Kaip įsirengti internetą ir televiziją daugiabutyje

Šiais laikais, kai technologijos sparčiai žengia į priekį, kokybiškas interneto ir televizijos ryšys yra būtinas kiekvienuose namuose. Planuojant įsirengti ar atnaujinti televizijos ir interneto tinklą bute, svarbu atsižvelgti į keletą esminių aspektų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai išvedžioti televizijos kabelius, kokius laidus pasirinkti ir kaip suplanuoti visą tinklą, kad galėtumėte mėgautis kokybišku ryšiu be trikdžių.

Kabelių struktūra ir tipai

Dažnai naujame name ar bute, prieš tinkuojant sienas, elektrikai išvedžioja elektros, interneto ir TV kabelius. Tačiau, puikiai žinodami energetikos reikalus, prasčiau tvarkosi su televizijai skirtais kabeliais. Taigi, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokios struktūros kabelių jums reikės:

• Vietinei antžeminei televizijai DVB-T: antenos kryptis bus į televizijos bokšto pusę, reikalingas vienas kabelis.
• Išorinei radijo antenai: reikės dar vieno kabelio FM radijo antenai.
• Palydovinei TV DVB-S2: reikia atvesti tiek kabelių, kiek vietų planuojama šią televiziją žiūrėti. Pavyzdžiui, jei palydovinė TV bus žiūrima 4 kambariuose, pakanka po vieną koaksialinį kabelį.
• Idealu: po 2 (vienas antžeminei DVB-T televizijai, kitas - palydovinei DVB-T2 televizijai).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad iš skirstymo spintelės po koaksialinį kabelį turi nueiti į kiekvieną kambarį. Naudojami koaksialiniai 75 omų banginės varžos kabeliai, tokie kaip RG6, RG6-U, SAT ar pan. Nerekomenduojamos rozetės, skirtos TV signalų dalinimui ir skirstymui. Vytų porų kabeliai naudojami interneto tinklui ir internetinei IPTV televizijai.

Taip pat, jei planuojate bevieliam internetui naudoti išorinę anteną, paklokite vytų porų kabelį iki antenų pastatymo vietos. Kai kuriems interneto sprendimams būtini du koaksialiniai 50 omų banginės varžos kabeliai išorinei antenai prie interneto modemo prijungti.

Daugeliu atveju bus gerai, jei iš skirstymo dėžutės į kambarius bus pravesta po vieną (geriau po 2) vytų porų kabelį. Bevieliam internetui - nuo antenų pastatymo vietos - vienas vytų porų kabelis ir du koaksialiniai 50 omų banginės varžos kabeliai. Vietinei televizijai reikalingos skirstymo dėžutės kiekviename namo aukšte. Nuo antenos kabelis vedamas į viršutinio aukšto dėžutę, iš jos į žemiau esančio aukšto dėžutę ir t.t. Iš kiekvieno taško, kuriame planuojame žiūrėti televizorių - po kabelį į to aukšto skirstymo dėžutę. Jei planuojamas tinklas ir palydovinei televizijai, tai vienam palydovui vedame dar keturis kabelius nuo antenos į viršutinio aukšto dėžutę, iš jos į žemiau esančio aukšto dėžutę ir t.t. Taip pat palydovinei TV bus reikalingas maitinimo kabelis kiekvieno namo aukšto skirstymo dėžutėje.

Namų interneto ir televizijos tinklo planavimas

Kiekvieno projekto sėkmė priklauso nuo turimų poreikių įvertinimo ir atidaus reikiamų darbų planavimo. Pavyzdžiui, gyvenate dviejų kambarių bute, kuriame abiejuose kambariuose norite nevaržomai naudotis tiek interneto, tiek televizijos paslaugomis. Pasirinkę kabelinę televiziją, laidu turėsite prijungti visus pageidaujamus televizorius. Skaitmeninės televizijos atveju laidu galima prijungti kiekvieną televizorių atskirai arba, jei televizoriai yra naujesnių modelių, laidu galima prijungti skaitmeninį televizijos imtuvą, statomą šalia naudojamo įrenginio.

