Kas yra sveikos skydliaukės spalva ir kaip ji susijusi su bendra sveikata

Tikriausiai esate girdėję, kad mūsų išvaizda - tai veidrodis, atspindintis organizmo sveikatos būklę. Iš tiesų, mūsų organizmas - sudėtinga sistema, ir jeigu sutrinka jo veikla, vienaip ar kitaip tai atsispindi ir išorėje, nors yra ligų, kurios leidžia save pastebėti labai vėlyvoje stadijoje.

Teigiama, kad pagal žmogaus mimiką, jam būdingus bruožus, odos būklę galima diagnozuoti ne mažiau kaip tris dešimtis ligų ir antra tiek įtarti. Vienas medikas netgi buvo sudaręs savotišką „sergančiojo veido atlasą“.

Veidas pasufleruos, jei moteris turi problemų su skydliauke, kepenimis ir inkstais, jeigu negaluoja jos širdis ar sutrikusi medžiagų apykaita.

Veido spalva kaip sveikatos indikatorius

Sveiko žmogaus normali veido spalva turi būti blyškiai rožinė, lygi - išskyrus kiek ryškesnį skruostų raudonį. Sveiko žmogaus veido odos spalva tolygi, švelniai rožinio atspalvio, skruostai truputį ryškesnio raudonio. Bet kokie jo atspalvio pakitimai jau yra simptomas, kad organizme greičiausiai vyksta profesionalaus mediko dėmesio reikalaujantys procesai.

Pasikeitusi veido odos spalva - pokytis, į kurį pirmiausia atkreipiamas dėmesys.

• Mažakraujyste sergančio asmens veidas išblykšta, paakiai patamsėja, išryškėja venos kaktos srityje.
• Sergant širdies ligomis, veido oda gali papilkėti, įgauti melsvą atspalvį, ir ši nesveika spalva būna susikoncentravusi nosies bei burnos srityse. Oda ryškiausiai pamelsvėja lūpų ir nosies srityje, spalvos pokytis akivaizdžiausias po fizinio krūvio. Esant širdies ligoms ir širdies nepakankamumui veidas dažniausiai įgauna pilkšvą ar net melsvą atspalvį.
• Sergant kepenų ligomis, oda ir akies odena įgauna gelsvą atspalvį. Sergant kepenų ligomis, veido oda ir akies baltymas įgauna gelsvą atspalvį, kurio intensyvumas priklauso nuo to, kiek pažeisti žmogaus kepenys. Odos gelsvumas gali būti su oranžinės, citrinos geltonio ar žalių alyvuogių spalvų priemaiša. Ant skruostų ir aplink nosį išryškėja kapiliariai.
• Sergant tuberkulioze, veido oda atrodo tarsi vaškinė, liguistai švyti.
• Raudonas veidas (raudonumas pereinantis ir į kaklo sritį) byloja apie padidėjusį kraujospūdį.

Jeigu kaktos ir smilkinių srityje niekaip nedingsta spuogai, būtina pasitikrinti skydliaukę ir tulžies pūslę.

Kaklo ir krūtinės srities pokyčiai

Jeigu pasikeičia kaklo apimtis, ir ypač jei išbrinksta priekinė jo dalis, būtina pasikonsultuoti su endokrinologu - didelė tikimybė, jog yra bėdų dėl skydliaukės.

Jeigu ant kaklo išryškėjo gumbelių, būtina kuo skubiau kreiptis į endokrinologą - greičiausiai streikuoja skydliaukė.

Jeigu krūtinės srityje atsirado spuogų, vertėtų pasitikrinti žarnyną ir apsilankyti pas ginekologą.

Pastebėjus krūtinės srityje pigmentinių dėmių, vertėtų susirūpinti antinksčiais ir hormono kortizolio kiekiu organizme.

Jeigu žarnyne apsigyveno parazitų, negaluoja tulžies pūslė ar sergate lamblioze, kaklo oda gali atrodyti tarsi nešvari.

