Kirčiuojamos Lietuvių Kalbos Dalys

Lietuvių kalbos teksto kirčiavimo kompiuteriu problema - ar tai įmanoma? Šiame straipsnyje aptarsime, kaip kirčiuojami atskiri žodžiai, naudojantis jokia gretimuose žodžiuose esančia informacija.

Kirčiavimo Reikalavimai

Atskirų žodžių kirčiavimas turi atitikti tam tikrus reikalavimus:

1. Žodžiai turi būti sukirčiuojami teisingai.
2. Vienodai skambantys žodžiai turi būti kirčiuojami skirtingai. Pavyzdžiui, "líepų" ir "Liẽpų" (pavardė "Liepus").

Kirčiavimo Būdai

Yra įvairių būdų, kaip žodžiai gali būti kirčiuojami:

1. Nagrinėjamas žodis.
2. Žodžiai gali būti kirčiuojami vienodai arba panašiai.
3. Žodžių dalims galima taikyti visai skirtingus kirčiavimo algoritmus.

Fiksuotas Kirtis

Dauguma kalbų turi fiksuotą kirtį, kurį galima nusakyti griežtomis taisyklėmis. Tai reiškia, kad kirtis pastoviai kirčiuojamas pirmasis arba paskutinis žodžio skiemuo. Tačiau anglų kalba turi laisvą kirtį, kuris priklauso ne tik nuo žodžio ribų, bet ir nuo balsių bei skiemenų kiekybės.

Žodyno Apimtis

Pabandykime apytiksliai įvertinti žodyno apimtį. Tarkime, kad turime 50000 žodžių lizdų, TŽŽ [3] - 21159 žodžius, taigi, iš viso apie 70000. Būtų galima pridėti pavardžių žodyną ir vietovardžių žodyną. Lietuvių kalbos žodis "nebeprisikiškiakopūsteliaudavome" turi 31 raidę.

Žodžių Formų Numatymas

Panagrinėkime, pavyzdžiui, žodį "nešti". Jam galimos šaknys "neš" ir "nešė", 5 esamojo laiko galūnės, 3 būtojo laiko galūnės, bendraties 2 galūnės, prieveiksmio 4 galūnės. Iš viso 558. Dalelytės "nebe" ir "tebe" sudaro 61 kombinaciją, o dalelytės "si" - kombinacijas. Iš viso 558*61+488*53=63902. Jei dar pridėtume žodžius "nešinėti", žodžių skaičius padidėtų 3 kartus.

Informacijos Saugojimas

Žodžių sudarymui ir kirčiavimui reikalinga informacija. Turėtų būti informacija ir kaip ją reikėtų saugoti.

Kaitymas

Įvairių žodžio gramatinių formų sudarymą pavadinkime kaitymu.

Žodžių Skirstymas

Žodžiai skirstomi į 3 dalis:

1. Kaitomus (daiktavardžiai, būdvardžiai, veiksmažodžiai).
2. Neasmenuojamos veiksmažodžių formos (pvz., dalyviai).
3. Nekaitomus.

Daiktavardžiai

Daiktavardžiai yra kaitomi skaičiais ir linksniais. Bendrinėje lietuvių kalboje yra 6 linksniai, tačiau šauksmininkas sutampa su daugiskaitos vardininku.

Būdvardžiai

Vyriškos bei moteriškos giminės būdvardžiai yra kaitomi skaičiais, linksniais ir giminėmis. Taip pat būdvardžiai kaitomi laipsniais: aukštesnįjį ir aukščiausiąjį laipsnius.

Galūnės

Kiekvieną galūnių rinkinį sudaro 13 linksnio galūnių grupių (įskaitant vienaskaitą, daugiskaitą ir šauksmininko linksnį). Šias galūnes vadinsime linksnio galūnėmis.

Kamienų Tipai

Kamienų grupavimą ir šias grupes vadinsiu kamienų tipais. Pavyzdžiui, "arkl-ys". Jie gali įgyti tik skirtingas galūnes.

Kirčiuotės

Žodžiai gali turėti kirtį skirtingose vietose. Kiekviename linksnyje yra kirtis, kuris nusako kirčių rinkinį. Kiekvienai kirčiuotei apibrėžtume po kirčių rinkinį.

