Nors gali atrodyti, kad kiaunės yra tik pamiškės sodybų ar senų miško trobelių gyventojos, iš tiesų taip nėra. Akmeninės kiaunės, skirtingai nei miškinės, gyvena ne tik akmenynuose, pašiliuose, bet ir labiau urbanizuotose vietovėse. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip šie žvėreliai prisitaiko prie gyvenimo mieste, kokią žalą gali padaryti ir kaip su jais kovoti.
Akmeninė kiaunė (Martes foina)
Akmeninės kiaunės: miesto gyventojos
Akmeninės kiaunės (Martes foina) gali gyventi ir miške, tačiau dažniausiai jos renkasi retus, akmenuotus plotus, šlaituotas vietas, sodus, sodybas ar net priemiesčius. Net jei paukščių neauginate, namuose, palėpėje ar garaže apsigyvenęs žvėrelis kels papildomą triukšmą ir netvarką. Paminėtinas ir jų vislumas: vėlyvą pavasarį akmeninės kiaunės atsiveda 4-5 kiauniukus.
Lazdijai - žalias miestas, apsuptas miškelių, pievų. Vietinių nestebina bebrai, čia pat, Lazdijos upelyje, plaukiojančios laukinės antys. Lazdijiečiai, gyvenantys nuosavuose namuose, turi tvartelius, laiko vištukes. Sako, šeškų ir kiaunių mieste pilna. Jos kartais aplanko vietos vištides. Į miestą užklysta net stirnos ir lapės.
Kaip atpažinti akmenines kiaunes?
Lietuvoje gyvena dvi kiaunių rūšys - miškinės ir akmeninės. Miškinės kiaunės gyvena miškų tankmėse, vengia žmonių. Akmeninės kiaunės gali gyventi miškuose, tačiau renkasi mažiau miškingas vietas - kalvų šlaitus, sodus, vis dažniau atklysta ir į miestus. Kiaunės - smulkūs, vieną-du kilogramus sveriantys gyvūnai. Maitinasi tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės maistu.
Miškinės (kairėje) ir akmeninės (dešinėje) kiaunės palyginimas
Žala, kurią gali padaryti kiaunės
Gyvenantys daugiabučiuose namuose žmonės džiaugiasi namo atnaujinimu, bet neseniai pajuto, kad turi neprašytų kaimynų. Kiaunės mėgsta žmonių namus, kuriuose mielai ir įsikuria. Jos išknisa apšiltinamąjį sluoksnį, nuo to kenčia namų terminė varža. Galima įsivaizduoti, kokia būna smarvė, kai žvėrelis į tokį tarpsienį suneša savo grobį. Tačiau atnaujinant daugiabučius namus sienos neretai šiltinamos akmens arba stiklo vata. Kartais kiaunės lenda į namus net jei ten neranda grobio, o tiesiog patinka vieta.
Nors eiliniam žmogui gali atrodyti, kad kiaunės yra nebent pamiškės sodybų ar senų miško trobelių problema, taip tikrai nėra. Net jei paukščių neauginate, namuose, palėpėje ar garaže apsigyvenęs žvėrelis kels papildomą triukšmą ir netvarką.
Šie gyvūnai kenkia žmogaus turtui, augintiniams, augalams, pasėliams. Yra tikimybė, kad šie gyvūnai gali pernešti ir žmogaus sveikatai pavojingas ligas.
Kaip atsikratyti kiaunių?
Yra nedaug būdų kaip šio žvėrelio atsikratyti. Visų pirma, reikėtų pastatus užsandarinti, kadangi kiaunė yra landus žvėrelis ir mėgsta įsikurti palėpėse ir kitur. Taip apsaugosite savo namus ne tik nuo jų, tačiau ir nuo lauko graužikų, kurie taip pat pro tas pačias ertmes (ir net mažesnes), gali įlįsti į jūsų namus. Tačiau, savaime suprantama, šis metodas veiksmingiausias, kai kiaunės namuose dar nėra.
Jei ji įsikūrė namuose ar kieme, ji vis tiek išlys medžioti. Tad lieka vienas iš efektyviausių sprendimų - tai spąstai. Tiesa, tai irgi gana rizikingas būdas, ypatingai jeigu jūs ar kaimynai auginate laisvai lakstančius gyvūnus - kad ir kates.
