai neretai sugadinami, kai neatlaiko į konteinerius metamų po statybų darbų likusių atliekų svorio“ - pastebi D.
Nuo 2020 m. pradžios dėl konteinerių suniokojimo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras į teisėsaugą kreipėsi 41 kartą. Per šį laikotarpį buvo fiksuoti 37 sudeginimo atvejai, 1 susprogdinimas, 2 konteinerių korpuso sulaužymo atvejai ir 1 tyčinio maišo supjaustymo atvejis. Dėl neatsakingai gyventojų išmetamų atliekų - tepalų, skysčių, lakštinio stiklo ar statybinių atliekų - per metus sugadinama vidutiniškai 30 pusiau požeminių atliekų konteinerių.
„Galvojimas, kad sudegė ne mano, o kažkieno konteineris - klaidingas, nes nenustačius už tokį sudeginimą atsakingo asmens, finansiniai nuostoliai, patirti už atliekų konteinerių sutvarkymą ar pakeitimą, gula ant mūsų visų - rinkliavos mokėtojų - pečių, tad visi tampame už tai atsakingi“ - įvertindamas nuostolių dydžius, sako T.
„Tam, kad sutvarkytume sudegusį atliekų konteinerį, kiekvieną kartą sprendžiame sudėtingus uždavinius. Jiems spręsti reikalinga speciali įranga - turime išsiurbti degėsius, pakeisti sugadintą konstrukciją, sutvirtinti korpusus ir t.t. Pristatydamas konteinerių remonto darbų apmitis, specialistas taip pat akcentuoja, kad remonto trukmė ir kaina priklauso ir nuo gyventojų: „Deja, dažnai susiduriame su tuo, kad gyventojai nors ir mato, kad konteineris negali būti eksploatuojamas, nepaiso perspėjimų bei prašymų ir toliau į jį meta atliekas.
„Kiekvienu turto sugadinimo atveju kreipiamės į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tam, kad už žalą atsakingi asmenys būtų surasti, prisiimtų atsakomybę ir atlygintų žalą, - sako VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius.
„Tais atvejais, kai yra padegami konteineriai, kurie matomi pro šimtus daugiabučių namų butų langų, sunku patikėti, kad niekas nematė padegėjų. Tuomet kyla klausimai - kodėl? Kodėl bijoma pranešti apie nusikaltimą, kodėl nerūpi tai, kas vyksta mūsų kiemuose, kodėl toleruojame vandalizmą ir nusikaltimus. Labai kviečiame visus, kurie pastebi vandalizmo atvejus, pranešti mums arba policijai“ - sako T.
Aikštelėse įrengti pusiau požeminiai konteineriai ne tik gerina estetinį miesto kraštovaizdį, bet ir yra 5 kartus talpesni nei įprastiniai konteineriai.
Statistika:
| Nusikaltimo tipas | Atvejų skaičius |
|---|---|
| Sudeginimas | 37 |
| Susprogdinimas | 1 |
| Korpuso sulaužymas | 2 |
| Tyčinis maišo supjaustymas | 1 |