Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (Statybos inspekcija) specialistai dažnai susiduria su klausimais, kaip atskirti paprastąjį remontą nuo kapitalinio remonto ar statinio rekonstrukcijos. Net ir atliekant paprastąjį remontą, yra atvejų, kai statybos leidimas (SLD) yra privalomas, pavyzdžiui, valstybei svarbaus kultūrinio objekto statiniui, patvirtintam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais.
Šiame straipsnyje aptarsime stogo dangos keitimo ypatumus kultūros paveldo teritorijose, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir rekomendacijas.
Svarbu! Atkreipkite dėmesį, kad Statybos inspekcija yra sukūrusi įrankį, kuriuo naudodamiesi vos per kelias sekundes galite pasitikrinti, ar planuojamai naujo statinio statybai privalomas SLD.
Minėtų statinių paprastojo remonto darbams priskiriamas ir stogo dangos keitimas.
Stogo dangos keitimas: kada reikalingas statybos leidimas?
Anksčiau, susiruošus keisti stogo dangą, statybos leidimo nereikėdavo tik tada, jei būdavo keičiama šlaitinio stogo danga to paties tipo ir spalvos danga. Tačiau situacija pasikeitė.
Pasikeitęs STR 1.01.08.2002 „Statinio statybos rūšys“ nebereikalauja pasirūpinti statybos leidimais ir tiems, kurie norės keisti pastatų fasadų ar šlaitinių stogų dangos spalvą saugomose teritorijose.
Vykdant šiuos darbus miesto teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kitoje saugomoje teritorijoje, būtina turėti nustatyta tvarka įgaliotų tarnautojų patikrintą ir raštu patvirtintą supaprastintą statinio projektą.
Supaprastinta tvarka kaimo vietovėse galioja ir tiems, kurie šiltina pastatų fasadus, keičia išorės architektūros detales ar įrengia naujas, išorinėje atitvaroje įrengia naujus fasado elementus, o stoguose - stoglangius. Šiuos darbus bus galima atlikti be statybos leidimų.
Minėto STR 1.01.08.2002 „Statinio statybos rūšys“ pakeitimai turėtų pagerinti ir daugiabučių namų balkonų išvaizdą. Iki šiol balkonus stiklinti norintys gyventojai tai daryti galėjo be statybos leidimų ar įgaliotų tarnautojų pritarimų. Dabar įstiklinti balkonus ar lodžijas miestuose, kultūros paveldo ar kitose saugomose teritorijose būtina turėti nustatyta tvarka įgaliotų tarnautojų patikrintą supaprastintą statinio projektą su jų raštišku pritarimu.
Rekomendacijos dėl saulės šviesos energijos elektrinių ir kitos inžinerinės įrangos įrengimo kultūros paveldo statiniuose
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos yra patvirtinęs Metodines rekomendacijas dėl saulės šviesos energijos elektrinių, saulės šilumos energijos kolektorių ir kitos inžinerinės įrangos įrengimo kultūros paveldo statiniuose, kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, kultūros paveldo vietovėse bei jų apsaugos zonose.
Jeigu norima įrengti saulės elektrinę ir kitą įrangą viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame ar viešajai pagarbai saugomame kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje arba viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame ar viešajai pagarbai saugomame kultūros paveldo vietovėje ar jos apsaugos zonoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 4 arba 5 dalimi, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimas (derinimas):
- savivaldybės paveldosaugos padalinio (vietinio reikšmingumo lygmens bei savivaldybės saugomais paskelbtų kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių atveju);
- Departamento teritorinio skyriaus (regioninio ar nacionalinio reikšmingumo lygmens bei valstybės saugomais paskelbtų kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių atveju).
Už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija nepritaria numatomai veiklai ar ją įgyvendinančiam projektui, jei darbai vykdomi ne pagal paveldosaugos reikalavimus ir jei jie sunaikins ir (ar) sužalos nekilnojamąsias kultūros vertybes ir (ar) jų vertingąsias savybes bei nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumą.
