Lazerinė regėjimo korekcija siūlo galimybę atsikratyti akinių ar kontaktinių lęšių, tačiau ne kiekvienam ji tinka. Kaip ir bet kurios operacijos, LASIK, LASEK ir PRK atveju išlieka rizika dėl nesėkmingų rezultatų, komplikacijų ar sunkių pažeidimų, kurių priežastys nežinomos ar jų negalima numatyti.
Nors daugumai pacientų stebimas žymus regėjimo pagerėjimas, nei Jūsų chirurgas, nei oftalmologas, nei mūsų klinika ir jos personalas negali pažadėti ar garantuoti, kad operacija bus 100 % sėkminga ir efektyvi ar pagerins Jūsų regėjimą.
Prieš nusprendžiant dėl lazerinės regėjimo korekcijos, svarbu atlikti keletą žingsnių, kurie padės užtikrinti, kad procedūra būtų sėkminga. Pirmiausia, rekomenduojama pasikonsultuoti su kvalifikuotu akių gydytoju, kuris atliks išsamų akių tyrimą.
Akių gydytojas atliks įvairius testus, kad nustatytų, ar esate tinkamas kandidatas lazerinei korekcijai. Jei gydytojas nustato, kad esate tinkamas kandidatas, jums bus pateikti nurodymai, kaip pasiruošti procedūrai.
LASIK akių chirurgijos mitų paneigimas – pilnas interviu
Galimos komplikacijos po akių korekcijos lazeriu
Priešoperacinio ištyrimo metu chirurginės intervencijos pasekmės (t.y. Yra nedidelė galimybė, kad po procedūros ar jos komplikacijų Jūsų matymas taps neryškus, iškreiptas, dvejinsis ar bus matomi ratilai bei kiti sutrikimai, ir kad jų NEBUS galima iškoreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais.
Jei taip atsitiktų, chirurgas tai aptars ir duos patarimą dėl tolesnio gydymo, kuris gali būti medikamentinis ar papildoma operacija. Jei išeičių neįmanoma koreguoti medikamentais ar papildoma paviršine ragenos chirurgija, vienintelis kelias regėjimui sugrąžinti gali būti ragenos persodinimas.
Kartais uždegiminės būklės gali sukelti ragenos uždegimą, vedantį retais atvejais i ragenos lopo išplonėjimą; tai gali sumažinti regėjimo ryškumą ar kitus aukščiau minėtus regos sutrikimus.
Ir dar, kadangi LASIK pradėta taikyti prieš ~30 metų, napakankamai žinoma apie atokius procedūros rezultatus (kai pacientai sulauks 70-80 metų). LASEK ir PRK atvejais viskas žymiai papračiau, akys po kurio laiko pasidaro lyg būtų neoperuotos.
Regos sutrikimai
Kai kurie pacientai gerai nemato tamsoje ar prieblandoje ir kartais, po preocedūros, apie šviesos šaltinius gali stebėti tam tikrus optinius efektus, vadinamus „halos“ ar „starbust“. Tiems pacientams, kurie jaučia šiuos efektus, kartais vairuojant tamsoje gali prireikti dėvėti akinius.
Daugumoje tai laikini efektai, kurie dažniausiai trunka nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių. Akinantis spindesys ir ratilai gali išlikti ir pastoviai, bet dažniausiai tiems pacientams, kurie iki operacijos turėjo aukšto laipsnio trumparegystę ar toliaregystę, ir, kurių vyzdžiai platesni už vidutinius.
Ratilai dažnai pasireiškia tiems pacientams, kurių vydžiai tamsoje platesni už ragenos zoną, kurioje buvo atlikta lazerinė procedūra.
Mikroskopiniai ragenos paviršiaus nelygumai gali sąlygoti nežymų regėjimo pablogėjimą. Šių nelygumų galimybė padidėja priklausomai nuo to, kiek daug dioptrijų buvo koreguojama.