Gerklės ir liežuvio būklė

Jeigu vargina žaizdelės burnos gleivinėje, gali būti, jog jums trūksta B grupės vitaminų arba vitamino A ir E. Toks negalavimas dažnai vargina ir rūkorius.

Išblyškę lūpos - bruožas, būdingas neurotikams.

O perdžiūvusios lūpos signalizuoja apie virškinimo sutrikimus, vitamino A trūkumą ir skysčių trūkumą organizme.

Išblyškusios lūpos su ryškiais krašteliais - vienas iš mažakraujystės požymių, taip pat galintis reikšti, jog organizmas intensyviai kovoja su kokia nors chroniška liga.

Astma ar chroniškomis plaučių ligomis sergančių asmenų lūpos atrodo tarsi pamėlę.

O dabar - apie liežuvį, kuris medikams suteikia itin daug informacijos apie paciento būklę.

• Baltomis apnašomis pasidengęs liežuvis sufleruoja apie virškinimo sutrikimus ir skrandžio ligas.
• Pageltęs liežuvis signalizuoja, jog skrandyje kaupiasi per daug tulžies.
• Ryškiai raudonas liežuvio galiukas - kepenų sutrikimų ženklas.

Veido formos ir odos pokyčiai

Ryškūs veido formos pokyčiai byloja apie alergines reakcijas ir turėtų paskatinti kreiptis į alergologą. Staiga pakisti žmogaus veido forma gali dėl alerginės reakcijos, sukėlusios paburkimą ar net tinimą, todėl būtina alergologo konsultacija.

Esant hormoniniams sutrikimams, veidas taip pat pradeda sparčiai keistis. Jeigu veidas keičiasi pamažu, reikia atkreipti dėmesį į organizmo hormoninį foną. Sergant akromegalija, pradeda neproporcingai augti nosies galiukas ir ausų kremzlės.

Jeigu tinsta akių sritis, ypač vakarais, būtina pasitikrinti širdį ir kepenis. Patinęs viršutinis akies vokas paprastai reiškia, kad yra inkstų bėdų.

Varginantys spuogai bei netolygi veido spalva perspėja apie hormonų kiekio sutrikimus (galbūt streikuoja skydliaukė).

Jeigu atsirado daug smulkių raukšlių, odai trūksta drėgmės.

Jeigu slenka ir lūžinėja plaukai, gali būti, jog sergate mažakraujyste, galbūt jums nuolat trūksta deguonies ir vitaminų. Blankūs, lūžinėjantys plaukai gali reikšti anemiją, nuolatinį deguonies stygių ir vitaminų deficitą. Be to, silpni plaukai ir lūžinėjantys nagai byloja apie jodo, kalcio ir geležies trūkumą organizme.

Nenatūraliai žvilgančios akys ir paraudusios odenos dažnai būna dėl karščiavimo, suaktyvėjusios medžiagų apykaitos.

Kada kreiptis į endokrinologą?

Kokie bendri savijautos požymiai rodo, kad derėtų apsilankyti pas gydytoją endokrinologą ir išsitirti skydliaukės veiklą?

Skydliaukės sutrikimo simptomai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo paciento amžiaus, skydliaukės veiklos sutrikimo trukmės ir sunkumo.

Sunerimti reikėtų, jei atsiranda per aktyvios skydliaukės veiklos (tirotoksikozės) požymiai, tokie kaip:

• svorio kritimas nepaisant normalaus ar padidejusio apetito
• prakaitavimas
• rankų drebėjimas
• jaučiamas širdies plakimas arba padidėja širdies susitraukimų dažnis (vyresnio amžiaus žmonėms gali sutikti širdies ritmas)
• šilumos ir fizinio krūvio netoleravimas
• akių pokyčiai - paraudimas, skausmas, ašarojimas, šviesos baimė, stūmimo jausmas
• padidėjęs jautrumas, dirglumas, nerimas ar nemiga
• rečiau moterims sutrinka menstruacijų ciklas, o vyrams atsiranda ginekomastija (krūtų liaukinio audinio išvešėjimas) arba erekcijos sutrikimai.

