Krikšto rūbeliai: tradicijos, spalvos ir pasirinkimo subtilybės

Krikštynos - šventė, kuri būna tik kartą gyvenime. Tikintiems tai yra krikščioniškojo gyvenimo pamatas, atveriantis kelią į kitus sakramentus. Nieko stebėtina, kad norint paversti šventę įsimintina ir originalia, reikia pasistengti.

Krikštui pasiruošti reikia suplanuoti nemažai dalykų: vietą, svečius, dekoracijas, dovanas ir kitas detales. Šventę planuoti vertėtų pradėti likus 3 mėnesiams iki numatytos datos. Pirmas žingsnis - išsirinkti bažnyčią ir krikšto tėvus.

Kitas ne ką mažiau svarbus darbas - krikšto vardo išrinkimas. Pasidomėkite patinkančių vardų reikšmėmis, ką globoja kiekvienas šventasis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kiekvienais metais yra pakrikštijama apie 27-28 tūkst. žmonių.

Krikšto rūbų tradicijos ir simbolika

Krikšto drabužėlis turėtų būti baltas. Taip jau yra nuo seniausių laikų. Jo baltumas simbolizuoja tyrumą. Tai - Dievo drabužis.

Krikšto rūbas - vienas iš svarbiausių pirmojo švento sakramento simbolių, todėl nenuostabu, kad šiandien jam skiriama tiek dėmesio. Kaip atsirado ši tradicija, kaip per šimtmečius keitėsi krykštynų rūbelių “mados”, ką simbolizuoja baltas drabužis?

Tradicinis krikšto rūbas - baltas - simbolizuojantis atsivertimą į tikėjimą, naujo gyvenimo pradžią.

Pirmieji krikšto rūbai arba, teisingiau būtų sakyti, šiandieninę atkurtą jų versiją visos matėme ne viename filme apie Kristų. Tai balti marškiniai. Žinoma, jie būdavo velkami jau vyresniam tikinčiajam. Krikštyjant kūdikius, kuriuos, beja, krikštydavo visai mažyčius, pastarieji būdavo tvirtai suvystomi.

Krikšto skraistė būdavo nešama prie altoriaus kartu su vaikeliu. Ji buvo didelis stačiakampis medžiagos, paprastai šilko, gabalas, papuoštas auksiniais nėriniais bei dekoratyviomis juostelėmis. Tokios tradicijos laikėsi net iki XVII amžiaus.

Toks krikšo rūbelis, kokius šiandien matome karališkose krikštynose ar kokius laikė rankose ne vienos iš mūsų krikšto mama, atsirado XVIII amžiaus viduryje. Tai ilga suknutė, kuria aprengiamas dar nevaikščiojantis kūdikėlis. Ji nesiskiria berniukui ar mergaitei.

Galimi nebent skirtingi spalviniai akcentai: melsva, simbolizuojanti Marijos apsiaustą, mergaitėms ir rožinė, Jėzaus Kristaus spalva, berniukams. Seniau žydra spalva simbolizavo Marijos apsiaustą, o rožinė - Jėzaus Kristaus, tad atitinkamai tokiomis spalvomis buvo dekoruojami mergaičių ir berniukų krikšto drabužėliai.

Krikšto rūbo kokybei būdavo skiriamas ypatingas dėmesys. Stengtasi jį pasiūti iš aukščiausios kokybės, kokią tik šeima galėjo įpirkti, medžiagos, šilko ar satino, dekoruoti prabangiausiais nėriniais bei siuvinėtais raštais. Neretai krikšto rūbui būdavo naudojamas motinos nuometas taip dar labiau pabrėžiant tradicijos ir šeimos paveldo svarbą. Šiuo rūbu būdavo rengiami visi šeimos ar net giminės vaikučiai.

