Kokios konsistencijos turi būti dažai?

Nusprendėte atnaujinti gyvenamąsias patalpas, suremontuoti biurą ar tiesiog patalpose atlikti bet kokio pobūdžio remonto darbus, veikiausiai, neišsiversite be dažymo darbų.

Dažymas - vienas paprasčiausių ir populiariausių būdų atnaujinti namų interjerą ar eksterjerą. Nors dažymo procesui ir rezultato kokybei daug įtakos turi pasirinkti dažai, ne mažiau svarbu šiam darbui naudojami įrankiai.

Pirmiausia, turite įvertinti paviršių, kuris bus dažomas, ir tuomet rinktis dažų rūšį - gruntinius arba apdailai skirtus dažus.

Gruntiniai dažai sulygina dažomą paviršių, gerina viršutinio sluoksnio sukibimą su paviršiumi, veikia antikoroziškai. Jei dažymo darbus planuojama atlikti ant medžio ar metalo paviršiaus arba norima kardinaliai pakeisti paviršiaus spalvą, geriausia naudoti gruntinius dažus. Gruntiniai dažai dažniausiai naudojami medžio, metalo paviršiams, taip pat tais atvejais, kuomet kardinaliai keičiama sienų spalva.

Apdailai skirti dažai:

• Lateksiniai dažai, gaminami vandens pagrindu, jų sudėtyje yra akrilo. Pačio latekso dažniausiai dažuose nebūna, gamybai naudojamas akrilas. Šie dažai lengvai naudojami, yra beveik bekvapiai ir nedegūs, gali būti valomi tik vandeniu ir muilu. Taip pat šie vandens pagrindu pagaminti dažai leidžia nudažytam paviršiui „kvėpuoti", o tuo pačiu - ir išvengti dažų sluoksnio trūkinėjimo ir lupimosi. Pigesniuose dažuose yra daugiau vandens, brangesniuose - daugiau sintetinės akrilo masės.
• Aliejiniai dažai gaminami arba iš natūralaus sėmenų aliejaus arba naudojant sintetinę dervą - alkidą ir yra apibendrintai vadinami alkidiniais. Šiems dažams reikalingi mineraliniai tirpikliai. Šiais dažais padengtas paviršius tampa blizgus ir itin atsparus trynimui, todėl tinka langams, durims dažyti.

Kaip pasirinkti dažus pagal blizgesį?

Renkantis dažus, svarbu atsižvelgti į tai, kokio blizgesio norite:

• Matiniai dažai išdžiūvę neatspindi šviesos, todėl itin tinka įvairiems paviršiaus nelygumams paslėpti. Matiniai: padeda paslėpti paviršiaus nelygumus. Labiausiai šie dažai tinka luboms ir kitiems retai liečiamiems paviršiams. Kai kurie dažų gamintojai reklamose teigia, jog jų gamybos matinius dažus galima valyti, dažniausiai juos valyti itin sunku, todėl geriausia truputį dažų pasilikti atsargai ir susitepusias vietas pakartotinai nudažyti. Jei norite kambariui suteikti kaimiško natūralumo, pasendinti sienas ar baldus, rinkitės visiškai matinius dažus.
• Šilko blizgumo dažai išsiskiria savo glotnumu. Tokių dažų savybės yra panašios kaip matinių, tačiau išdžiūvę šie dažai šiek tiek blizga (panašiai kaip pats kiaušinio lukštas). Šilko blizgumo: artimas kiaušinio lukšto glotniam blizgumui. Dažniausiai naudojami durims, papuošimams ir vonios bei virtuvės spintelėms. Šilko blizgesio paviršius yra artimas matiniam ir palengvina darbą, nes nebūtinas itin lygus paviršius.
• Smarkiai blizgantys dažai nėra plačiai naudojami interjero apdailai, tačiau populiarėja blizgiais dažais išryškinti akcentai: baldai ar interjero papuošimai. Pavyzdžiui, blizgūs dažai yra patys atspariausi ir lengvai valomi, jie itin tinkami norint paįvairinti interjerą, išskirti jį tam tikrais akcentais, kuriuos sukurti gali padėti blizgūs dažai.