Bendrai, po procedūros, apie 1 % pacientų regėjimas gali sumažėti dviem regėjimo lentelės eilutėm.
Techniniai nesklandumai
Mikrokeratomo ir eksimerinio lazerio techninis aptarnavimas atliekamas pagal gamintojo specifikacijas. Tačiau, nežiūrint tokios reguliarios priežiūros, mikrokeratomo ir lazerio darbas gali sustoti, dėl ko gali reikėti nutraukti operaciją.
Per maža arba per didelė korekcija
Kai kuriais atvejais, tiksliai lazeriu pašalintas ragenos audinio kiekis gyjimo metu pasikeičia. Kadangi Jūsų refrakcijos ydą siekiama ištaisyti pilnai (jeigu su chirurgu neaptarėte kitos galimybės), gydymo objektu laikoma „vidutinė“ akis.
Jeigu Jūsų akys gyja kitaip nei „vidutinės“, Jūsų refrakcija gali pasikeisti į per didelę ar per mažą. Pacientai skirtingai toleruoja hipo- ar hiperkorekciją.
Dažniausiai tai gali būti koreguojama akiniais, kontaktiniais lęšiais ar pakartotina operacija. Nedidelė dalis pacientų negali būti pakartotinai operuojami, dažniausiai dėl likusio nepakankamo ragenos audinio kiekio.
Jautrumas šviesai ir kintantis matymas
Po operacijos pacientai gali būti ypač jautrūs ryškiai šviesai ir spindesiams taip pat pastebėti, kad matymas nepastovus. Tai dažniausiai laikini reiškiniai, kurie išnyksta po vieno (1)- trijų (3) mėnesių, kol akis gyja ir stabilizuojasi.
Infekcija, kraujavimas ir kitos komplikacijos
Kiti operacijos pavojai - tai nepasiduodanti gydymui antibiotikais sunki infekcija, kraujavimas, ragenos paburkimas, tinklainės atšoka, tinklainės arterijų ar venų okliuzija, katarakta, reakcija į vaistus ar kt. komplikacijos.
Šios komplikacijos gali būti nežymios ir laikinos. Taip pat egzistuoja atokūs pavojai, kurių tikimybė vertinama mažiau, nei 1 iš 10,000 atvejų.
Regresija
Ragena yra gyvas audinys. Jei dalis audinio buvo pašalinta iš ragenos, paviršinis epitelis („oda“) gali sustorėti, bandydamas kompensuoti tą formos pokyti, kuris buvo padarytas.
Gydytiems pacientams tai pasireiškia skirtingai, todėl vieniems pacientams iš karto gaunamas stabilus rezultatas (epitelis sustorėja minimaliai), kai, tuo tarpu, kitiems įvyksta regresija (epitelis sustorėja ženkliau).
Didesnį polinkį regresijai turi aukšto laipsnio trumparegiai ir toliaregiai. Dauguma atvejų pacientas gali būti pakartotinai operuojamas, siekiant pagerinti matymą į tolį.
Galimybė pakartotinai operuoti priklauso nuo saugumo parametrų, kuriuos nustato Jūsų chirurgas.
Padidėjęs akispūdis
Savaitę po operacijos naudojami steroidų lašai retais atvejais gali gali padidinti spaudimą akių viduje. Paprastai akispūdis sugrįžta į normą iš karto, kai nutraukiamas steroidų lašinimas.
Pakilęs akispūdis turi būti atidžiai sekamas ir , jei jis pakilęs ženkliau, gali būti reikalingas papildomas gydymas lašais ar/ir peroraliniais medikamentais.
Sumažėjęs atsparumas traumoms
Mažiausiai 3 mėnesius po operacijos ragenos lopas yra labai jautrus traumoms. Kuomet sportuojate, ar užsiimate kita veikla, kai gali būti kontaktas su akimis, būtinai dėvėkite apsauginius akinius.
Vokų užkritimas
Su amžiumi stebimas natūralus vokų užritimas.
