Pastaruoju metu žodis „kompetencija” yra plačiai vartojamas kalbant apie žmogiškuosius išteklius. Nuo vadovo žinių ir sugebėjimų, t. y. kompetencijos, priklauso jo darbo rezultatai, o galiausiai ir verslo sėkmė. Turbūt nėra nei vieno vadovo, kuris turėtų visas įmanomas kompetencijas. Vadinasi, verslo sėkmę lemia ne vadovo kompetencijų gausa, bet tam tikrų esminių (svarbiausių) kompetencijų turėjimas.
Dabartinis verslo pasaulis kinta labai sparčiai, todėl būtina orientuotis ne tik į šiandienos keliamus reikalavimus vadovo kompetencijai, bet ir numatyti, kokios kompetencijos lems sėkmę ateityje. Todėl, pirma, būtina apibrėžti strategines vadovo kompetencijas, kurios būtų universalios, nepriklausančios nuo veiklos srities. Antra, svarbu sugebėti nustatyti strateginių vadovo kompetencijų ugdymo poreikį.
Praktinis vadovas - Vadovams/7-ios bazinės vadovo kompetencijos
Pagrindinės Strateginių Individo Kompetencijų Grupės
2 paveiksle pateiktos pagrindinės strateginių individo kompetencijų grupės. Šios kompetencijos nubrėžia gaires individo kompetencijai ugdyti siejant tai su karjeros galimybių panaudojimu. Socialinė kompetencija gali būti apibrėžiama mokėjimu bendrauti ir dirbti su žmonėmis. Socialinė ir konceptualioji kompetencija yra bendrosios kompetencijos, kurios individui reikalingos, nesvarbu, kokias pareigas jis eina organizacijoje. Paprastai būtent šios kompetencijos tampa strategiškai svarbios verslo pasaulyje, ypač kalbant apie vadovus.
Viena vertus, ilgalaikės perspektyvos požiūriu dalykinė kompetencija yra labai dinamiška dėl sparčiai kintančių technologijų. Kita vertus, ji yra nesunkiai apibrėžiama ir gali būti greičiausiai įgyjama. Dalykinės kompetencijos specifiką lemia individo funkcinės veiklos sritis.
Lyderystė ir Vadovavimas: Esminiai Skirtumai
Pastaraisiais metais vis dažniau pripažįstama, jog sąlygos ateityje taps dar sudėtingesnės, įmonėms bei organizacijoms vis labiau reikės lyderių, turinčių ne vien tradicinius verslo administratorius įgūdžius. Tradicinę vadovo atsakomybę stabilizuoti įmonės padėtį ir palaikyti nuolatinę pusiausvyrą keičia būtinumas vadovams patiems inicijuoti pokyčius, skatinti inovacijas. Sėkmingam veiklos plėtojimui jau nebeužtenka asmeninės intuicijos ar verslo nuojautos.
Praktikoje toks lyderiavimas - ne tik sėkmingas vadovavimo funkcijų vykdymas, bet ir sugebėjimas rasti priemones, leisiančias darbuotojams atskleisti savo galimybes, skatinančias prisiimti atsakomybę. Vadovas turi padrąsinti ir remti darbuotojus, kelti jų vertės suvokimą, pastebėti laimėjimus, konstruktyviai elgtis darbuotojui suklydus, išklausyti jų problemas bei padėti jas spręsti. Vadovas iš esmės vykdo funkciją, kuri užtikrina normalų organizacijos veikimą. Lyderiai iškelia ir įgyvendina įkvepiančią permainų viziją.
Sutikimas, Paklusimas ir Atsidavimas
Vienas esminių žodžių šiame lyderiavimo apibrėžime yra norėti. Žmones galima priversti daryti tai, ko nori, tačiau tai nėra lyderiavimas. Vadovai, dažnai siūlydami apdovanojimą, skatina žmones daryti tai, ko jie nori. Tai sąlygoja paklusnumą. Tačiau tarp sutikimo, paklusimo ir atsidavimo egzistuoja esminis skirtumas. Lyderis sugeba pasiekti tai, kad kiti norėtų vykdyti jo norus ir būtų atsidavę darbui. Žmones, kurie tik vykdo nurodymus, būtina kontroliuoti.