Kirčio Vieta

Reikia ieškoti kirčio vietos atitinkamai kamiene arba galūnėje. Kirčio vieta ir informacija apie kirčio vietą žodyje yra svarbi kirčiavimui.

Apibrėžimai

Apibrėžkime, kas laikoma minkštuoju balsiu. Tai balsis, išskyrus "e", kuris eina po raidės „i”, atliekančia minkštumo ženklo funkciją.1 teiginys: Jei žodžio kamienas baigiasi „dž” arba „č”, tai jis gali būti pakeistas atitinkamai į „d” arba „t”.2 teiginys: Atvirkščias teiginys nėra teisingas. Pavyzdžiui, „kurtiems”, „bergždžias - bergždiems”.

Kamieno Pabaiga

Jei žodžio kamienas baigiasi „dž” arba „č”, jis priskiriamas kamienams: besibaigiančiu „dž” arba „č” ir besibaigiančiu „d” arba „t”.3 teiginys: Galūnės į galūnių sąrašą įtrauktos pagal bendrinės lietuvių kalbos normą. Pavyzdžiui, vv “sūn-u`s” ir dg “nam-u`s”.

Būdvardžių Kirčiavimas

Būdvardžių kirčio vietai nustatyti reikia panaudoti papildomą algoritmą. Žodžiai "milijonas" ir "milijardas" traktuojami kaip daiktavardžiai. Žodžiai "šituo~", "šitie~" ir "šituo~s" surašytos į nekaitomų žodžių bazę.

Atributai

Atributas "Pavadinimas" sutampa su kirčiuojamo žodžio pabaiga. Tačiau atmetus galūnę "-ų" liekęs kamienas baigiasi balse "i".

Kamieno ir Galūnės Ribos

Ar negalima iš karto vienareikšmiškai atskirti galūnės? Tiek galūnės, tiek kamienai gali turėti įvairų raidžių bei skiemenų skaičių. Nėra jokių kamieno ir galūnės ribą žyminčių požymių.

Galūnės Atributas

Galūnės atributas apima minkštumo požymį. Yra žodžių "žalias", "žalas" ir "žala" kamienas.

Kirčių Rinkinys

Kirčių rinkinys nurodo kirčio vietą ir priegaidę galūnėje.

Veiksmažodžiai

Veiksmažodžiai dar gali turėti priešdėlių grupę.

Lietuvių kalbos priegaidės

Priešdėliai

Priešdėlius vadinsime kaitymu. Pavyzdžiui, pridedant priesagą "io" gaunama "neš-io-ti".

Laikai

Veiksmažodžiai kaitomi laikais, įskaitant esamąjį laiką, būsimąjį laiką, būtojo kartinio laiko ir bendraties. Pavyzdžiui, "kirs-ti".

Asmenuotės

Galūnių rinkinį apibrėžia asmenuotė. Asmens galūnę paprastai išskiriamos 3 esamojo laiko asmenuotės (1. 2. "i", 3. "o") ir 2 būtojo kartinio laiko asmenuotės (1. "o", 2. "-ė"). Būsimojo laiko 3 asmenyje yra "-s".

Nuosakos

Veiksmažodžiai kaitomi nuosakomis (ir dar priešdėlis "te-“).

Kirčio Vieta

Kirtis gali būti priešdėlyje, kamiene arba galūnėje. Formos kirčio vieta nustatoma pagal tam tikras taisykles.

Taisyklės

Yra įvairių taisyklių, kurios apibrėžia kirčio vietą:

1. ilgas tvirtagalis.
2. ar kamiene yra balsiai „a“ arba „e“.
3. priešdėlį būtajame kartiniame laike“.
4. atitraukiamas.
5. Kitokia situacija su būtuoju kartiniu laiku.
6. priegaidė ne tvirtapradė ([4] 193 psl.).
7. bendraties kamienas”.

Be to, dauguma atvejų asmenuotė nusako kamieno skiemenų skaičių.

Kamienai

Paieškai naudojami keli kamienai. Pavyzdžiui, „neš“ + “siu” = „nešiu“, „vež“ + “siu” = „vešiu“ (Ambrazas, V., K. Girdenis … [et al.] (1996) 341 psl).

Kamieno Balsiai

Šią galūnę turinčiuose žodžiuose gali keistis kamieno balsiai, pavyzdžiui, "i" arba "u".