Ragenos ektazija
Po dalies ragenos audinio pašalinimo lazeriu, po lopu turi dar likti tam tikras jo kiekis. Tai, manoma, sąlygoja ilgalaikį ragenos stabilumą.
Retais atvejais po lopu lieka mažiau ragenos audinio, nei manyta. Tai gali sąlygoti du dalykus: ragenos išsipūtimą, kuris panaikiną gydymo efektą, grąžindamas rageną į pradinę būklę, arba ragenos deformaciją su jos išplonėjimu ir gaubtumo pasikeitimu, sąlygojančiu netaisyklingą jos formą.
Ši ragenos deformacija vadinama ektazija, kuriai panaikinti ir regėjimui atstatyti kartais reikalingas ragenos persodinimas.
Klaidingai arba nepakankamai suformuotas lopas
Ragenos lopas gali būti per plonas, nelygus, per trumpas, gali susiraukšlėti, pasislinkti ar netinkamai sugyti. Tai laikina situacija, dėl kurios LASIK turi būti atidedama, kol chirurgas suformuos naują lopą arba, kuri gali sukelti praeinantį ragenos pažeidimą.
Rizika, kad lopo formavimo komplikacijos gali sumažinti regėjimą 2 ir daugiau eilučių regėjimo tyrimo lentelėje, svyruoja nuo 1 iki 10 iš 1,000 atvejų.
Be to, egzistuoja rizika, vertinama 1 iš 1000, kad lopas bus visiškai nupjautas nuo ragenos (tai vadinama „laisvas lopas“). Paprastai ši situacija leidžia Jūsų chirurgui užbaigti lazerinę operaciją, nors tam tikrais atvejais ji gali būti atidėta.
Yra tikimybė, kad pacientams, kuriems operacija atlikta su laisvu lopu, gali nesikoreguoti prastas regėjimo aštrumas ir reikėti ragenos persodinimo.
Svetimkūniai ar infekcija po lopu
Kartais, užbaigus LASIK operaciją, po ragenos lopu gali likti nedaug smulkių svetimkūnių ar audinio gabalėlių. Svetimkūnių gali likti nuo operacijos metu naudojamų instrumentų ar ašarų plėvelės lipidų.
Chirurgas gali nuspręsti tuoj pat išplauti iš po lopo esančius nešvarumus. Kartais pavienės dalelės paliekamos be chirurginės intervencijos ir stebimos. Beveik visais atvejais likę dalelės neturi jokios įtakos paciento regėjimui.
Infekcija lopo paviršiuje ar po juo yra labai reta, išsivystanti 1 iš 10,000 atvejų. Infekcija gydoma pradedant lašinti antibiotikų lašus ir dauguma atveju imamas ragenos pasėlis.
Kartais chirurgui gali tekti atkelti ragenos lopą, kad paimtų pasėlį ir gydytų infekciją.
Difūzinis lamelarinis keratitas arba „Sacharos smėlynai“
Vienam iš 500 pacientų po ragenos lopu išsivysto laikina uždegiminė reakcija. Ši būklė buvo pavadinta „Sacharos smėlynais“ arba difūziniu lamelariniu keratitu (taip pat žinomu kaip DLK).
Tiksli šios komplikacijos priežastis kol kas dar nenustatyta, bet manoma, kad tai daug įvairių faktorių. Pacientai, kuriems išsivystęs DLK gali nieko nejausti arba jausti kiek neryškų matymą ar ašarojimą, trunkantį nuo kelių dienų iki kelių savaičių, ir sulėtinantį gyjimo procesą.
Epitelio erozija
Epitelis - tai paviršinis ragenos ląstelių sluoksnis, kuris kaip „oda“ apsaugo ragenos stromą. Jei epitelis yra nugramdomas ar pašalinamas, jis, paprastai, atauga.
LASIK operacijos metu chirurgas suformuoja lopą iš ragenos epitelio ir stromos bei laiko jį atverstą, kol atlieka lazerinę procedūrą.