Jei savo namuose norite turėti vietinį interneto tinklą (pavyzdžiui, turite kelis stacionarius kompiuterius, kuriuos norite ne tik prijungti prie interneto, bet ir sujungti tarpusavyje), kiekvieną kompiuterį reikės prijungti atskirais laidais. Kai namuose naudojatės tik nešiojamais kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais ir planšetėmis, užtenka bevielio interneto - tokiu atveju laidu reikės prijungti tik būsto centre įrengtą maršrutizatorių. Bevielio interneto atveju greitaveika sumažėja apytikriai 10-30 proc. priklausomai nuo naudojamų įrenginių, signalo trikdžių iš kaimyninių butų, sienų storio ir panašiai.

Atsakydami į šį klausimą, turite aiškiai nuspręsti, kur ir kokiais prietaisais ketinate naudotis. Būtų tobula, jei laidus galima būtų suskirstyti ir nutiesti iš vietos, kuri yra netoli jūsų būsto „geografinio“ centro ir kurioje yra pakankamai erdvės laidų skirstytuvams paslėpti. Geriausia pasirinkti sprendimą, reikalausiantį kuo mažesnio bendro visų laidų ilgio ir suteiksiantį galimybę nutiestus laidus paslėpti arba kiek įmanoma estetiškiau užmaskuoti.

Persikraustant į naujus namus, dauguma žmonių dažniausiai pasirenką bevielį internetą ir išmaniąją televiziją, nes vietinio tinklo įrengimas tiesiant laidus gali būti gana komplikuotas darbas, o nepaslėpti laidai tikrai neatrodo patraukliai. Kita vertus, variantas įrengti vietinį interneto tinklą užtikrina ne tik greitesnį ir saugesnį internetą, bet ir geresnį pasiruošimą ateityje iškilsiantiems poreikiams.

Kiekviename kambaryje, kuriame numatysite prisijungimo prie vietinio tinklo galimybę, galėsite patogiai naudotis stacionariu kompiuteriu ir įjungti išmaniąją televiziją. Be to, pasirinkus laidinį internetą, tais pačiais maršrutais galima nutiesti ir kabelinės televizijos laidus.

Vietinio interneto tinklo įrengimas

Namuose, kuriuose norima įrengti vietinį interneto tinklą, interneto laidas pirmiausia prijungiamas prie modemo, kurio paskirtis yra pradinį signalą konvertuoti į internetinį ryšį. Toliau modemas yra jungiamas prie maršrutizatoriaus. Maršrutizatorius, kaip tai galima suprasti iš šio prietaiso pavadinimo, naudojamas nutiesti informacijos „maršrutus“ tarp skirtingų kompiuterių, kurie yra jūsų namų vietiniame tinkle sujungti tiek tarpusavyje, tiek su internetu. Kiekviename iš kompiuterių jau yra integruotas vietiniam interneto tinklui reikalingas adapteris.

Vietinio interneto tinklo laidais kiekvienas kompiuteris turi būti prijungtas prie maršrutizatoriaus, o maršrutizatorius prie modemo turi būti prijungtas dar vienu atskiru laidu. Toliau reikia nuspręsti, kokį interneto laidą geriausiai pasirinkti. Vietiniam tinklui iš esmės galima rinktis iš trijų interneto laidų rūšių - „Cat5e“, „Cat6“ ir „Cat7“. Optimalus variantas yra rinktis „Cat6“ rūšies laidą. Šis laidas yra dešimt kartu spartesnis negu „Cat5e“ laidas, be to, jis nėra labai brangus. „Cat7“ laidas yra dar galingesnis, tačiau jo kaina jau yra gerokai didesnė.

