Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, nemažai gyventojų susiduria su finansiniais sunkumais, ypač senjorai ir kitos pažeidžiamos grupės. Socialinė maisto banko kortelė yra svarbus paramos instrumentas, padedantis socialiai pažeidžiamoms grupėms užtikrinti pagrindinius poreikius - maistą ir būtiniausias prekes. Ši iniciatyva suteikia galimybę žmonėms patiems pasirinkti maisto produktus prekybos vietose, o tai padeda išvengti stigmos ir leidžia prisitaikyti prie individualių poreikių.
Šiame straipsnyje aptariama, kaip organizacijos, tokios kaip „Maisto bankas“ ir „Senjoro“, teikia paramą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, kokie iššūkiai kyla ir kokios priemonės padeda palengvinti jų kasdienybę.
Socialinė Maisto Banko Kortelė
Socialinė maisto banko kortelė - tai elektroninė kortelė, veikianti panašiai kaip bankinė mokėjimo kortelė. Ji skirta tiems, kurie yra įtraukti į socialinės paramos gavėjų sąrašus arba patiria laikinų finansinių sunkumų. Kiekvieną mėnesį į kortelę yra pervedama tam tikra pinigų suma, kurią nustato savivaldybės socialinės paramos skyrius pagal šeimos sudėtį, pajamas ir poreikius.
Veikimo principas yra paprastas, tačiau apgalvotas. Pirmiausia, socialinės paramos skyrius įvertina žmogaus ar šeimos situaciją ir priima sprendimą dėl paramos skyrimo. Tuomet gavėjui suteikiama kortelė, kurioje periodiškai papildomos lėšos. Gavėjas su kortele gali apsipirkti tik tam tikruose prekybos centruose ar vietose, turinčiose sutartį su Maisto banku.
Atsiskaitymo metu kortelė naudojama taip pat, kaip ir įprasta mokėjimo kortelė - įvedant PIN kodą ar patvirtinant pirkimą. Svarbu tai, kad kortele galima įsigyti tik tam tikrus produktus: būtinus maisto gaminius, higienos priemones arba vaikų prekes. Socialinė maisto banko kortelė nėra skirta visiems gyventojams - jos paskirtis yra padėti tiems, kuriems labiausiai reikia. Kandidatų vertinimas vyksta pagal aiškius kriterijus.
Savivaldybės socialiniai darbuotojai renka informaciją apie asmens pajamas, turimą turtą, socialinę situaciją ir šeimos sudėtį. Tik po išsamaus vertinimo priimamas sprendimas dėl kortelės išdavimo arba atsisakymo. Ši paramos forma pasižymi keliomis esminėmis stiprybėmis, kurios atskiria ją nuo tradicinių maisto paketų ar paramos formų. Pirmiausia - lankstumas. Kitas svarbus aspektas - orumas. Socialinė parama tampa mažiau matoma visuomenei, todėl išvengiama stigmatizacijos, kurią dažnai patiria nepasiturintys asmenys.
Asmenims, kuriems nustatoma teisė į paramą, teikiamą pagal programą, parama skiriama vieneriems metams (iki einamųjų metų gruodžio 31 d.), jeigu asmuo nepranešė apie pajamų pokyčius. Dėl kortelės atsiėmimo reikės kreiptis į Labdaros ir paramos fondą ,,Maisto bankas“. Vienai šeimai išduodama 1 socialinė kortelė. Vilniaus miesto gyventojai kartu su socialinėmis kortelėmis gali gauti donacijas - surinktą paaukotą maistą iš prekybos vietų ar gamintojų ir kt., taip pat įvairių paramos akcijų metu surinktą ir projekto dalyviams atiduotą maistą.
Sutikimas dėl donacijų pildomas kartu su prašymu. Vienam paramos gavėjui suteikiama ne mažiau kaip 5 kg maisto donacijų per ketvirtį.
Svarbu žinoti:
- Reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių.
- Ne, šios lėšos yra griežtai skirtos tik pirkiniams atitinkamose prekybos vietose.
- Taip, tačiau tik už būtinosios higienos ar vaikų prekes.
- Reikia kuo greičiau informuoti Maisto banko atstovus ar savivaldybės socialinės paramos skyrių.
Socialinė maisto banko kortelė - tai ne tik parama gavėjui, bet ir visos visuomenės solidarumo išraiška. Kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie šios iniciatyvos - paaukoti lėšų Maisto bankui, savanoriauti jų projektuose ar dalyvauti paramos akcijose prekybos centruose. Tokiu būdu stiprinamas socialinis teisingumas ir sudaromos galimybės sunkiau gyvenantiems žmonėms gyventi oriai.
Asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos 2024 m. vienam šeimos nariui neviršija 264 eurų per mėnesį (gali būti išimčių, teirautis vietos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių darbuotojų) gali gauti prekybos tinklų kortelę, kuri skirta maistui įsigyti. Kortelė išduodama vieną kartą ir pildoma keturis kartus per metus, vienam šeimos asmeniui skiriant 25 eurų. Už kortelių išdalinimą atsakingos pačios savivaldybės. Už kortelių papildymą atsako Europos socialinio fondo agentūra (ESFA).