Kai kurių žmonių epitelis nėra labai tvirtai fiksuotas prie stromos; tokioms akims padidėja epitelio įbrėžimų ar nubraukimo rizika, ypač tuo momentu, kai mikrokeratomas slysta ragenos paviršiumi, formuodamas lopą.
Kartais mes galime šią būklę identifikuoti ir iš anksto pranešti pacientui apie galimą riziką. Tačiau 1 iš 500 pacientų iki operacijos nėra jokių požymių, be to vyresniems žmonėms lopo formavimo metu dažniau būna silpnesnio epitelio plotų.
Tokiais atvejais po LASIK chirurgas ant ragenos uždeda kontaktinį lęšį, kaip tvarstį, skatinantį gyjimą ir mažinantį diskomfortą.
Pacientams, kuriems epitelis buvo nubrauktas ar nusilupo, gyjimo procesas gali užtrukti, taip pat gali padidėti komplikacijų, tokių kaip infekcija, uždegimas, recidyvuojanti ragenos erozija, lopo susiraukšlėjimas ar epitelio įaugimas, rizika.
Žymaus epitelio pažeidimo atveju, Jūsų chirurgas, paprastai, gali pakelti lopą ir atlikti lazerinę procedūrą. Tačiau, taip pat, jis gali rekomenduoti atidėti operaciją kitoje akyje, kol pirmosios akies regėjimas atsistatys.
Tai būtų 1 iš 500 atvejų, kuomet įvyksta ryškus ragenos epitelio pažeidimas. Jūsų chirurgas gali ir nerekomenduoti atlikti LASIK kitoje akyje, jei nustatys, kad Jūs linkęs į epitelio pažeidimus.
Epitelio įaugimas
Epitelio įaugimu vadinama būklė, kuomet epitelio ląstelės nuo ragenos paviršiaus auga po lopo kraštais. Didžioji dauguma šių ląstelių sunyksta savaime.
Tačiau, jei ląstelės auga toliau, jos gali turėti įtakos gilesniems audiniams, sukeldamos astigmatizmą, lopo krašto suplonėjimą ir regėjimo aštrumo sumažėjimą.
Ši būklė paprastai gydoma medikamentais ir stebima, tačiau gali tekti chirurginiu būdu pašalinti ląsteles iš tarpo.
Akių sausumas
Akių sausumas yra būdinga, bet dažniausiai laikina LASIK, taip pat ir LASEK/PRK komplikacija. Jis gali būti gydomais dirbtinių ašarų lašais ar, labai retais atvejais, laikinais ašarų takų kamšteliais, sulaikančiais normalų ašarų nutekėjimą į nosį.
Akių sausumas, paprastai, sumažėja per kelis mėnesius po operacijos, nors retais atvejais gali trukti ir ilgesnį laiką. Tuomet gali tekti ilgiau lašinti ašarų pakaitalus ar taikyti ilgalaikę ašarų takų okliuziją.
Kraujagyslių okliuzija
Kuomet, formuojant ragenos lopą, uždedamas prisiurbimo žiedas, spaudimas akies viduje ženkliai pakyla ir dauguma pacientų pastebi, kad šviesa toje akyje ryškiai sumažėja ar visai išnyksta. Prisiurbimo žiedą pašalinus, matymas atsistato per kelias sekundes.
Išlieka labai nedidelė rizika, kad, kai prisiurbimo žiedas sustabdo akies kraujotaką, gali įvykti negrįžtamas tinklainės ar jos kraujagyslių pažeidimas, pasireiškiantis regėjimo netekimu.
Intensyvi ragenos drumstis
Ragėnos drumstis yra normalaus gyjimo proceso dalis. Ji palaipsniui mažėja, palikdama labai menką ar visai nepalikdama įtakos galutiniam regėjimui.