Priešdėlių Grupė

Pavyzdžiui, "per".

Atskyrimas

Reikia atskirti priešdėlių grupę nuo kamieno. Pavyzdžiui, "prisi-rinko" - "pri-sirpo".

Priešdėlių Grupės Sudarymo Tvarka

Buvo sukurta 1065 veiksmažodžių kamienų duomenų bazė.

Asimiliacijos Taisyklės

(žr. Kamiengalių asimiliacijos taisyklės).

Kirčio Vieta

Patogiau nurodyti kirčiuotos raidės vietą, o ne skiemens numerį nuo pabaigos.

Algoritmas

Randami visi sutampantys kamienai. Tada, pagal kamieno atributą Kirčio tipas, nustatoma, ar kamienas kirčiuotas, ar nekirčiuotas. Jei paprasčiausiai kirčiuotų žodių sąraše gaunami keli įrašai, reikėtų įrašyti į nekaitomų žodžių žodyną kaip išimtį.

Duomenų Bazės

Buvo sukurtos 1065 veiksmažodžių kamienų ir 2306 nekaitomų žodžių duomenų bazės.

Kirčiavimo Tipai

Kirčio vieta žodyje dažnai yra nepastovi - kirtis šokinėja iš vieno skiemens į kitą. Tas kirčio šokinėjimas yra dėsningas, todėl visus linksniuojamus žodžius galima suskirstyti į tam tikrus kirčiavimo tipus - kirčiuotes. Jų iš viso yra keturios. Su daugiskaitos kilmininko ir naudininko kirčio vieta visada sutampa kitų tam tikrų linksnių kirčio vieta. Kartais gana sunku tinkamai parinkti linksniuojamų žodžių kirčio vietą, nes yra „pavojingų“ linksnių. Tai vienaskaitos įnagininkas bei vietininkas, daugiskaitos kilmininkas, galininkas iir vietininkas. Žinodami linksniuojamojo žodžio kirčiuotę, galime teisingai nustatyti ir „pavojingų“ linksnių kirčio vietą.. Lentelėje rasime atsakymą dėl dviskiemenių ir daugiaskiemenių žodžių kirčio vietos.

Kirčiuotės

Kirčiuotė	V.	N.	G.	Įn.	Vt.	Š.
Pirmoji	V	V	V	V	V	V
Antroji	V	N	G	Įn	Vt	Š
Trečioji	V	N	G	Įn	Vt	Š
Ketvirtoji	V	N	G	Įn	Vt	Š

Pirmoji Kirčiuotė

Pirmosios (1) kirčiuotės daugiaskiemeniai daiktavardžiai turi pastovų kirtį visuose linksniuose. Jei kirčiuotas yra priešpaskutinis skiemuo, tai to skiemens priegaidė yra tvirtapradė, pvz.: pastógė, atólas, beržônas, pasak¸čia, pasãulis. Jei pastovų kirtį turi tolesnis nuo galo skiemuo, tai tokie kirčiuoti skiemenys gali būti tvirtapradžiai, tvirtagaliai arba trumpieji, pvz.: pósakis, påsaka, påsakininkas, gírininkas.

Antroji Kirčiuotė

Antrosios (2) kirčiuotės daugiaskiemenių daiktavardžių priešpaskutinis skiemuo yra tvirtagalis arba trumpasis.

Trečioji Kirčiuotė

Šios kirčiuotės daugiaskiemeniai daiktavardžiai turi kirtį, šokinėjantį iš galūnės į antrąjį, trečiąjį, ketvirtąjį ar dar tolesnį nuo galo skiemenį. Trečiosios (3) kirčiuotės daugiaskiemeniai daiktavardžiai, lygiai kaip dviskiemeniai, turi kirtį, šokinėjantį iš galūnės į priešpaskutinį tvirtapradį skiemenį. Šios grupės žodžių nedaug.

Ketvirtoji Kirčiuotė

Ketvirtosios (4) kirčiuotės daugiaskiemenių daiktavardžių kirtis šokinėja iš galūnės į priešpaskutinį tvirtagalį arba trumpąjį skiemenį.

Sangrąžiniai Daiktavardžiai

Sangrąžiniai daiktavardžiai išlaiko vardininko kirtį visuose linksniuose ir yra pirmosios kirčiuotės, pvz.: kreipímasis, kreipímosi, kreipímuisi, kreipímąsi, kreipímusi, kreipímesi. išlieka ir sutrumpėjusioje galūnėje.