Nors šiandien populiaresni matiniai dažai, reikia žinoti, kad eksploatacinės dangos savybės (atsparumas plovimui bei trynimui, valymo paprastumas, galimybė naudoti valymo priemones) blizgančių paviršių yra geresnės. Kuo blizgesnis paviršius, tuo ilgiau jis laikosi ir tuo lengviau jį valyti.

Net jei siekiate tokio įspūdžio, nedažykite viso kambario blizgiais dažais - jis gali tapti šaltas ir nejaukus.

Šiose vietose neišvengiama drėgmė, garai, vanduo, todėl geriausia rinktis pusiau blizgius dažus.

Dekoratyvinės dangos paviršius gali būti lygus arba turėti tam tikrą faktūrą. Faktūra gali būti išgaunama tiek dėl pačios medžiagos savybių dėka, tiek specialių instrumentų bei dengimo technologijos pagalba.

Atsparumas plovimui ir trynimui apibūdinamas skaičiumi perbraukimų sausu arba šlapiu atitinkamo kietumo šepečiu, iki danga bus pažeista. Renkantis dažus konkrečioms eksploatacijos sąlygoms šis rodiklis yra lemiamas.

Visas blizgančias dangas galima plauti, tačiau jos turi ir trūkumą - pabrėžia paviršiaus nelygumus. Renkantis matines dangas reikia teisingai įvertinti eksploatacines apkrovas.

Nors dažymo procesui ir rezultato kokybei daug įtakos turi pasirinkti dažai, ne mažiau svarbu šiam darbui naudojami įrankiai. Teisingai parinkti voleliai, teptukai ir kitos priemonės padės ne tik pasiekti tobulą rezultatą, bet ir sutaupyti laiko bei pastangų.

Volelis dažniausiai pasirenkamas tada, kai reikia dažyti didesnius plokščio paviršiaus plotus, pavyzdžiui sienas ar lubas. Dažymo voleliai gali būti gaminami iš įvairių medžiagų: poliesterio, poliamido, mikropluošto, natūralaus ar dirbtinio plauko. Kiekviena medžiaga, priklausomai nuo naudojamų dažų rūšies, turi savo privalumų.

Nors volelis puikiai tinka dideliems plotams, teptukas reikalingas, kai reikia detalaus darbo. Dažniausiai jie naudojami, kai dažomos siauresnės zonos, pavyzdžiui, kampai, briaunos. Taip pat, kai dažomas nelygus ar ornamentuotas paviršius, kuriame volelis negali tolygiai pasiekti visų vietų.

Kaip pasirinkti dažymo įrankius pagal paviršių?

Skirtingų paviršių (betono, mūro, medžio ir kt.) tekstūra ir savybės lemia, kokie dažymo įrankiai bus tinkamiausi ir užtikrins geriausią dažų padengimą bei paviršiaus apsaugą.

• Betonas ir mūras: Tiek betonui, tiek mūrui geriausia rinktis volelį su ilgesniais plaukeliais (12-25 mm).
• Mediena: Jei dažote ar lakuojate lygų medinį paviršių, pavyzdžiui, besiūles grindis, parketą ar medžiu padengtas sienas, rinkitės trumpesnio plauko volelius (4-9 mm). Mažesniems paviršiams ar medinėms detalėms labiau tiks teptukas.
• Gipsas: Šiam darbui naudokite trumpesnio plauko volelius (4-9 mm), kurie leis padengti lygius gipso paviršius tolygiai, nepaliekant ruožų. Vidiniams kampams nudažyti rekomenduojame naudoti specialų volelį, skirtą būtent kampų dažymui.
• Metalas: Metalui dažyti rinkitės labai trumpo plaukelio volelius (4 mm) arba poroloninius volelius, kad būtų užtikrintas lygus ir tolygus dažų padengimas be nepageidaujamų žymių. Dažant vamzdžius ar apvalias detales (porankius, baldus ar pan.) naudokite specialų lenktą volelį.