Tik XX amžiuje, kai pradėta krikštyti vyresnius, jau vaikščiojančius vaikučius, krikšto rūbelis sutrumpėjo. Tai susiję su labai praktiška priežastimi - vaikučiui su trumpu apsiaustėliu kur kas patogiau. Šiek tiek keitėsi ir medžiagų mados.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tikrasis krikšto rūbelis yra skraistė, kuria apgobiamas vaikutis. Būtent jis ir turėtų būti paliekamas kaip paveldimas iš kartos į kartą turtas. Suknutės, kostiumėliai, kepurytės, galvajuostės - visa tai yra tik priedai. Žinoma, jie labai svarbūs norint sukurti vientisą, išbaigtą stilių.

Kaip išsirinkti krikšto rūbą?

Krikšto rūbo pasirinkimas labai individualus. Šiai pareigai reiktų skirti deramą dėmesį, nes krikšto rūbas ir žvakė - būtini šio šventojo sakramento atributai.

Tradicija išrinkti vaikeliui krikšto tėvus taip pat atėjo jau iš ankstyvosios bažnyčios laikų. Dabar jais gali būti tiesiog šeimos draugai. Krikšto tėvai - tai lyg vaiko dvasiniai globėjai.

Tradicija, kai krikštamotė rūpinasi Krikšto rūbais, praktikuojama bemaž nuo pat pradžių, nuo pat Krikšto pradžios. Tikima, jog baltas krikšto mamos dovanotas rūbelis yra ne tik dvasinio ryšio simbolis, tačiau taip pat teikia ir apsaugą nuo negandų.

Tradicija išrinkti vaikeliui krikšto tėvus taip pat atėjo jau iš ankstyvosios bažnyčios laikų. Dabar jais gali būti tiesiog šeimos draugai. Krikšto tėvai - tai lyg vaiko dvasiniai globėjai.

Tradicija, kai krikštamotė rūpinasi Krikšto rūbais, praktikuojama bemaž nuo pat pradžių, nuo pat Krikšto pradžios. Tikima, jog baltas krikšto mamos dovanotas rūbelis yra ne tik dvasinio ryšio simbolis, tačiau taip pat teikia ir apsaugą nuo negandų.

Tradicija išrinkti vaikeliui krikšto tėvus taip pat atėjo jau iš ankstyvosios bažnyčios laikų. Dabar jais gali būti tiesiog šeimos draugai. Krikšto tėvai - tai lyg vaiko dvasiniai globėjai.

• Jis gali tapti puikia ir labai tinkama dovana šią svarbią dieną.
• Išrinkite tokį rūbą, kuris būtų vertas saugoti ir perduoti jį iš kartos į kartą.
• Atsižvelkite į jo audinį, dekorą, personalizuokite išsiuvinėdamos vaikučio vardo inicialus.
• Derinkite krikšto rūbą bei kitus vaikučio drabužėlius tiek prie šventės temos, tiek prie metų laiko, vaikučio amžiaus, aktyvumo, odelės jautrumo.

Vasarą rinkitės lengvesnius audinius, atviresnius modelius. Žiemai šiltesnius, uždaresnius. Jei Jūsų ruošiama šventė remsis lietuviško kaimo tradicijomis, rinkitės lininius, medvilninius, natūralių spalvų rūbelius. Jei šventę planuojate viduramžiško stiliaus aplinkoje - papuoškite vaikutį lyg mažą princą ar princesę.

Atsižvelkite į krikštuko amžių: dar nevaikščiojantiems kūdikėliams gražu ilgi tradiciniai krikšto rūbai, jau lakstantiems - trumpesnės skraistės. Vėsesniu oru parinkite tinkamą megztuką ar paltuką. Tai ypač aktualu mergaitėms, nes jų krikštynų drabužėliai atviresni. Berniukus galite papuošti lyg mažus vyrukus. Tam puikiai tiks tokie aksesuarai, kaip kaklaraištis ar varlytė.