Kitu atveju, jei skydliaukė veikia nepakankamai (hipotirozė), simptomai būna ne tokie ryškūs bei geriau toleruojami. Dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos pradeda:

• augti svoris
• išsausėja oda
• slinka plaukai
• lūžinėja nagai
• užkietėja viduriai
• neretai būdingas nuolatinis nuovargis, raumenų silpnumas, prislėgta nuotaika ar depresyvumas, sulėtėja mąstymas, pablogėja koncentracija ir atmintis.
• moterims sutrinka menstracijų ciklas ar pasireiškia nevaisingumas, o pastojimo metu padididėja savaiminio persileidimo rizika.
• vyrams sumažėja libido, pasireiškia erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimai.

Skydliaukės veiklos sutrikimas dažnai susijęs su įvairiais nervų sistemos ar psichikos sveikatos sutrikimais. Dažniausiai depresyvumas ar prislėgta nuotaika pasireiškia jau esant gana pažengusiai hipotirozei (nepakankamai skydliaukės veiklai), todėl visada reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra kitų simptomų, susijusių su skydliaukės patologija, o jiems esant - išsitirti dėl galimų skydliaukės hormonų pokyčių.

Su amžiumi medžiagų apykaita palaipsniui linkusi lėtėti, todėl bepriežastinis svorio kritimas (nepakeitus mitybos, fizinio aktyvumo įpročių ir nesant intensyvaus streso) gali signalizuoti, jog būtinas ištyrimas dėl skydliaukės patologijos, o ją atmetus - gerokai rimtesnių sveikatos problemų.

Nors svorio kritimo ir padidėjusio apetito derinys yra labiausiai būdinga simptomatika tirotoksikozei (per aktyviai skydliaukės veiklai), kai kurie, ypač jaunesni, pacientai netgi priauga svorio dėl atsiradusio pernelyg didelio apetito.

Esant lengvai ligos formai, kurį laiką galėtų būti tik svorio kritimas ar nepriaugimas, nepriklausomai nuo blogėjančių gyvenimo būdo įpročių, tačiau negydoma klasikinė tirotiksikozė dažniausiai progresuoja, kol pasireiškia anksčiau minėtų simptomų kompleksas.

Simptomai blogina gyvenimo kokybę ir darbingumą, o kai kuriais atvejais negydoma tirotoksikozė, dažniausiai esant sisteminei autoimuninei Graveso ligai, gali sukelti gyvybei grėsmingų komplikacijų, tokių kaip širdies ritmo sutrikimas, psichozės simptomai. Labai išvešėjusi skydliaukė gali užspausti trachėją, stemplę, sukelti užkimimą ar labai retais atvejais sukelti tirotoksinę krizę, kuomet išsekus kompensaciniams mechanizmams sutrinka įvairių organizmo organų veikla.

Jodas ir selenas skydliaukės sveikatai

Visuomenėje dvi medžiagos - jodas ir selenas - yra plačiai siejamos su skydliaukės sveikata.

Jodas - žmogaus organizmui būtinas mikroelementas, kuris dalyvauja skydliaukės hormonų sintezėje ir yra neatskiriama jų sudedamoji dalis. Minėti hormonai dalyvauja medžiagų apykaitoje, reguliuoja organizmo augimą, protinį ir fizinį vystymąsi. Tiek dėl jodo trūkumo, tiek dėl pertekliaus galimi skydliaukės veiklos sutrikimai (hipotirozė ar hipertirozė) ar skydliaukės struktūros pokyčiai - skydliaukės padidėjimas ar mazgai joje, didėja skydliaukės audinio imlumas radiacijai.

Suaugusiam žmogui per parą reikia 150-200 µg jodo. Labiausiai jodo trūkumas gresia nėščioms moterims dėl padidėjusio jo poreikio nėštumo metu. Tuo tarpu jodo pertekliui labiausiai jautrūs kūdikiai ir vyresnio amžiaus žmonės, taip pat asmenys, sergantys skydliaukės ligomis, širdies ritmo sutrikimais.