Renkantis dažymo įrankius, būtina atsižvelgti į paviršiaus tipą, dažų bei įrankių savybes.

Būtina atkreipti dėmesį į dažų sudėtį. Jeigu dažai yra organinio skiediklio pagrindu ar susideda iš dviejų komponentų (pavyzdžiui, kaip epoksidiniai ar poliuretaniniai dažai su rūgštiniu kietikliu), būtinai rinkitės tam tinkamą volelį ar teptuką, nes agresyvus skiediklis / kietiklis gali tirpinti jo medžiagas ir paviršius gausis nelygus, atsiras volelio raštas ar dažuose liks teptuko šerelių.

Papraščiau bus jeigu dažysite vandens pagrindo dažais, nes jiems tiks visi dažymo įrankiai, nepriklausomai nuo to iš kokių medžiagų jie bus pagaminti.

Technologinės dažų savybės ypač svarbios dažytojams. Šioms savybėms priskiriama dengiamumas, džiūvimo greitis, adhezija, dengimo patogumas, toksiškumas. Dengiamumą nusako dažų sluoksnių skaičius, reikalingas pilnai padengti kontrastingą (juodai-baltą) pagrindą. Kartais užtenka ir vieno dažų sluoksnio. Tokie dažai brangesni, tačiau ir jų išeiga mažesnė.

Vienas svarbiausių technologinių parametrų, lemiančių darbų atlikimo greitį - džiūvimo laikas. Paprastai šis parametras rašomas ant pakuotės, tačiau jis nusako džiūvimo greitį konkrečiomis (norminėmis) sąlygomis.

Didelė adhezija (dažų sukibimas su pagrindu) - aukštos kokybės dangos pagrindas. Kad dažai gerai padengtų paviršių, jie turi būti atitinkamos konsistencijos, kurią nusako toks parametras kaip klampumas. Pernelyg klampiais dažais dažyti bus sunku. Kai klampumas pernelyg mažas, galimi nutekėjimai, ypač dažant vertikalius paviršius. Kad dažyti būtų lengva, o kartu būtų išvengta ir nutekėjimų, į dažus dedama specialių tiksotropinių priedų.

Pagrindiniai dažų tipai:

• Vandens dispersiniai dažai: Tai polimerų suspensijos vandenyje ir dažiklių junginys. Šiuos dažus naudoti labai paprasta. Jiems nereikalingas tirpiklis - skiesti galima tiesiog vandeniu. Dažais išteptoms rankoms bei instrumentams nuplauti taip pat pakaks vandens. Dažams galima suteikti norimą atspalvį.
• Alkidinės emalės: Turtinga spalvų gama ir didesniu nei vandens dispersiniai dažai atsparumu agresyviam aplinkos poveikiui pasižymi alkidinės emalės. Išdžiūvusios jos sudaro atsparią, lengvai plaunamą plėvelę. Šie dažai būna tiek blizgantys, tiek matiniai.
• Aliejiniai dažai: Šių dažų struktūra panaši į alkidinių dažų, tik rišiklis šiuose dažuose - aliejus, kuris oksidacijos proceso metu išdžiūsta. Dažniausiai tai natūralus aliejus (pavyzdžiui saulėgrąžų, sėmenų). Nuo aliejaus kokybės didžiąja dalimi priklauso ir pačių dažų kokybė.

Pagrindiniai šių dažų rodikliai - dengiamumas (t.y., dažų išeiga vienam kvadratiniam metrui) ir darbinis klampumas. Pastarasis lemia dažymo kokybę.

