Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistams neretai tenka konsultuoti gyventojus statinių priskyrimo tam tikrai kategorijai klausimais.
Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams.
Statiniai, atsižvelgiant į jų techninius parametrus, konstrukcijų ir technologijų sudėtingumą, paskirtį ir kitas aplinkybes, skirstomi į ypatinguosius, neypatinguosius ir nesudėtinguosius.
Statinio kategorijos
Nesudėtingieji statiniai
Dažniausiai painiojamos ir tapatinamos nesudėtingųjų ir neypatingųjų kategorijos.
Nesudėtingųjų pastatų ir inžinerinių statinių sąrašai, paprastų konstrukcijų požymiai ir techniniai parametrai nustatyti reglamento „Statinių klasifikavimas“ 2 ir 3 lentelėse.
Nesudėtingiesiems statiniams priskiriami paprastos konstrukcijos pastatai, kurių didžiausias aukštis yra iki 8,5 m, kurių visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotas ne didesnis kaip 80 kv. m ir tie, kurių rūsys yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
Tai paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio tarpatramis iki 6 metrų ir kt.
Nesudėtingieji statiniai skiriami į dvi grupes - I ir II. Nuo statinio grupės priklauso, ar reikalingas SLD.
Nesudėtingųjų pastatų ir inžinerinių statinių sąrašus, paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus, pagal kuriuos statinys priskirtinas Nesudėtingųjų statinių kategorijai, statinių grupes galima rasti Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.
Atkreipiame dėmesį, kad norint statyti nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą, visada privaloma parengti statinio projektą ir iš savivaldybės administracijos gauti SLD.
Vadovauti nesudėtingojo statinio projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai turi teisę asmenys, įgiję architekto ar statybos inžinieriaus išsilavinimą.
Neypatingieji statiniai
Statiniai, kurių techniniai parametrai didesni už nesudėtingųjų, tačiau neatitinka nė vieno iš ypatingojo statinio požymių, yra neypatingieji.
Pavyzdžiui, individualūs gyvenamieji namai, didesnio kaip 80 kv. m bendrojo ploto ar aukštesni kaip 8,5 m, priskiriami neypatingiesiems statiniams.
Neypatingieji statiniai nepriskiriami ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių kategorijai.
Tai, pavyzdžiui, individualūs gyvenamieji namai, kurių bendras plotas - didesnis kaip 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m. Vien pagal šiuos parametrus jie priskiriami neypatingiesiems statiniams.
Atkreipiame dėmesį, kad dažniausiai painiojamos nesudėtingųjų ir neypatingųjų kategorijos.
Šių dviejų kategorijų skirtumas yra reikšmingas tiek dėl SLD, tiek ir dėl STVPS - statybinių tyrinėjimų, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros, statybos darbų ir statybos techninės priežiūros - vadovų kvalifikacijos.
Ypatingieji statiniai
Ypatingiesiems statiniams priskiriami:
- daugiabučiai ar negyvenamieji pastatai, kurių bendras plotas didesnis kaip 2 000 kv. m ar aukštis viršija 20 m;
- sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai;
- visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių;
- aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai;
- kultūros paveldo statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos;
- statiniai, kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai ir kt.
Ypatingųjų statinių kategorijos parametrai pateikti Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.
Neypatingųjų ir ypatingųjų statinių STVPS vadovais gali būti tik atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.
Asmenys, turintys ypatingojo statinio STVPS vadovo atestatą, turi teisę būti ir neypatingųjų statinių STVPS vadovais, priklausomai nuo statinio statybos techninės veiklos srities.
Šie reikalavimai galioja ne tik statant ar rekonstruojant naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį, bet ir atliekant kapitalinį remontą, kai SLD neprivalomas.
Ypatingųjų statinių statybos rangovu gali būti tik atestuoti juridiniai asmenys.
Šis reikalavimas negalioja paprastojo remonto atvejais.
AC 003 – Užimtumo grupės
Sodo namų statybos ypatumai
Sodo namai pagal paskirtį priskiriami žemės ūkio paskirties pastatų grupei, o vienbučiai gyvenamieji namai - vienbučių ir dvibučių pastatų grupei.
Sodo namai, kuriuos galima statyti be projekto ir leidimo - apriboti iki 50m2 ir 5m aukščio.
Gera žinia pradėjusiems statyti sodo namus iki 2024-11-01 - juos galima bus užbaigti ir įteisinti sena tvarka, t.y. neturint projekto ir leidimo.
Tačiau svarbu tai ar apie statybų pradžią iki 2024-11-01 yra įrodymų.
Išlieka galimybė prie sodo namo turėti pagalbinio ūkio pastatą, kuriam taip pat nereikalingas statybos leidimas.
Jei yra pakankamai vietos sklype, galima protingai pasiplanuoti 2 nesudėtingos kategorijos pastatus ir turėti šiek tiek daugiau naudingo ploto savo reikmėms.
Svarbu žinoti
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) nurodo, kad visi objektai pagal jų savybes priskiriami arba nekilnojamiesiems, arba kilnojamiesiems daiktams.
Kilnojamaisiais vadinami daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
Nekilnojamieji daiktai yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai (taip pat ir statiniai), kurie negali būti perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
Statybos įstatyme statinys apibrėžiamas kaip nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
Statiniais nelaikomų objektų, kuriems negalioja Statybos įstatymas, t. y. šiems objektams nereikia Statybos įstatyme ir techniniuose reglamentuose aprašomų SLD, kategorijai priskirtini kilnojamieji ir mobilūs įrenginiai, daiktai, pavyzdžiui, statybininkų nameliai, mobilūs biotualetai ir pan.
Apibendrinant teigtina, kad tiksliai nustatyta planuojamo statinio kategorija leis sklandžiai ir pagal įstatymų nuostatas įgyvendinti statybos projektą.
Statinio matmenų įvertinimo koeficientas
Nustatant, ar statinys atitinka nesudėtingo statinio kategoriją, skaičiuojamas statinio matmenų įvertinimo koeficientas K. Jis priklauso nuo statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės paviršių ploto ir statinio aukščio.
Pastato bendras plotas yra visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma.
Skaičiuojami šie pastatų patalpų plotai: gyvenamasis, naudingasis, bendrasis, pagrindinis ir pagalbinis.
Į naudingą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų, nešildomų rūsių (pusrūsių), neįrengtų ir nešildomų palėpių plotas.
Jei normatyviniais dokumentais šilumos laidumas nenustatytas, šiltomis atitvaromis laikomos šildomų ar šaldomų patalpų išorinės atitvaros.
Nesudėtingo statinio plotas, kuris turi būti ne didesnis kaip 80 kv.m, turėtų būti skaičiuojamas sumuojant patalpų plotus, o patalpų plotai skaičiuojami imant atstumus tarp atitvarų vidinių paviršių.
Rūsio (pusrūsio), į kurį įeiti galima iš statinio vidaus ir (ar) iš statinio išorės, plotas neįskaičiuojamas, tačiau rūsys (pusrūsis) negali būti didesnis kaip vieno aukšto bei rūsys negali būti išsikišęs už pastato ribų.
tags: #pastato #plotu #panaudojimo #kategorija