Geriausia iš karto apskaičiuoti bendrą reikiamų laidų ilgį, nes tokiu atveju nupirksite tik tiek laidų, kiek reikės ir taip sutaupysite pinigų. Jei pasirinkote „Cat6“ laidą, papildomai turite padaryti dar kelis pasirinkimus. Laidai dar būna „UTP“ ir „STP“ rūšių, šiose santrumpose „U“ reiškia neekranuotą (angl. „unshielded“), o „S“ - ekranuotą (angl. „shielded“) laidą. Ekranuoti laidai brangesni, nes juose yra papildomas apsaugos sluoksnis. Vietiniam namų interneto tinklui tokia papildoma apsauga nėra reikalinga, todėl galima drąsiai rinktis neekranuotus laidus, kurių parametrų visiškai užtenka.

Kitas dalykas, kurį reikės pasirinkti, yra laido struktūra. Galima rinktis tiek supinto, tiek vientiso laido variantus. Šie variantai reiškia, kad laido vidus gali būti arba vientisas, arba supintas iš gyslų. Tinkamas pasirinkimas priklauso nuo to, kiek manevravimo laisvės jums reikės. Jei laidą būtina tiesti per siauras ertmes, vientisas laidas yra idealus pasirinkimas, nes jis yra kietesnės struktūros ir jį gerokai lengviau tiesti per siauras vietas. Vientiso laido trūkumas yra jo nedidelis lankstumas, todėl jį sunkiau prijungti prie kištukinio lizdo arba plastikinio perjungiklio. Kita vertus, supintą laidą yra gerokai paprasčiau prijungti prie jungčių, tačiau sudėtingiau tiesti per siauresnes ertmes.

Pasirinkus konkrečiam būstui labiausiai tinkančios rūšies vietinio interneto tinklo laidą, jums reikės jį įrengti ir prijungti prie norimų įrenginių. Prieš pradedami laidų tiesimo darbus, įsitikinkite, kad turite visus reikiamus įrankius ir visas reikalingas medžiagas - tokiu būdu sutaupysite laiko, nes nereikės netikėtai sustoti pačiame darbų įkarštyje. Prieš tiesdami kiekvieną reikalingą laido atkarpą, tiksliai išmatuokite reikiamą laido ilgį. Prie laido ilgio nepamirškite pridėti šiek tiek papildomo rezervo, kuris bus reikalingas laido prijungimui prie jungčių.

Toliau reikės išgręžti laidų tiesimui reikalingas angas ir įsitikintis, kad visi suplanuoti tiesimo maršrutai ir tinkamai paruošti. Pratiesus visus reikiamus laidus, juos reikės prijungti prie jungčių. Norėdami tai padaryti, turėsite nuo apytikriai 2,5 cm laido galo nuimti izoliacinį sluoksnį ir neizoliuotą laido galą įdėti į jungtį taip, kad tarpusavyje sutaptų laidų ir jungčių spalvos (vadovaujantis „T568A“ arba „T568B“ standartais). Prijungus visus reikiamus laidus, jungtis galima įdėti į sieninius kištukinius lizdus, o pačius lizdus prisukti prie sienos specialiais komplektuojamais varžtais. Pratiestus ir prijungtus interneto laidus galima patikrinti specialiu interneto laidų bandikliu.

Interneto ir televizijos tiekėjo pasirinkimas

Įrengiant interneto ir televizijos tinklą savo namuose, bene svarbiausi klausimai, kuriuos visada reikia užduoti, yra susiję su geriausio interneto ir televizijos paslaugų tiekėjo pasirinkimu. Kiek tiekėjas yra patikimas? Ar dažnai įvyksta teikiamų paslaugų sutrikimai ir per kokį laikotarpį tokie sutrikimai pašalinami? Ar tiekėjo siūlomi techniniai variantai atitinka jūsų gyvenamosios vietos technologinius aspektus? Kokios teisinės sąlygos yra numatytos tiekėjo siūlomoje sutartyje?