Pavyzdžiui, jei dažai pernelyg skysti, paviršiuje bus matyti nutekėjimai, jei tiršti - teptuko žymės. Todėl pernelyg tiršti emaliai skiedžiami tirpikliu. Vis dėlto, nepamirškite, kad atskiedus spalvos tonas pasikeis. Norint to išvengti, dengiama dviem sluoksniais. Pirmasis sluoksnis dažomas skiestais dažais, antrasis - neskiestais.

Nors nebrangūs, aliejiniai dažai nusileidžia alkidinėms emalėms plėvelės tvirtumu, estetiškumu ir palvos skaidrumu, o vandens dispersiniams dažams atsparumu drėgmei bei trynimui. Be to jie džiūsta ilgiau.

Fasadiniai dažai yra dvigubos paskirties danga. Jie pirmiausia turi apsauginę funkciją, o tik po to - dekoratyvinę. Fasadiniai dažai turi atlaikyti kaitinančios saulės, lietaus ir šalčio poveikį. Pagrindiniai reikalavimai lauko sienų dažams yra atsparumas susidėvėjimui ir ilgaamžiškumas.

Kokiomis techninėmis savybėmis reikia vadovautis, norint pasirinkti atsparius fasado dažus, priklausomai nuo fasado sienų medžiagos?

Fasadinių dažų pasirinkimas pagal medžiagą:

• Mediena: Akriliniai dažai mediniam fasadui netinka, nes akrilo sluoksnis "užsandarina" paviršių ir neleidžia medienai “kvėpuoti”. Užtat akrilatiniai dažai (akrilo giminaičiai), taip pat silikono ir latekso priedai, įmaišyti į akrilą, leidžia kontroliuoti medžiagos savybes - gauti „kvėpuojantį“ ir elastingą dažų sluoksnį.
• OSB plokštės: O pagrindinis reikalavimas, keliamas OSB dažams - didesnis tirštumas, leidžiantis specifinę plokščių tekstūrą paversti nematoma (arba beveik nematoma). Pranašumą tokiu atveju turi silikoniniai dažai.
• Betonas: Betoninio fasado dažymui taip pat tinka akriliniai dažai silikono pagrindu. Silikonas turi didelį elastingumą ir gerai susitvarko lauke.
• Mūras: Mūrinį fasadą geriausia nudažyti alkidiniais arba akriliniais dažais, skirtais lauko darbams (ne interjerui). Prieš dažant, būtina nuvalyti mūro sieną nuo druskingų apnašų ir pelėsio sluoksnio.
• Vinilinės ir metalinės dailylentės: Vinilinėms dailylentėms geriausiai tinka akriliniai dažai, nes jie yra lengvi ir tvirtai prilimpa prie vinilo. Vinilui taip pat tinka uretano-akrilo dažai, lateksiniai dažai, automobilinis emalis (tinkamas plastikui).

Taip pat svarbu atsižvelgti į dažų LOJ (lakiųjų organinių junginių) kiekį. Būkite sąmoningi ir rinkitės dažus vandens pagrindu, kuriuose yra mažai LOJ (lakiųjų organinių junginių), kadangi juose yra mažiau tirpiklių, nei aliejiniuose sienų dažuose, todėl juos renkasi etiški dekoratoriai.

Pirkdami dažus, atkreipkite dėmesį, kad jums reikia ne įsigyti litrą dažų, bet nudažyti tam tikrą plotą. Lyginant dažus reikia lyginti būtent dažų tūrį, o ne svorį, nes naujos kartos dažai yra lengvesni.

Dažų kiekio skaičiuoklė:

Dažniausiai dažai (bazė) užpildo 90 proc. pakuotės tūrio, todėl, kad dažų nepritrūktų, rekomenduojame pirkti šiek tiek didesnį kiekį nei apskaičiavo skaičiuoklė.

Pasirinkę tinkamas priemones galėsite efektyviai atlikti darbus ir pasiekti puikų rezultatą.

tags: #kokios #busenos #turetu #buti #dazai