Kur kreiptis? Užpildyti prašymo gauti kortelę formą vietos savivaldybės administracijoje / vietos seniūnijoje. Dėl tikslaus adreso, kur atvykti, kreiptis į vietos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Visus maisto produktus ir kitas prekes (pvz., asmens higienos, buities apyvokos daiktai, namų švaros prekės, kūdikių prekės, drabužiai, avalynė ir kt.). Draudžiama įsigyti alkoholinius gėrimus, tabaką, loterijos bilietus. Lėšos į korteles bus pervedami 4 kartus per metus. Naudoti lėšas galima nuo jų gavimo momento iki ateinančių kalendorinių metų kovo 14 d. Vienam asmeniui 2024 m. ketvirčio suma yra 25 eurai.
Socialinės paramos kortelė Vilniuje
„Maisto Banko“ Veikla ir Pajamos: Kasdieninė Pagalba
Turbūt Lietuvoje nerastume žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie labdaros ir paramos fondą „Maisto bankas“. Tačiau ar žinojote, kad kasdien vien Vilniuje „Maisto banko“ savanoriai nepasiturinčiaisiais besirūpinančioms organizacijoms išdalina nuo 2 iki 4 tonų maisto?
Lietuvoje kasdien „Maisto bankas“ besibaigiančio galiojimo maisto produktus surenka iš trijų šimtų parduotuvių. Vilniuje „Maisto bankas“ neseniai pradėjo bendradarbiauti su prekybos tinklu „Express Market“ - čia atliekančius maisto produktus turi galimybę atsiimti pačios mažas pajamas gaunančios šeimos.
Nuo pirmadienio nepasiturinčius šalies gyventojus pasieks šiais metais pirmoji parama maisto produktais, jos sulauks beveik 157 tūkst. Maisto dalijimas yra viena iš valstybės teikiamos paramos formų, kuri padeda nepasiturintiems ar sunkumų patiriantiems žmonėms. Parama nepasiturintiesiems šiemet dar bus dalinama ir birželio, rugpjūčio, spalio bei gruodžio mėnesiais.
Maisto produktus gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 235,50 eurų per mėnesį. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija nurodytą sumą per mėnesį.
Pernai išdalinęs 6 166 tonas maisto, lietuviškasis „Maisto bankas“ pasiekė 32,8% metinį augimą. „Centrinėje ir Rytų Europoje mus lenkia tik didžioji kaimynė Lenkija“, - sako „Maisto banko“ vadovė Kristina Tylaitė.
Viena vertus, daugiau maisto atiduoda maisto gamintojai ir prekybininkai, reaguodami į aukštus maisto bankų gebėjimus suteikti pagalbą mažiausias pajamas gaunantiems europiečiams. Bendradarbiaudami su 33,2 tūkst. socialinių organizacijų, maisto bankai kasdien nepasiturintiems patiekia net 2,9 mln. porcijų.
Federacijos nariai laikosi keleto bendrų principų. Vieną jų - remtis savanorišku darbu - puikiai iliustruoja jungtinė statistika: maisto bankams talkina 15,5 tūkst. savanorių, kurie sudaro net 90 proc. darbuotojų.
Daugelyje šalių daug daugiau nei anksčiau gaunama greitai gendančių vaisų ir daržovių, šviežios mėsos, kepinių, pusgaminių. Patirtimi, kaip perdirbami ir ilgesniam naudojimui paruošiami šie produktai, dalinosi Prancūzijos, Ispanijos, Nyderlandų, Lenkijos maisto bankai.
Už veiklą gaunamas finansavimas: iki 0,55 Eur fiksuota įkainio suma už 1 (vieną) kilogramą atiduoto (donuoto) maisto projekto dalyviui.
Grafikas: "Maisto Bankas", Labdaros Ir Paramos Fondas (Kodas 192015172) Metų Pardavimų Pajamos (Apyvarta)
Pavyzdžiai Iš Gyvenimo: Kaip „Senjoro“ Padeda Senoliams
Anot organizacijos „Senjoro“, kurios tikslas yra padėti senoliams išlaikyti kokybišką ir turiningą gyvenimą, vadovės Rugilės Bitautaitės, neretas žemiausias pajamas gaunantis senjoras gyvena itin kukliomis sąlygomis - būstuose, reikalaujančiuose remonto, su nusidėvėjusiais baldais, kartais net be patogumų.