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į keletą patarimų, susijusių su elektros instaliacija:

• Idealu, kai tarp spintelės ir televizoriaus sukonstruojamas kanalas ar vamzdis sienoje įvairiems kabeliams pratraukti. Pasirinkus platesnį instaliacinį kanalą galėsite ne taip giliai jį leisti į sieną, bus lengviau prakišti kai kurias jungtis.
• Rekomenduojama įrengti rozetę 220V televizoriaus maitinimo pajungimui, rozetę TV antenos pajungimui ir rozetę su RJ45 jungtimi interneto pajungimui į televizorių.

Dažniai

Svarbu nepamiršti, kad LRT televiziją matyti gali visi antžeminės televizijos DVB-T žiūrovai, priimantys signalą TV antenų pagalba. O, įsirengę vietinės DVB-T ir palydovinės DVB-S2 televizijos antenas, galite žiūrėti TV programas nemokamai. Greitas mobilusis internetas pasiekia 5G namų interneto modemą ir staiga virsta įprastu namų internetu, prie kurio gali prijungti kiek nori įrenginių, įprastai dirbti, džiaugtis žaidimais, muzika, vaizdo turiniu.

„Atrodo lyg tikras stebuklas. Matyt todėl ir gimė daugybė mitų apie visą tai įgalinantį įrenginį - modemą: kur jį statyti, kokį pasirinkti, kas kiek laiko keisti, ko nedaryti... Tad ir pažiūrėkime, kas yra tiesa, o ką metas paneigti“, - kviečia Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas.