Dažnai mamos ir krikšto mamos renkasi drabužėlius, siuvamus pagal individualų užsakymą. Nebijoke pasikonsultuoti su savo darbą išmanančiais dizaineriais bei rūbų modeluotojais.

Audiniai, naudojami krikšto rūbeliams

Neabejotinai prabangiausi - šilkiniai krikšto rūbeliai. Tikriausiai nedaugelis žino, kad šis audinys tinkamas ne tik vasariniams, bet ir žieminiams rūbams. Šilkas savo šiluminėmis savybėmis beveik prilygsta vilnai. Šio audinio grožiui ir prabangai pagyrų negaili net didžiausi mados meistrai. Gydomosios bei antialerginės šio audinio savybės - taip pat ne paskutinėje vietoje. Ko gero vienintelis šilko trūkumas - tai brangus audinys. Tačiau toks rūbas tikrai bus vertas perduoti vaikų vaikams.

Kitas, labai tradicinis lietuviškas audinys - linas. Tai vienas seniausių audinių pasaulyje, randamas Egipte 4-5 tūkstančiai metų prieš Kristaus gimimą. Lietuviai nuo seno liną laikė šventu augalu, tikėjo, kad šis turi ypatingų galių kovojant su raganomis, velniais bei kitomis piktosiomis dvasiomis. Taigi ir krikšto rūbeliai iš lino turėtų apsaugoti vaikutį nuo negandų. Jie neabejotinai saugos odelę nuo alergijų, neperkaitins vaikučio.

Medvilnė - taip pat vienas iš pasirinktinų audinių. Tik reiktų rinktis aukštos kokybės, iš ekologiškos medvilnės pagamintą audinį. Tokia medžiagėlė saugos Jūsų vaikučio odelę, nealergizuos, neleis perkaisti karštą vasaros dieną.

Dar vienas pasirinkimas - vilna. Ji puikiai išlaiko šilumą, atstumia drėgmę, leidžia kūnui kvėpuoti. Geriausia - merino vilna ir jos audiniai, kurie gali būti plonyčiai, tačiau šilti.

Patarimai renkantis krikšto rūbelius

• Ko gero svarbiausias patarimas - neperkrauti.
• Visi aprangos elementai turi derėti tarpusavyje tačiau ryškių, akį patraukiančių akcentų, papuošimų neturi būti daug.
• Rinkitės subtilų, klasikinį stilių, ypač jei norite krikšto rūbelį palikti vaikučiui atminimui.
• Atkreipkite dėmesį į audinių kokybę.
• Nuo jos taip pat priklauso, kaip „gulės“ rūbelis, ar gerai su juo jausis vaikutis.

Jei yra galimybė, rinkitės to paties dizainerio kurtus visus aprangos elementus bei aksesuarus. Gražu, kai suderinami vaikučio ir tėvelių bei krikšto tėvelių rūbai. Galite derinti akcentus, pavyzdžiui, vyrams ir mažajam džentelmenui parinkite vienodus kaklaraiščius, varlytes; merginoms -vienodas dekoratyvias medžiagines gėles.

Brangiausias krikšto rūbas - jo kaina 1 320 JAV dolerių. Ko gero seniausias vis dar naudojamas krikšto rūbas - britų karališkosios šeimos. Jie krikštyja savo atžalas turėdami tą pačią krikšto skraistę, kurią 1841m pasiuvo karalienės Viktorijos vyriausiai dukrai.

Škotijoje laikomasi tradicijos ceremonijos metu prie krikštynų skraistės pritvirtinti kepinukų iš trapios tešlos.

Yra įvairių burtų, susijusių su krikštyjamo vaikelio laime bei turtingu gyvenimu ir krikšto rūbais. Štai anglai naktį prieš krikštą migdo vaikelį su krikšto rūbu tikėdami, kad tai atneš jam didelę sėkmę gyvenime ir gerą sveikatą.

