Visos žiniasklaidos priemonės tik ir mirga antraštėm “Europos Sąjunga”. O kas ta Europos Sąjunga? Kokios šalys sudaro šią sąjungą? Kokios šalys siekia į ją įstoti?
Šiuo metu kandidatės į ES statusą turi 9 šalys. Norėdama įstoti į ES, šalis kandidatė turi atitikti Kopenhagos kriterijus. Būtent laikytis demokratijos principų, pagarbos žmogaus teisėms principų, taip pat teisinės valstybės principų.
ES plėtros politikos kertinis akmuo tebėra demokratija, teisinės valstybės principas ir pagrindinės vertybės. Europos Komisija priėmė metinį plėtros dokumentų rinkinį, kuriame išsamiai įvertinta Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Kosovo, Moldovos Respublikos, Sakartvelo, Serbijos, Šiaurės Makedonijos, Turkijos ir Ukrainos padėtis ir padaryta pažanga siekiant narystės ES.
Plėtra yra istorinė galimybė tiek stojančiosioms valstybėms, tiek dabartinėms valstybėms narėms ir visai ES.
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Dėl įtemptų geopolitinių aplinkybių kaip niekad svarbu užbaigti mūsų žemyno suvienijimą vadovaujantis tomis pačiomis demokratijos ir teisinės valstybės vertybėmis.
Pastaraisiais metais jau padarėme didelę pažangą siekdami integruoti naujas valstybes nares. Plėtros procesas ir toliau grindžiamas pasiekimais ir priklauso nuo kiekvienos partnerės padarytos objektyvios pažangos. Tam reikia ryžto įgyvendinti negrįžtamas reformas visose ES teisės srityse, ypatingą dėmesį skiriant pagrindiniams plėtros proceso principams.
Naujos priemonės ir mechanizmai skatina mūsų šalių partnerių socialinį ir ekonominį augimą. Spartėjant stojimo procesui ES siūlo tam tikrą bendrosios rinkos naudą ir teikia didesnę finansinę paramą, kad mūsų partnerės galėtų palaipsniui integruotis ir įsitvirtinti ES.
ES plėtra dabartinėms ir būsimoms narėms duos labai daug socialinės ir ekonominės naudos. Padidėjęs vartotojų skaičius bendrojoje rinkoje suteiks didelių galimybių įmonėms plėstis ir laisviau prekiauti.
Vis svarbiau, kad plėtros šalys spartintų struktūrines reformas, kad būtų sudarytos sąlygos tvariam augimui vidutinės trukmės laikotarpiu ir padaryta pažanga vykdant narystės ES ekonominius kriterijus. Kad tai būtų pasiekta, reikia užtikrinti veikiančią rinkos ekonomiką ir parodyti pajėgumą atlaikyti ES konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas.
Be sėkmingų ekonomikos ir investicijų planų, reformas, visų pirma teisingumo ir teisinės valstybės srityse, skatina Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planas, kuriame numatyta 6 mlrd. EUR vertės reformų ir ekonomikos augimo priemonė, ir 50 mlrd. EUR vertės Ukrainos priemonė. Sykiu 2024 m. spalio 10 d. Komisija pristatė Moldovos ekonomikos augimo planą, kuriame numatyta 1,8 mlrd. EUR.
Darbas ES institucijose: galimybės ir iššūkiai
Pagrindinės šalys kandidatės
Šiuo metu yra kelios šalys, kurios siekia narystės Europos Sąjungoje. Kiekvienos iš jų situacija ir perspektyvos skiriasi.
Šiaurės Makedonija
Valstybės kandidatės statusą turi Makedonija. Sostinė Skopjė Plotas 25 333 km² Gyventojų sk 2 066 718 Valiuta Denaras. Vėliava.
Islandija
Islandija tapo vienintele šalimi, kuri 2015 metais atsiėmė paraišką dėl narystės ES. Sostinė Reikjavikas Plotas 103 000 km² Gyventojų sk 299 388 Valiuta Islandijos krona.
Turkija
Ekspertai Turkijos kelią į ES vadina ilgiausiu ir sunkiausiu. Šalis 1987 metais pateikė paraišką įstoti į EEB, kuri vėliau buvo transformuota į Europos Sąjungą. Nuo 1999 m. Turkija yra ES kandidatė. O nuo 2005 metų veda derybas.
Ankaros šalininkai mano, kad Turkija sustiprins Europos Sąjungos, kaip pasaulinės geostrateginės žaidėjos, pozicijas. Juk šalis turi antras pagal dydį ginkluotąsias pajėgas NATO, taip pat reikšmingus ekonominius išteklius.
Turkijos kliūtis yra ne tik demokratinės vertybės, bet ir religija. Vienas tokių - geografiškai Turkija kur kas labiau azijinė nei europinė valstybė. Demografinės tendencijos rodo, kad užaugus vos vienai kartai Turkija jau galėtų pretenduoti į didžiausios Europos Sąjungos valstybės statusą, taip užsitikrindama svarų balsą Europoje.