Mitas ar tiesa apie modemus

• Be specialisto - nepasijungsi? Netiesa. Devyniasdešimt devyniais atvejais iš šimto aktyvuoti ir pradėti naudotis modemu gali kiekvienas žmogus, kuris moka skaityti ir sekti paprastą instrukciją. Aišku, norint didesnio saugumo, geriau valdyti paslaugas, tikrai praverstų įsidiegti ir prijungti modemo valdymo programėlę (nuorodą rasite dokumentuose), pasikeisti „Wi-Fi“ slaptažodį ir t.t. Tačiau pas prijungimas net paprastesnis nei seno laidinio, nes tiesiog yra mažiau laidų.
• Modemas gadina namų interjerą? Dažniau netiesa. Dėl skonio, aišku, nesiginčijama, o modemo nugrūsti giliai į spintą ar kur po lova nepavyks (apie tai dar pakalbėsime), tad garantuotai atsiras žmonių, kuriems jis nepatiks. Pirmiausia, jam pajungti tereikia vieno elektros laido. Trečia - modemas yra pakankamai kompaktiškas, kad esant poreikiui jį galima būtų lengvai užmaskuoti tuo pat metu paliekant pakankamai atviroje vietoje geram signalui.
• Nesvarbu kur padėsi, nors spintoje ar po lovą, veiks lygiai taip pat? Netiesa. Tiek modemo gaunamas mobiliojo interneto signalas, tiek jo siunčiamas „Wi-Fi“ yra tam tikro dažnio radijo bangos, kurių sklidimui daro įtaką bet kokios kliūtys. Kuo aukštesnio dažnio bangos, tuo daugiau informacijos perneša to paties pločio juosta, tuo greitesnį internetą užtikriną ir... Būtent todėl, jei gyvenate labai stipraus signalo zonoje, ir prie „Wi-Fi“ jungiatės tame pačiame kambary, greičiausiai, ryšys veiks net nukišus modemą po lova, tačiau pamėginę padėti jį atviroje vietoje galėtumėt pastebėti dar padidėjusį greitį, arba sumažėjusią jungimosi delsą. Na, o jei gyvenate toliau nuo miestų, prie „Wi-Fi“ jungtis norite iš kito kambario, giliai nugrūstas modemas gali duoti daugiau nusivylimo, nei greito interneto, tad prieš ieškant kaltų, verta paieškoti tinkamesnės vietos savo įrenginiui.
• Geriausia vieta modemui - kuo aukščiau ir kuo arčiau lango? Nebūtinai tiesa. Atrodytų logiška - jei nugrūstas giliai modemas veiks prasčiau, tai pastatytas arčiau lango ir dar kuo aukščiau, tikrai gaudys stipresnį signalą. Gal langas yra priešingoje namo pusėję, nei transliacinis bokštas? Gal už lango auga didelis medis, ar netoliese stovi kaimyno namas? Gal pastačius modemą viršutiniame aukšte signalui pradeda trukdyti ekranuojančios stogo konstrukcijos? Galima ilgai postringauti apie mistiką ar metalines sienų konstrukcijas, o galima pasielgti taip, kaip ir dera - tiesiog išmatuoti mobiliojo interneto greitį įvairiose tinkamose namo vietose ir pastatyti modemą ten, kur signalas geriausias. Matuoti galima ir savo telefonu, tam pasitelkti RRT paslaugą matuok.lt, speedtest ir t.t.
• Naujas namas laidesnis signalui, tad modemą galima statyti bet kur? Netiesa. Tiesa sakant, dažnai net atvirkščiai. A+ ir t.t. Teko lankytis naujame name, kur uždarius lauko duris bet koks signalas išvis išnyksta. Tad išties laidesnės signalui gali būti nebent medinės trobos ar pirtelės sienos, o modernus gyvenamas namas jį sulaiko ne prasčiau nei senovinis metro storio mūras, tad teisingai parinkta modemo pastatymo vieta čia lygiai tokia pat svarbi. Na, o jei namas, kaip tas mano lankytas, visiškai blokuoja signalą, verta pasidomėti lauko modemu, kuris įrengiamas namo išorėje (gal ant stogo, gal prie sienos ar ant lango), o į vidų atvedamas tik vienas plonas laidelis. Kitas variantas - prie vidinio modemo prijungti papildomą išorinę anteną ir taip sustiprinti signalą.
• Pakanka vieno modemo, kad „Wi-Fi“ veiktų visame name? Dažnai netiesa. Jei gyvename vieno-trijų kambarių bute ar kokiame sodo namelyje, greičiausiai modemo sukurtas „Wi-Fi“ tinklas padengs jį visą, tačiau didesniam ar kelių aukštų namui, vieno modemo tikrai nepakaks. Taip yra dėl jau minėtos taisyklės: aukštesnis dažnis=didesnis greitis¬=mažesnė skvarba. „Wi-Fi 5“ veikia 2,4 GHz ir 5 GHZ dažniuose, „Wi-Fi 6“ pridėjo ir 6 GHz. Norint vienodo geriausio greičio visur, reikėtų įsirengti papildomus „Wi-Fi“ maršrutizatorius. Geriausia rinktis naujausios kartos (ilgiau bus palaikomi) to paties gamintojo MESH sistemos maršrutizatorius - jie be jokių laidų sukuria vientisą tinklą, kuris nepastebimai veiks visuose namo kampuose, o prireikus leidžia be jokio vargo prijungti papildomą maršrutizatorių. Pavyzdžiui, „Wi-Fi 7“ MLO technologiją palaikantys „Deco BE25“ - nedidelės nepastebimos „tabletės“, prie kurių prireikus geresnio padengimo visada galima prijungti dar vieną (ar dešimt).
• Jei internetas pradėjo strigti, modemą reikia perkrauti Tai tiesa. Netgi dar daugiau - patartume modemą laikas nuo laiko perkrauti tiesiog profilaktiškai. Iš naujo atlikdamas jungimąsi jis išsivalo nuo atminty sukauptų klaidų ir šiukšlių, atlieką testavimą ir t.t. Ši taisyklė - „perkrauk, jei kažkas ne taip, o jei viskas taip - perkrauk bent kartą per mėnesį“ - galioje ne tik modemui, bet ir išmaniajam telefonui bei kitiems įrenginiams, kurie turi procesorių, operacinę sistemą.
• Modemą kas kelis metus reiktų keisti nauju Tai tiesa. Daug kas gali galvoti - kam to reikia, juk nesugedo, veikia taip pat, kaip veikė, tai koks skirtumas? Na, taip, 4G modemas palaikys 4G ryšio greitį, 5G bus greitesnis, o naujas tai modelis, ar kelių metų - koks skirtumas. Pirmiausia, bet kuri ryšio karta, ir 45G, nuolat vystosi. Naujesni modemai moka išnaudoti platesnę to paties dažnio juostą, pasitelkia nereglamentuojamus dažnius, vienu metu priima signalą keliais dažniais, taip užtikrindami vis greitesnį duomenų gavimą ir mažesnę delsą. Pavyzdžiui, pirmos kartos 4G modemai palaikė 15-40 Mbps duomenų perdavimo greitį, o paskutiniai modeliai prieš atsirandant 5G - 50-140 Mbps. Antra - vystosi ne tik mobiliojo interneto perdavimas, bet atsiranda ir naujos kartos „Wi-Fi“, kurį naujesni modemai palaiko. Prieš kelis metus standartas buvo „Wi-Fi 5“, dabar „Wi-Fi 6“ jau įprasta, o galima rasti ir palaikančių „Wi-Fi 7“. Trečia - naujesni modemai turi greitesnį procesorių. Ketvirta - valdymo patogumas ir daugiau vartotojui palankių funkcijų. Penkta - dažnai naują modemą galite tiesiog išbandyti ir patys pamatysite, ar geresnis jis už seną baisuoklį, ar ne.