Pagrindiniai jodo šaltiniai yra joduota druska, duona, kurią kepant naudota joduota druska, žuvis (ypač menkė, lašiša), jūros gėrybės, jūros dumbliai, vištų kiaušiniai, pienas ir jo produktai. Su maistu jodo perdozuoti neįmanoma, išskyrus retus atvejus, kai dideliais kiekiais vartojami jūros kopūstai ar geriamasis vanduo, kuriame gausu jodo, tačiau nesaikingai vartojant jodo turinčius preparatus - maisto papildus ar vartojant kai kuriuos vaistus širdies ir psichinėms ligoms gydyti, jodo galima ir perdozuoti. Todėl reikia atidžiai skaityti maisto papildų etiketes ir įsitikinti, kad bus suvartojama ne didesnė nei rekomenduojama, t.y. 150-200 µg, jodo per dieną dozė.

Sergant lėtiniu autoimuniniu tiroiditu (LAT) perteklinis jodo vartojimas, buvus jodo trūkumui, gali sietis su gausesniu skydliaukės peroksidazės antikūnų kiekiu ir pabloginti ligos eigą. Kuo didesnė jodo stoka - tuo ryškiau padidėja antikūnai, pradėjus vartoti pakankamą jodo kiekį. Šis reiškinys yra trumpalaikis ir dažniausiai nėra kliniškai reikšmingas, tačiau, priklausomai nuo genetinių ir kitų aplinkos veiksnių, gali sutrikdyti skydliaukės veiklą. Dažniausiai pasireiškia subklinikinė hipotireozė, kuomet simptomų nėra arba jie nežymūs, tačiau kartais gali provokuoti ar pasunkinti esamus sveikatos sutrikimus, o nėščiosioms būti susijusi su didesne persileidimo, ankstyvo gimdymo ar vasiaus vystymosi sutrikimo rizika. Dėl šių priežasčių jodo papildai, esant diagnozuotam LAT, nerekomenduojami.

Selenas - tai mikroelementas, taip pat naudingas skydliaukės hormonų gamybai ir metabolizmui. Jis veikia kaip antioksidantas, be to skatina neaktyvaus skydliaukės hormono T4 (tiroksino) virtimą į aktyviąją formą -T3 (trijodtironiną). Seleno trūkumas gali pasireikšti raumenų silpnumu, nuovargiu, plaukų slinkimu, susilpnėjusia imunine sistema, viduriavimu, nagų spalvos pasikeitimu. Sergant skydliaukės autoimuninėmis ligomis, esant žemam seleno kiekiui organizme, pastebėta padidėjusi gūžio (skydliaukės išvešėjimo) bei skydliaukės mazgų išsivystymo rizika. Tyrimų duomenimis, selenas gali sumažinti antikūnių prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO) kiekį sergant lėtiniu autoimuniniu tiroiditu, taip pat pagerina Greivso oftalmopatijos eigą.

Šiuo metu suaugusiems asmenims rekomenduojamas seleno kiekis yra nuo 55 iki 75 mcg/d. Pagrindiniai seleno šaltiniai yra mėsos produktai, žuvis, makaronai, ryžiai, duona ir grūdai, tačiau dažnai su maistu jo gaunama nepakankamai. Esant seleno trūkumui, jo papildų vartojimas gali turėti teigiamą poveikį. Sergant skydliaukės ligomis, tyrimų duomenimis, rekomenduojama vartoti 100-200 mcg seleno per parą, ne mažiau kaip 3 mėn., o esant Greivso oftalmopatijai rekomenduojama vartoti ne mažiau kaip 6 mėnesius. Seleno papildų efektas pastebimas iki 6 mėn., vėliau mažėja. Jo poveikis nėščiosioms dar nėra pakankamai ištirtas, todėl rutiniškai skirti seleno papildų nėštumo metu nerekomenduojama.