Tačiau, jei drumstis yra labai intensyvi ar nenykstanti, gali tekti skirti papildomą gydymą. Drumstis retais atvejais galėtų susiformuoti LASIK gydytiems pacientams, kuriems buvo ryškus epitelio nusilupimas ar erozija.
LASEK/PRK taikymo atvejais, intensyvi drumstis gali susiformuoti, kuomet šalinama didelė refrakcijos yda (t.y.
Ar Jūsų Akys Tinkamos Lazerinei Regėjimo Korekcijai?
Regėjimas - tai ne tik vienas iš penkių pojūčių, bet ir mūsų langas į pasaulį. Jis formuoja mūsų kasdienybę, leidžia mėgautis gražiais akimirkomis ir užtikrina, kad galėtume atlikti kasdienes užduotis be jokių trukdžių.
Tačiau, kai regėjimas pradeda silpnėti, tai gali tapti dideliu iššūkiu. Lazerinė regėjimo korekcija yra saugi, greita ir neskausminga procedūra, tačiau prieš apsisprendžiant, svarbu įvertinti keletą esminių kriterijų.
Pirmiausia, reikia atsižvelgti į tai, kokios regos problemos jus kamuoja. Trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas - tai trys pagrindinės regėjimo sutrikimų rūšys, kurias galima efektyviai koreguoti lazeriu.
Lazerinė korekcija dažniausiai taikoma tiems, kurių dioptrijos svyruoja nuo +4 iki -8/-10. Jei jūsų regėjimo sutrikimai yra pernelyg stiprūs, gali tekti ieškoti kitų sprendimų.
Taip pat svarbu, kad regėjimas būtų stabilus bent metus prieš procedūrą, nes nuolatiniai pokyčiai gali reikalauti pakartotinės operacijos. Amžius yra dar vienas svarbus aspektas, lemiantis, ar esate tinkamas kandidatas lazerinei korekcijai.
Paprastai ši procedūra atliekama tik nuo 18 metų, kai akies augimas ir rega stabilizuojasi. Rekomenduojama, kad pacientai būtų iki 45 metų, kol dar neprasidėjo natūralūs presbiopijos pokyčiai.
Ragenos storis ir būklė yra esminiai kriterijai, lemiantys, ar galima saugiai atlikti lazerinę procedūrą. Storas ir sveikas ragenos sluoksnis gali atlaikyti korekciją, tuo tarpu esant keratokonuso ar kitiems ragenos pakitimams, lazerinė korekcija gali būti neįmanoma arba pavojinga.
Lazerinė regėjimo korekcija atliekama naudojant naujausios kartos lazerius, kurie veikia itin tiksliai ir greitai. Procedūra trunka apie 10-15 minučių, atliekama ambulatoriškai ir yra neskausminga, nes prieš tai sulašinami vietiniai anestetiniai akių lašai.
Yra keli skirtingi lazerinio regėjimo korekcijos metodai, tinkantys skirtingiems pacientams. Kiekvienas metodas turi savo ypatybes ir tinkamumą, priklausomai nuo individualių akies struktūros ypatumų.
Nors lazerinė regėjimo korekcija yra saugi procedūra, kaip ir bet kuri chirurgija, ji gali turėti tam tikrų rizikų. Lazerinė regėjimo korekcija gali būti puikus sprendimas tiems, kurie nori atsikratyti akinių ar kontaktinių lęšių.
Tačiau svarbu atidžiai įvertinti savo regėjimo būklę, amžių, ragenos storį ir bendrą akių sveikatą. Pasikonsultavus su specialistu ir atlikus reikiamus tyrimus, galite priimti informuotą sprendimą dėl šios procedūros.
Jei manote, kad esate tinkamas kandidatas lazerinei regėjimo korekcijai, rekomenduojame užsiregistruoti pas akių gydytoją, kad gautumėte išsamesnę informaciją ir individualų vertinimą.
Po lazerinės regėjimo korekcijos svarbu laikytis gydytojo nurodymų, kad užtikrintumėte sėkmingą gijimą.