Norint įrengti saulės elektrinę ir kitą įrangą kultūros paveldo statiniuose, kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ar apsaugos zonose arba kultūros paveldo vietovėse bei jų apsaugos zonose, už kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai turi būti pateikiami saulės elektrinės ir kitos įrangos montavimo pasiūlymai, juose nurodant saulės elektrinės modulių ar kitos įrangos išdėstymą statinio stogo plano ir (ar) fasadų brėžiniuose ar žemės sklypo teritorijos plane, nurodant projektuojamos inžinerinės įrangos; statinio fotofiksaciją, iš apžvalgos (žiūrėjimo) taškų, matomų kultūros paveldo vietovės gatvių/aikščių išklotinių, perspektyvų, panoramų vizualizacijas ir (ar) kitą vaizdinę medžiagą, reikalingą sprendiniams suvokti bei minėtos institucijos sprendimui priimti.
Saulės elektrinės ir kitos įrangos montavimo pasiūlymuose bei projektuose turi būti įvertintos ir aprašytos kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės, statinio statusas (kultūros paveldo statinys, urbanistinės struktūros statinys, „kitas“ statinys), architektūra, esama aplinka ir pateikiama projektuojamos saulės elektrinės vietos ir dydžio parinkimo koncepcija.
Saulės elektrinės ir kita įranga kultūros paveldo objekte ar jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje esančiuose statiniuose įrengiama taip, kad būtų išsaugotas kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės autentiškumas bei vertingosios savybės ir sudarant galimybes atkurti būklę, buvusią iki šių pakeitimų.
Integruotą saulės elektrinę ir kitą įrangą sudarantys įrenginiai (saulės šviesos energijos moduliai arba speciali danga, saulės šilumos kolektoriai, šilumos siurbliai ir kt.) turi būti parenkami individualiai pagal išraišką, dydžius, spalvą, kartu užtikrinant pastato apsaugą nuo atmosferos poveikio (lietaus, sniego, vėjo). Tokius integruotus įrenginius pašalinus iš pastato sienos ar stogo (ar jų dalies) turi būti imtasi priemonių, kad nebūtų pažeista pastato apsauga nuo atmosferos poveikio.
Saulės elektrines ir kitą įrangą montuoti rekomenduojama taip, kad ši įranga dėl savo matmenų, apimties, formos ar išraiškos nenustelbtų nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių ir netrukdytų jų apžvelgti. Ant plokščių stogų ar jų dalių minėti įrenginiai gali būti įrengiami, jeigu juos užstos pastato parapetas ar kitos pastato dalys, detalės. Integruotą saulės elektrinę sudarantys ir elektros energiją generuojantys įrenginiai (saulės šviesos energijos moduliai arba speciali danga) ar kitokia įranga negali būti tvirtinami prie statinio fasado/sienos, kurioje yra puošybos elementų ar architektūrinių detalių.
Saulės elektrines ar kitą įrangą rekomenduojama įrengti taip, kad jos nebūtų matomos kultūros paveldo vietovės vertingąja savybe nurodytoje gatvės/aikštės išklotinėje ar perspektyvoje ir panoramoje (žiūrint iš apžvalgos (žiūrėjimo) taškų), taip pat nebūtų matoma iš kompleksinio kultūros paveldo objekto reprezentacinės dalies ar kultūros paveldo vietovės gatvės, aikštės, skvero, parko ar kitos atviros erdvės. Matoma kultūros paveldo objekto dalis yra ta jo dalis, kurios žmogui neužstoja kiti statiniai ar reljefas.
Saulės energijos modulių tipas, išraiška ir dydžiai derinami prie pastato stogo formos, stogo dangos medžiagiškumo ir spalvos, o įrengiant saulės energijos modulius rekomenduojama laikytis principo, kad moduliais neuždengtos stogo plokštumos turi likti tiek, kad būtų suprantama, kokia yra stogo danga ar koks yra stogo dangos medžiagos tipas.
Jei kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės yra nenustatytos (pvz. gatvių/aikščių išklotinės, panoramos, perspektyvos ir kt.) ar objektas nekilnojamosios kultūros vertybės apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plane pažymėtas turintis vertingųjų savybių požymių, sprendimai dėl saulės elektrinės ir kitos įrangos įrengimo gali būti priimti tik nustačius ar patikslinus šių kultūros paveldo vietovių ar objektų vertingąsias savybes.
Tam, kad gyventojai statytųsi statinius nenusižengdami dabar galiojantiems teisės aktams, siūlome prieš statant būtinai pasikonsultuoti su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistais.