Nors seleno toksiškumas nėra labai dažnas, visgi gali pasitaikyti, pasireikšdamas tokiais požymiais kaip pykinimas, nagų spalvos pakitimas, trapumas ir lūžinėjimas, plaukų slinkimas, nuovargis, dirglumas ir blogas kvapas iš burnos.

Skydliaukės problemos Lietuvoje

Kadangi jodo trūkumas yra vienas svarbiausių mazginio ar difuzinio gūžio atsiradimo rizikos veiksnių, todėl skydliaukės sutrikimų paplitimas priklauso nuo jodo deficito regione. Literatūros duomenimis, mažiausiai jodo suvartojama Europoje ir rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje, taigi, Lietuva taip pat priklauso endeminiam jodo deficito regionui - Lietuvos gėlame vandenyje bei dirvožemyje jodo beveik nėra.

Epidemiologiniai tyrimai nurodo, kad populiacijoje skydliaukės mazgų vis daugėja, galimai dėl geresnės diagnostikos, plačiau klinikinėje praktikoje naudojant UG tyrimą, ilgėjant gyvenimo trukmei bei dėl aplinkos poveikio, ypač jodo trūkumo teritorijose. Regionuose, kur netrūksta jodo, skydliaukės mazgai nustatomi 4-7 proc. populiacijos, esant jodo deficitui - apie 50 proc. populiacijos.

Prevencija

Siekiant išvengti skydliaukės sutrikimų, svarbu pakankamas suvartojamo jodo kiekis, todėl viena iš prevencijos priemonių yra visuomenės švietimas apie tai, kokie negalavimai gali atsirasti esant nepilnavertei mitybai bei kokie yra jau sutrikusios veiklos simptomai.

Tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas apsaugoti visuomenę ir kiekvieną nuo jodo stokos būklių yra tinkamai vartoti joduotą druską. Pakankamą jodo kiekį ypač svarbu gauti vaikams, reprodukcinio amžiaus moterims, nėščiosioms (ypač nėštumo pradžioje, kai vaisiaus skydliaukė dar nėra susiformavusi ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos organizmo) bei maitinančioms moterims, nes jodas labai svarbus vaikų protiniam ir fiziniam vystymuisi. Taigi, sveika, subalansuota mityba, kurioje gausu jodo turinčių maisto produktų, ir joduotos druskos vartojimas gali būti geros sveikatos pagrindas.

Nustatyta, kad yra genetinis polinkis sirgti autoimunine skydliaukės liga, kuriai priklauso Greivso liga ir LAT, taigi, jei pacientas ar jo šeimos nariai serga autoimuninėmis ligomis (Adisono liga, 1 tipo cukriniu diabetu, jungiamojo audinio ligomis, vitiligo, miastenija ir kitomis), rizika susirgti automunine skydliaukės liga yra didesnė.

Rūkymas, stresas, pervargimas taip pat gali turėti įtakos skydliaukės funkcijai. Vis dėlto neretai tiksli skydliaukės hormonų sutrikimo priežastis išlieka nežinoma, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir laiku kreiptis į specialistą bei pradėti gydymą siekiant išvengti komplikacijų.

Net ir nejaučiant jokių simptomų ištirti skydliaukę rekomenduojama planuojant nėštumą ar nėštumo pradžioje, jei šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis, patyrusiems jonizuojamosios spinduliuotės poveikį (aplinkos radiaciją ar radioterapiją į galvos ar kaklo sritį), vartojantiems tam tikrus medikamentus, pavyzdžiui, amiodaroną, ličio preparatus.

Skydliaukės funkcijai įvertinti ir skydliaukės ligai diagnozuoti gali būti atliekami keli tyrimai, dažniausi iš jų yra TSH (skydliaukę stimuliuojančio hormono), laisvųjų T4 (tiroksino) ir T3 (trijodtironino) kiekio tyrimai. Taip pat gali būti atliekamas skydliaukės antikūnų, ultragarsinis, rečiau kiti tyrimai, priklausomai nuo individualios situacijos.