Sostinė Ankara Plotas. Turkija yra šalis kandidatė ir viena iš svarbiausių Europos Sąjungos partnerių. Vis dėlto, stojimo derybos su šia šalimi tebėra sustabdytos nuo 2018 m. pagal ES Tarybos sprendimą. Tebėra rimtų susirūpinimą keliančių klausimų pagrindinių teisių ir teisinės valstybės, įskaitant teisminių institucijų nepriklausomumą, srityse. Dialogas teisinės valstybės ir pagrindinių teisių klausimais lieka neatsiejama ES ir Turkijos santykių dalis.
Serbija
Sostinė Belgradas Plotas. Serbija.
Juodkalnija
Sostinė Podgorica Plotas 14 026 km² Gyventojų sk 625 266 Valiuta Euras. Juodkalnija.
Ukraina
Gruodžio 14 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti derybas su dviem kandidatėmis įstoti į Europos Sąjungą - Ukraina ir Moldova.
Stojimo derybų su Ukraina pradžia buvo svarbus Ukrainos ryžto vykdyti reformas siekiant narystės ES pripažinimas. Po 2024 m. birželio mėn. įvykusios pirmosios tarpvyriausybinės konferencijos sklandžiai vykdomas acquis analitinis nagrinėjimas (peržiūra). Jei Ukraina įvykdys visas sąlygas, EK tikisi kuo greičiau 2025 m.
Moldova
Gruodžio 14 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti derybas su dviem kandidatėmis įstoti į Europos Sąjungą - Ukraina ir Moldova.
Stojimo derybų su Moldova pradžia buvo svarbus šalies pasiryžimo tęsti reformas siekiant narystės ES, nepaisant nuolatinio Rusijos kišimosi ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą daromo poveikio. Po 2024 m. birželio mėn. įvykusios pirmosios tarpvyriausybinės konferencijos sklandžiai vykdomas acquis analitinis nagrinėjimas (peržiūra). Jei Moldova įvykdys visas sąlygas, EK tikisi kuo greičiau 2025 m.
Albanija
Tarp kandidatų į ES nuo 2020 m. yra Albanija. Kalbant apie Albaniją, EK palankiai vertina tai, kad per 2024 m. spalio 15 d. surengtą antrąją tarpvyriausybinę konferenciją pradėtos derybos dėl pagrindų grupės.
Bosnija ir Hercegovina
2023 m. gruodžio mėn. Bosnija ir Hercegovina pasiekė apčiuopiamų rezultatų, be kita ko, tokiose srityse kaip migracijos valdymas, visiškas suderinimas su ES bendra ir užsienio saugumo politika, taip pat priimdama teisės aktus dėl teisminių institucijų sąžiningumo, kovos su pinigų plovimu ir dėl interesų konfliktų. 2024 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina. Komisija rengia derybų programą, kad ES Taryba galėtų ją priimti, kai tik bus imtasi visų 2022 m. spalio mėn. numatytų žingsnių.
Kosovas
2022 m. gruodžio mėn. Kosovas pateikė paraišką dėl narystės ES. Europos Komisija yra pasirengusi parengti nuomonę dėl Kosovo narystės paraiškos, kai tik ES Taryba to paprašys. Nustatyta, kad padaryta pažanga kovojant su organizuotu nusikalstamumu, pagerinta verslo aplinka. 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo liberalizuotas vizų režimas Kosovui.
Sakartvelas (Gruzija)
Nors 2023 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba Sakartvelui suteikė šalies kandidatės statusą, stojimo į ES procesas de facto sustabdytas dėl veiksmų, kurių Sakartvelo vyriausybė ėmėsi nuo 2024 m. pavasario. 2024 m. spalio 26 d. Sakartvelo piliečiai balsavo parlamento rinkimuose. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ESBO / ODIHR) vadovaujamos bendros tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos preliminariose išvadose nustatyta keletas trūkumų įtemptoje ir labai poliarizuotoje aplinkoje.
Šalių kandidačių į ES duomenys
Šalys, siekiančios narystės Europos Sąjungoje, skiriasi savo plotu, gyventojų skaičiumi ir naudojama valiuta. Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinti pagrindiniai duomenys apie kai kurias iš šių šalių:
| Šalis | Sostinė | Plotas (km²) | Gyventojų skaičius | Valiuta |
|---|---|---|---|---|
| Šiaurės Makedonija | Skopjė | 25 333 | 2 066 718 | Denaras |
| Islandija | Reikjavikas | 103 000 | 299 388 | Islandijos krona |
| Turkija | Ankara | 780 580 | 77 861 312 | Turkijos lira |
| Serbija | Belgradas | 88 361 | 9 396 411 | Serbijos dinaras |
| Juodkalnija | Podgorica | 14 026 | 625 266 | Euras |
ES šalys kandidatės ir potencialios kandidatės (2024 m.)