Išmanioji televizija: daugiau nei tik kanalų rodymas

Vidutinis lietuvis prie televizoriaus praleidžia tris su puse valandos per dieną. Tačiau paklauskite, ką jis daro - atsakymas beveik visada tas pats: žiūri kanalus, kartais Netflix. Tuo tarpu ant sienos kabo įrenginys, kurio galimybės prilygsta kompiuteriui. Balso valdymas, ekrano dubliavimas, žaidimų palaikymas, namų automatizacijos centras - visa tai įmontuota, apmokėta, bet nepaliesta.

Dar prieš dešimt metų televizorius buvo ekranas. Prijungi anteną arba kabelį - rodo. Išmanioji televizija atsirado, kai ekranui pridėjo operacinę sistemą. Šiandien net pigiausi televizoriai turi šias funkcijas. Skirtumas tarp 300 ir 1500 eurų modelių - ekrano kokybė ir procesorius, bet bazinės išmaniosios funkcijos identiškos.

Netflix, HBO Max, Disney+, Amazon Prime, Apple TV+, Spotify, YouTube - kiekviena platforma kovoja dėl vietos jūsų ekrane. Prieš penkerius metus žmonės mokėjo už kabelinę ir papildomai už vieną transliacijos paslaugą. Šiandien vidutinė šeima turi tris-keturias prenumeratas. Paradoksas: turime daugiau pasirinkimų nei bet kada, bet laikas ribotas. Serialai kaupiasi „žiūrėti vėliau” sąrašuose.

Protingesnis modelis - transliacijos ir tradicinės televizijos derinys. Beveik kiekviena išmanioji televizija turi balso valdymą. Pultelyje - mikrofonas. Pasakai „įjunk HBO” - įjungia. „Padidink garsą” - padidina. Tyrimai rodo, kad tik 12 procentų išmaniųjų televizorių savininkų reguliariai naudoja balso komandas. Priežastis dažniausiai - pradinė konfigūracija. Balso valdymas reikalauja prisijungimo prie paskyros, leidimų suteikimo, kartais papildomo nustatymo. Patarimas: skirkite dešimt minučių nustatymams.