Krikšto skraistė

Viena svarbiausių apeigų dalis yra krikšto skraistė, simbolizuojanti vaiko tyrumą, naują gyvenimą ir Dievo malonę. Šiame straipsnyje panagrinėsime krikšto skraistės reikšmę, jos pasirinkimo subtilybes ir stiliaus ypatumus.

Balta spalva krikšto skraistėje simbolizuoja skaistumą ir naują pradžią. Ji ženklina, kad vaikas yra apvalytas nuo gimtosios nuodėmės ir priimtas į tikėjimo bendruomenę. Nors dažnai didesnis dėmesys skiriamas puošniems krikšto drabužėliams, būtent skraistė turi svarbiausią simbolinę reikšmę.

Krikšto skraistė - tai naujo gyvenimo ir šventumo simbolis krikštynų ceremonijos metu. Tradiciškai krikšto skraiste apgaubiamas pakrikštytas vaikas, o vėliau skraistė saugoma kartu su kitais krikšto drabužiais.

Krikšto skraistė yra vienas iš tų daiktų, kurių negalima nei parduoti, nei nuomoti ar skolinti. Ji tampa šeimos relikvija ir simboliniu palikimu vaikui.

Audiniai ir stilius

Krikšto skraistės dažniausiai yra derinamos prie krikštyjamo vaikučio šventinių drabužių. Prekiaujama krikšto skraistėmis iš kelių tipų audinių: lino ir tiulio.

Tiulinės skraistės: permatoma tiulio skraistė - lengva lyg pienės pūkas, pagaminta iš balto, permatomo tiulio. Tiulio skraistės labiausiai derės prie mergaičių suknelių, kurias puošia papuošimai - jų grožį dar labiau pabrėžia permatoma skraistė.

Lininės skraistės: balta lininė skraistė krikštynom yra simbolinis atributas, kuris prisideda prie krikštynų ceremonialo ir reprezentuoja dvasinę permainą ir prisirišimą prie tikėjimo.

Berniukams dažniausiai pasirenkamos lininės, lietuviškumą pabrėžiančios krikšto skraistės arba paprastumą simbolizuojančios tiulinės. Mergaitės krikštyjamos su prabangesnėmis šilkinėmis ar spalvotais nėrinukais puoštomis lininėmis krikšto skraistėmis.

Spalvos ir puošyba

Tiulio skraistės kraštelis, raišteliai gali būti Jūsų norimos spalvos. Išskirtinis grožis, elegancija ir švelnumas kiekvienai mergaitei, kuri gražiausios šventės metu privalo atrodyti nepriekaištingai.

Dydis ir universalumas

Krikšto skraistės pas mus siuvamos pagal standartus ir yra 35 cm arba 45 cm ilgio. Taip pat būna 33 cm ilgio standartinės skraistės. Tokio dydžio skraistės yra universalios ir tinkamos tiek kūdikiams, tiek gerokai ūgtelėjusiems vaikams. Jei jos parenkamos kūdikiui, atrodo ilgesnės, o jau paūgėjusiam vaikui dengia pečius.

Papildomi aksesuarai

Tobulai dera su skraiste, žvakių papuošimu, plaukų lankeliu, nes sukurta naudojant identiškas medžiagas, nėrinius. Rankų darbo krikšto žvakė su balta dėžute - tai išskirtinis grožis, elegancija ir švelnumas.

Krikšto žvakė

Kitas itin svarbus Krikšto apeigų atributas - Krikšto žvakė, simbolizuojanti Kristaus šviesą.

Krikšto žvakė, kaip ir skraistė, yra dovanojama krikštamotės ir būna uždegama Krikšto apeigų metu nuo bažnyčioje degančios vadinamos Velykinės (Kristaus prisikėlimo dienos) žvakės.