Kiaunes tokiomis sąlygomis (sodybose ir negyvenamuose pastatuose bei jų priklausiniuose, jei esate jų savininkas, galite gaudyti spąstais. Spąstai būna dviejų rūšių - selektyviniai, kurie kiaunę užmuštų iškart ir gyvagaudžiai, kurie gyvūną pagauna sveiką ir kuriuos reikia reguliariai tikrinti.
Spąstai turėtų būti leidžiami Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių. Gaudymas gyvagaudžiais spąstais yra laikomas humaniškesniu, tačiau reikia tikrinti spąstus - ilgiau palikta be maisto nugaiš.
Spąstų tipai
Patikimiausias būdas kovojant su kiaunėmis - spąstai. Jie skirstomi į selektyvinius ir gyvagaudžius. Į selektyvinius spąstus pakliuvęs žvėrelis žūsta nesikankindamas, gyvagaudžiais spąstais galima sugauti gyvūną jo nesužalojus. Geriausias masalas - mėsa.
- Selektyviniai spąstai: Kiaunę užmuša iškart.
- Gyvagaudžiai spąstai: Gyvūną pagauna sveiką, tačiau reikia reguliariai tikrinti.
Savo namų valdoje kiaunes galima gaudyti spąstais, tai nelaikoma medžiokle ir tą savininkas gali daryti ištisus metus. Tai yra efektyviausias būdas, kitokių patikimų atbaidančių priemonių nelabai ir yra. Tinka tiek selektyviniai, tiek gyvagaudžiai spąstai, tik, gaudant pastaraisiais, atsiranda problema, kur išvežti, kur paleisti gyvą kiaunę.
Jei sodyboje negyvenama nuolat, selektyviniais spąstais pagautas žvėrelis, jei jie laiku nepatikrinami, gali pradėti pūti, o gyvagaudžiais spąstais pagautas žvėrelis kankinsis arba žus iš bado. Gyvagaudžiais spąstais pagautą žvėrelį reikėtų paleisti arčiau miškingų plotų ar net miške.
Ką daryti aptikus kiaunę?
Vienintelis tinkamas sprendimas, kad į namus neužklystų kiaunės, - rasti ertmes, pro kurias laukinis gyvūnas gali įlįsti, ir jas izoliuoti. Beje, kiaunės atsiveda 3-7 jauniklius, kuriuos taip pat būtina išgaudyti. Būtina užtaisyti vietą, pro kurią kiaunės patenka į pastogę. Mokydamos jauniklius medžioti, kiaunės gali išpjauti ne tik kaimynų kiemo vištas.
Žemiau esanti lentelė apibendrina pagrindinius kiaunių gaudymo būdus ir jų ypatumus:
| Būdas | Aprašymas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Pastatų sandarinimas | Užtaisyti visas ertmes, pro kurias kiaunės gali patekti į namus. | Apsaugo nuo kiaunių ir kitų graužikų. | Veiksminga tik prieš kiaunėms apsigyvenant. |
| Selektyviniai spąstai | Spąstai, kurie iškart užmuša gyvūną. | Efektyvus, nereikia tikrinti kasdien. | Nehumaniškas, netinka, jei auginate kitus gyvūnus. |
| Gyvagaudžiai spąstai | Spąstai, kurie pagauna gyvą gyvūną. | Humaniškesnis, galima paleisti gyvūną kitoje vietoje. | Reikia reguliariai tikrinti, kur paleisti pagautą gyvūną. |
Šikšnosparniai: dar vieni miesto gyventojai
Siaubo romanų veikėjai, vampyrai, nelabojo pagalbininkai, - tokie mitai apie šikšnosparnius sklando mūsų visuomenėje. Šie gyvūnai apgaubti paslapties ir mistikos šydu dėl jų keistos išvaizdos, naktinio gyvenimo būdo bei pomėgio kurti kolonijas apleistose kapinių koplyčiose, senų bažnyčių rūsiuose, olose ir urvuose.
Šikšnosparnių galima aptikti ir Rokiškyje: dar prieš porą savaičių maždaug 400 šių gyvių kolonija slėpėsi P.Širvio gatvės 9-ojo namo ventiliacijos šachtose, tačiau jie išskrido.
Lietuvoje gyvena 15 rūšių šikšnosparniai, visi jie yra nykstantys, o 8 rūšys įrašytos į šalies Raudonąją knygą. Saugoti ir didinti šių paslaptingų gyvūnų populiaciją, anot pašnekovės, itin sudėtinga, nes šiems žinduoliams trūksta tinkamų žiemaviečių.
Šikšnosparniai