Kadangi tik maža skydliaukės mazgų dalis nustatoma apčiuopos metu, šis ištyrimo metodas šiais laikais mažai informatyvus. Skydliaukės UG tyrimas - dažniausiai naudojamas skydliaukės vaizdinis metodas, suteikiantis daugiausiai informacijos apie skydliaukės anatomiją, mazgų dydį bei dydžio kitimą stebėjimo metu, leidžiantis įtarti, bet neleidžiantis atskirti gerybinių pakitimų nuo piktybinių, todėl ultragarsinių piktybiškumo požymių buvimas labai padidina skydliaukės piktybinio naviko tikimybę. Tokių mazgų ištyrimui rekomenduojamas citologinis tyrimas, atliekant skydliaukės mazgų aspiracinę punkciją plona adata (APPA), tačiau nors skydliaukės mazgai yra labai paplitę, 90-95 proc. jų yra gerybiniai.

Skydliaukės UG tyrimas rekomenduojamas visiems pacientams, kuriems apčiuopiamas darinys kakle (mazgas ar limfadenopatija), nustatyti skydliaukės mazgai kitų radiologinių tyrimų metu, taip pat pacientams, kuriems yra didelė rizika piktybiniam procesui skydliaukėje (skydliaukės vėžys šeimoje, patvirtinti genetiniai sindromai, susiję su skydliaukės vėžio rizika, kaklo apšvita anamnezėje). Net ir neesant mazgų piktybiškumo požymių, rekomenduojamas ilgalaikis mazginių pakitimų stebėjimas, atliekant UG tyrimą bent kartą per metus.

Pagrindiniai skydliaukės tyrimai

Su skydliaukės problemomis gali susidurti įvairaus amžiaus žmonės. Rekomenduojama profilaktiškai išsitirti visiems vyresniems nei 35 metų žmonėms ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Didesnėje rizikos zonoje yra sergantieji diabetu, širdies ir kraujagyslių, psichinėmis ligomis.

Skydliaukės hormonų tyrimai svarbūs ne tik profilaktiškai. Jie padeda stebėti ir ligos eigą. Taip pat svarbu atlikti antikūnų prieš skydliaukės audinį (ATPO) tyrimą.

Skydliaukė yra vienas svarbiausių endokrininės sistemos organų. Jis dažnai vadinamas "medžiagų apykaitos laidininku".

• Skydliaukės hormonai kontroliuoja greitį, kuriuo maistinės medžiagos paverčiamos energija. Jei jų trūksta, medžiagų apykaita sulėtėja: atsiranda nuovargis, šaltumas, didėja svoris.
• Skydliaukė yra atsakinga už energijos gamybą ląstelėse. Jos hormonų trūkumas pasireiškia nuolatiniu nuovargiu, mieguistumu ir apatija.
• Moterims skydliaukė turi įtakos menstruacijų ciklui ir gebėjimui pastoti bei išnešioti vaiką.
• Skydliaukės hormonai dalyvauja reguliuojant imunitetą. Esant sutrikimams, dažnai suaktyvėja autoimuniniai procesai (pvz., Hašimoto tiroiditas).

Skydliaukės sveikatai įtakos turi keletas veiksnių. Pirmiausia tai jodo ir kitų mikroelementų, tokių kaip selenas, cinkas ir magnis, be kurių neįmanoma visavertė hormonų sintezė, trūkumas. Svarbus vaidmuo tenka ir lėtiniam stresui: per didelė kortizolio gamyba sutrikdo hormonų pusiausvyrą ir išsekina endokrininę sistemą. Papildomą krūvį sukuria toksinai, sunkieji metalai ir tarša, kurie slopina skydliaukės veiklą.

Skydliaukė atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant medžiagų apykaitą, energijos lygį, odos sveikatą ir imuninę sistemą. Jos sveikatą neigiamai veikia jodo trūkumas, lėtinis stresas ir mikroelementų trūkumas.

tags: #kokios #spalvos #turi #butu #skydliauke