Tikima, kad žvakę, kaip ir Krikšto skraistę, reikia išsaugoti. Skraistė saugo nuo negandų, o žvakė naują krikščionį lydi visais svarbiais krikščioniškais atvejais: ji būna uždegama per Pirmąją Komuniją, priimant Pirmosios Komunijos sakramentą, taip pat tuokiantis bažnyčioje (bažnytinės santuokos metu) ir išėjus amžinybėn - mirties dieną ar valandą.

Tradicinė Krikšto žvakė yra pagaminta iš natūralaus bičių vaško - gelsvai rusvos spalvos, kuri, bėgant metams, tamsėja. Būtent dėl šios neestetiškos spalvos žmonės ėmė rinktis baltos spalvos žvakes, taip pat įvairių formų bei storių.

Krikšto žvakės, kaip ir sakramento žvakės, puošiamos vadinamuoju sijonėliu (dar vadinamu ir vainikėliu), kuris taip pat atlieka ir apsauginę funkciją nuo varvančio vaško. Šie sijonėliai yra dekoruojami įvairiai, tačiau harmonijai sukurti, reikėtų atsižvelgti į pasirinktus rūbelius: jei pasirenkami tradiciniai lininiai rūbai, žvakės vainikėlį reikėtų taip pat dekoruoti iš lininio audinio pagamintomis gėlėmis, kaspinėliais, burbuliukais ir pan.

Ką simbolizuoja spalvos?

Dažniausiai moterys einančios į vieną ar kitą šventę, suka galvą, kaip pasipuošus, ar kokia spalva labiausiai derėtų, vienai ar kitai progai.

• Raudona: senovėje ši spalva buvo siejama su kraujo praliejimu ar nepadoraus elgesio merginų apdarais. Tačiau šiandien, galime pastebėti ne vieną moterį pasipuošusią šios spalvos drabužiais vestuvėse, krikštynose, artimų žmonių jubiliejuose. Krikštynoms ši spalva tinka, tačiau nevalia būti labai ryškiai, kad neužgožti baltai papuošto kūdikio.
• Balta: pati gražiausia ir tinkamiausia krikštynų spalva. Ja reikia puoštis mamai, krikšto mamai, močiutėms ir artimoms tetoms. Taip vaikui bus smagu aplink matyti šviesius, jam laimės linkinčius žmones.
• Geltona: tai išsiskyrimo ir liūdesio spalva, tačiau ją puoštis galima, nes tuo pačiu ji neša šilumą, jaukumą ir norą gyventi.
• Žalia: tai vasariška, šilta lietuviška spalva. Ji reiškia viltį ir pasitikėjimą.
• Mėlyna: tai šalta spalva, senovėje ją naudodavo gavėnios ar advento laikotarpiu. Tačiau tai liturginė spalva, todėl tinka krikštynoms ar kitoms šventėms.
• Pilka: nuteikianti nemaloniai ir niūriai.
• Ruda: tinkama spalva, bet ne krikšto mamai. Šios spalvos drabužiais gali puoštis tolimi giminaičiai ar draugai, nes ji draugiška spalva. Ir vaikui ji primena žaidimus bei kelia gerą nuotaiką.
• Juoda: juodai puoštis nepatartina krikštamotei. Ši spalva nuo seno žinoma kaip gedulo spalva, tačiau ji labai pamėgta moterų tarpe, kaip elegancijos ir rafinuotumo simbolis. Ją galima priderinti prie daugelio kitų spalvų. Tačiau, kaip bebūtų gaila ji nelabai tinka krikštynoms.

Pasitelkus kūrybiškumą krikštynos gali tapti ne tik prasminga, bet ir labai originalia švente. Dauguma vaikų krikštijami dar pirmaisiais gyvenimo metais. Tokios jau tos tradicijos, kurios užgimė dar II amžiuje. Tai viena iš gyvenimo dovanų, kurias tėvai gali suteikti savo atžaloms.

tags: #kokios #spalvos #turi #buti #kriksto #rubeliai