„Senjoro“ vadovė sutinka pasidalinti keletu istorijų apie senolius, kuriems itin sunku sudurti galą su galu ir kuriems organizacija teikia socialines paslaugas:
- Senjoras iš Šiaulių rajono: Pensinio amžiaus senjoras iš Šiaulių rajono gyvena vienas nuosavame name. Jo pajamos - minimalios, todėl kasdien patiria finansinių sunkumų. Pradėjus teikti socialines paslaugas, buvo pastebėtos itin skurdžios gyvenimo sąlygos: trūko būtiniausių baldų, tinkamos aprangos, net maisto. Kartu su organizacijos individualios priežiūros darbuotoja jam buvo suorganizuota kompensacija kietajam kurui įsigyti, iš labdaros organizacijų gauta reikalingų baldų ir drabužių. Kadangi iš gaunamų pajamų vyras sunkiai išsiverčia, ypač maisto įsigijimo atžvilgiu, socialiniai darbuotojai padeda planuoti išlaidas bei ieškoti paramos galimybių. Tam tikrą pagalbą vyras gauna pats - savo darželyje augina daržoves ir vaisius, kurie papildo maisto racioną. Vis dėlto, anot „Delfi“ pašnekovės, dėl ribotų pajamų senjoras gyvena ant skurdo ribos, todėl kiekvienas sprendimas, suteikiantis bent minimalų saugumą, tampa itin svarbus jo kasdienybei.
- Vaclovas iš Lazdijų: „Senjoro“ vadovė taip pat pasakoja ir apie 71-erių Vaclovą iš Lazdijų, kuris socialiniame būste gyvena vienas ir kurio pajamos yra 290 eurų per mėnesį. „Didžiąją dalį pajamų tenka sumokėti už komunalines paslaugas, ypač žiemą, todėl likusios sumos beveik neužtenka maistui ir vaistams. Vaclovas renkasi maistą pagal tuo metu galiojančias akcijas, dažnai perka „antrarūšius“ vaisius ar daržoves turguje. Taip pat perka tik tuos vaistus, kurie būtini kasdien, papildomus vitaminus tenka pamiršti.
- Senjoras iš Lazdijų: Anot R. Bitautaitės, kito senjoro iš Lazdijų, pensija yra 300 Eur per mėnesį. Jis gyvena savo bute, kuris, anot „Senjoro“ vadovės, jau seniai prašosi remonto: langai seni, sienos aptrupėjusios, baldai nusidėvėję. „Didžioji dalis pinigų iš karto išleidžiama sumokėti už komunalines paslaugas ir nusipirkti brangius vaistus. Likusios sumos vos užtenka pigiausiems maisto produktams - kruopoms, makaronams, duonai. Mėsa ar vaisiai ant stalo pasirodo tik retkarčiais, higienos priemonėms dažnai nelieka lėšų. Senjoras taupo visur, kur tik įmanoma. Perka tik pigiausius produktus, skaičiuoja kiekvieną centą. Kai pritrūksta, pagelbsti kaimynė - atneša sriubos ar daržovių iš savo daržo. Brolis, kiek gali, taip pat prisideda prie smulkių išlaidų. Didelė paspirtis - „Maisto banko“ parama. Senjoras džiaugiasi gaunamais paketais su aliejumi, kruopomis, konservais - tai leidžia bent šiek tiek palengvinti buitį“, - pasakoja „Delfi“ pašnekovė.
Iššūkiai ir Problemos
Šildymo ir vandens kompensacijos mechanizmas turėtų amortizuoti šias kainas, tačiau ne visi gali pasinaudoti šiomis kompensacijomis. Pavyzdžiui, nelegaliai būstą nuomojantys gyventojai, nes šeimininkai vengia mokesčių. Tai yra krizės apnuoginta problema, kad vis dar nėra sukurtas racionalus nekilnojamojo turto mokesčių mechanizmas. Tie, kas negalės pasinaudoti šiomis kompensacijomis, kreipsis į paramos organizacijas. Jos tikrai negalės padengti visų išaugusių kaštų. Deja, nevyriausybinio sektoriaus pagalba nėra adekvačiai apmokama.
Pagalbos maitinimu įkainiai buvo nustatyti užpernai, o kainos kyla, tuomet ir pačioms organizacijoms tenka ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Manau, kad esant tam tikriems susitarimams, paslaugos turi būti tinkamai apmokamos, o ne tikimasi, kad organizacijos pačios iš nežinia kur padengs padidėjusį poreikį.
Yra tokių, kurie labai gerai žino, ką gali gauti ir to reikalauja. Girdime, kad būna ir labai įžūlių žmonių. Bet kartu susiduriame ir su tokiais, kuriems nedrąsu prašyti pagalbos. Net tuomet, kai matai, kad situacija labai sudėtinga, žmonėms gėda prašyti paramos. Net tuomet, kai pajamos apgailėtinai mažos ir, atrodo, kad iš jų iš viso turėtų būti sudėtinga išgyventi.
Labiausiai skursta senyvo amžiaus žmonės, žmonės su negalia, vieniši tėvai. 8 proc. visų dirbančių yra skurdo rizikoje. Tai nėra gera situacija, nes jeigu žmonės dirba, turėtų sugebėti išlaikyti šeimą ši savo darbinių pajamų. Gerai, kad valstybė padeda, bet dalies žmonių tai neišgelbsti.