Telefone radote įdomų vaizdo įrašą. Norite parodyti šeimai dideliame ekrane. Ką darote? Dauguma - ieško to paties vaizdo YouTube per televizorių. Išmanioji televizija palaiko ekrano dubliavimą - Chromecast, AirPlay, Miracast. Vienas paspaudimas telefone, ir turinys atsiranda televizoriuje. „Cast” mygtukas yra beveik kiekvienoje programėlėje: YouTube, Spotify, nuotraukų galerijose, naršyklėse.

Naujesnė išmanioji televizija pajėgi paleisti žaidimus tiesiogiai - be PlayStation, be Xbox. Tai ne pilnavertis žaidimų kompiuteris. Sudėtingi AAA žaidimai reikalauja stabilaus ir greito interneto - bent 35 Mbps, rekomenduojama 50 Mbps ir daugiau. Tačiau tikrasis ribojimas - Wi-Fi kokybė.

Išmanioji televizija stebi. Tai ne paranoja - tai verslo modelis. ACR (Automatic Content Recognition) technologija atpažįsta, ką žiūrite - net jei tai signalas iš antenos ar išorinio įrenginio. Ar tai blogai? Priklauso nuo požiūrio. Daugeliui - priimtina kaina už nemokamas paslaugas. Geros naujienos: daugumą stebėjimo funkcijų galima išjungti nustatymuose.

Telefoną atnaujiname automatiškai. Kompiuterį - reguliariai. Išmanioji televizija gauna sistemos atnaujinimus, saugumo pataisas, naujų funkcijų. Rezultatas - pažeidžiamos sistemos, neveikiančios programėlės, lėtėjanti sąsaja. Patikrinkite nustatymus: ar įjungtas automatinis atnaujinimas? Jei ne - įjunkite.

Net geriausia išmanioji televizija po kelerių metų pradeda atsilikti. Procesorius per lėtas naujoms programėlėms. Sistema nebeatnaujinama. Sprendimas - ne naujas televizorius. Ekranas vis dar puikus. Išoriniai priedėliai - Apple TV, Chromecast, Amazon Fire TV, televizijos tiekėjų priedėliai - suteikia senam televizoriui naują gyvenimą.

Antena, kabelis, IPTV priedėlis, žaidimų konsolė, medijos grotuvas - vidutiniame name televizoriaus HDMI lizdai perpildyti. Modernesnė išmanioji televizija siūlo HDMI-CEC - technologiją, kuri leidžia valdyti visus prijungtus įrenginius vienu pulteliu. Įjungiate konsolę - televizorius automatiškai persijungia į tinkamą šaltinį. Teoriškai puiku. Praktiškai - CEC įgyvendinimas skiriasi tarp gamintojų. Kartais veikia nepriekaištingai, kartais konfliktuoja.

Išmanioji televizija veikia per internetą. Wi-Fi - patogiau. Jokių laidų, televizorių galima statyti bet kur. Tačiau Wi-Fi nestabilus, ypač senesnėse televizoriuose su Wi-Fi 4 adapteriais. Ethernet laidas - stabiliau. Nuolatinis greitis, jokių trikdžių, mažesnė delsa. Kompromisas - Powerline adapteriai, kurie perduoda internetą per elektros instaliaciją.

Daugelis problemų kyla ne dėl technikos, o dėl to, kad niekas neperskaitė instrukcijos. Skirkite valandą tyrinėjimui. Atsidarykite nustatymus ir peržiūrėkite kiekvieną punktą. Įjunkite automatinį ryškumo reguliavimą pagal kambario apšvietimą. Sureguliuokite garso režimus. Susikurkite profilius skirtingiems šeimos nariams. Televizorius, už kurį sumokėjote, gali daugiau nei rodo kanalus.

FM radijo stočių dažniai Lietuvoje

Žemiau pateikiama lentelė su Lietuvoje transliuojančių FM radijo stočių dažniais:

tags: #kaip #isirengti #daugiabutyje #internetair #tv