Sudurtiniai Daiktavardžiai

Sudurtiniai daiktavardžiai ir būdvardžiai su priešpaskutiniu kirčiuotu ilgu skiemeniu paprastai turi tvirtagalę priegaidę, ppvz.: bendrada»bis, -ė, greitakõjis, -ė, savamõkslis, -ė; bet: pel¸da, rugs¸jis, rugpj¿tis. Kiti sudurtiniai daiktavardžiai kirčiuojami įvairiai, pvz.: pirmådienis, kkalnågūbris - jungiamajame balsyje a ir kãulamilčiai, pùsiasalis - pirmojo dėmens šaknyje; diìnraštis, gãrlaivis - pagal pirmąją kirčiuotę ir rytmetýs - 3a, juokdarýs, -ė - 3b; laiškanešýs, -ė - 34a, angliakasýs, -ė - 34b, piktadarýs, -ė - 34b (pastarieji trys kirčiuojami ir pagal 3b kirčiuotę, t.y.

Tarptautiniai Žodžiai

Pagal pirmąją kirčiuotę kirčiuojami: fêrma, dêlta, fòrma, fròntas, pòlka, pòmpa, farmacêutas, fòrmulė, kònsulas, filosòfija, eskalåtorius ir kt. Pirmajai kirčiuotei priklauso nemaža tarptautinių žodžių su nnekirčiuotais formantais -ija (demokråtija, buržuåzija, anestêzija, distãncija), -ika (fízika, krònika, kibernêtika), -elis (kåbelis, mòdelis), -eris, -ė (dùbleris, -ė, tråleris), -ikas, -ė (akadêmikas, -ė, mechånikas, -ė), -usas (kòrpusas, låkmusas). Daugumos jų linksnių kirčiuojamas trečiasis nuo galo skiemuo.

Būdvardžiai

Būdvardžiai su priesaga -inis, -ė, padaryti iš žodžių, kurių daugiskaitos kilmininke (naudininke) kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo, išlaiko tų žodžių kirtį bei priegaidę ir yra pirmosios (1) kirčiuotės, pvz.: mìtai (mìtų, mìtams) - mìtinis, -ė, mókslas (mókslų, mókslams) - mókslinis, -ė, rankâ (ra¹kų, ra¹koms) - ra¹kinis, -ė; senóvė (senóvių, senóvėms) - senóvinis, -ė, mokyklâ (mokýklų) - mokýklinis, -ė, akôtas (akôtų) - akôtinis, -ė; literatūrâ (literat¾rų) - literat¾rinis, -ė.

Daiktavardžių Skirstymas

Atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio dalykas yra pavadinamas daiktavardžiu, visi šios kalbos dalies žodžiai skirstomi į dvi grupes: į konkrečiuosius ir abstrakčiuosius daiktavardžius. Konkrečiaisiais daiktavardžiais vadinami daiktavardžiai, reiškiantys įvairius konkrečius objektyviosios tikrovės daiktus, gyvas būtybes, reiškinius. Reikšmės ir kai kurių gramatinių ypatybių požiūriu konkretieji daiktavardžiai irgi nėra visiškai vienodi. Vieni jų reiškia daiktus, kurie gali būti skaičiuojami (namas, stalas, knyga, pieštukas, brolis, sesuo, lydeka, diena, naktis, pavasaris). Abstraktieji daiktavardžiai yra tie, kuriais pavadinami ne konkretūs daiktai, o abstrakčios sąvokos, daiktiškai suvokiami veiksmai, būsenos, ypatybės ir požymiai (esmė, drąsa, garbė, ilgesys, nuovargis, bėgimas, grožybė, ramumas).

Bendriniai ir Tikriniai Daiktavardžiai

Bendrinis daiktavardis reiškia daiktą kaip tokių pat daiktų visumos atstovą. Pvz., miestas žymi tai, kas bendra visiems miestams, o Vilnius - unikalus miestas, Lietuvos sostinė. Bendriniai daiktavardžiai - tai apibendrinti vienarūšių daiktų, gyvų padarų ar reiškinių pavadinimai (akmuo, džiaugsmas, gėlė, poetas, šuo, žemė, meilė, žaibas).