Strateginis Mąstymas ir Vizija
Sakoma: nesvarbu, kiek taktinių klaidų padarysi, tačiau jei strateginis sprendimas bus teisingas, laimėsi. Tačiau pastaruoju metu, kai pradedame kalbėti apie strateginius dalykus, kyla klausimas, kokios yra tokio sprendimo prielaidos. Šiomis dienomis nebegalima priiminėti strateginių sprendimų, pagrįstų panašiais praeities įvykiais. Taisyklė, jog tai, kas darė įtaką praeityje, būtinai turės įtakos ir ateityje, nebegalioja. Šių dienų dinamiškoje aplinkoje priiminėti strateginius sprendimus, pasikliaujant tik praeities įvykiais, - mažų mažiausia rizikinga.
Šie konceptualūs individo gebėjimai leidžia suformuluoti aplinkos vystymosi viziją, atsižvelgiant į šios vystymosi tendencijas, priimti teisingus sprendimus netikrumo sąlygomis. Strateginis mąstymas -nuolatinis savęs klausinėjimas, ar tai, ką aš darau, kokius sprendimus priimu šiandien, ilgalaikėje perspektyvoje pasiteisins? Dažniausiai vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra. Tačiau tai nėra visiškai atsiribojimas nuo realybės. Aiškus vizijos turėjimas neužtikrina organizacijos sėkmės. Būtinas kryptingas ėjimas pasirinkto tikslo link. Tačiau kryptingumas ir tikslo siekimas jokiu būdu neturi virsti aklu ėjimu tikslo link. Kintant aplinkai, labai svarbu suvokti galutinį tikslą.
Bendradarbiavimas ir Komunikacija
Gebėjimas bendradarbiauti, siekiant bendrų tikslų, suteikiant pagalbą vienas kitam, efektyviai komunikuojant, įgūdžiai dirbti komandoje - būtini reikalavimai ne tik vadovams, bet ir visiems organizacijos darbuotojams. Nors bendradarbiavimo procesas iš pirmo žvilgsnio atrodo visai paprastas, tačiau egzistuoja daug kliūčių, trukdančių efektyviai pasikeisti informacija. Jos susijusios su žmogiškaisiais komunikacijos aspektais: tarpusavio santykių klimatu, turimomis vertybėmis ir nuostatomis.
Siekiant užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą, būtina atsižvelgti į galimus trikdžius ir siekti juos pašalinti, nes neefektyvi komunikacija sąlygoja nesusipratimus, destruktyvius konfliktus, nepasitenkinimą ir žemą darbo našumą. Dauguma pažangių vadovų apibūdinami kaip puikūs bendravimo specialistai. Jiems gerai pavyksta kryptingai pateikti savo viziją kaip paprastą idėją ir pritraukti daug šalininkų. Vadovų, kaip bendravimo specialistų, išskirtinė sėkmė priklauso nuo gebėjimo kurti tarpusavio ryšius ir puoselėti neformalų bendravimą siekiant abipusiškai naudingų santykių.
Bendravimo Įgūdžiai
Bendravimo įgūdžiai - tai mokėjimas užmegzti psichologinį kontaktą, aktyviai klausytis, aiškiai formuluoti mintis ir aktyviai bendrauti, taigi siekti abipusio supratimo. Lyderiai, turintys šią savybę, moka nustatyti pagrindines emocines jėgas, formuojančias tiek atskiro asmens, tiek grupės požiūrius ir veiksmus. Kuriant tarpusavio santykius, svarbi empatija, gebėjimas pajusti kito žmogaus emocijas ir poreikius, aktyvus domėjimasis jo rūpesčiais. Empatiški lyderiai suteikia emocinę paramą ir taip padeda pavaldiniams vykdyti darbo reikalavimus.
Sėkmė bendraujant su žmonėmis priklauso nuo sugebėjimo įsigilinti į kito žmogaus požiūrį. Taigi geriausia įtikinėti žmogų yra įsijausti į jo padėtį ir pažvelgti į savo idėją kito žmogaus akimis: kodėl jis norėtų bendradarbiauti su mumis? Gebėjimas įkvėpti kitus apima vadovo tikslų įgyvendinimo pobūdį, kurio pagrindas yra tikėjimas ir entuziazmas. Tikėjimas savo jėgomis ir tuo, kad tikslas bus pasiektas yra viena iš mentalinių jėgų, kurią vadovai turi išmokti pasitelkti. Tvirtas tikėjimas paprastai daro didelį poveikį ir aplinkiniams. Entuziazmas reiškia, kad lyderiai siekdami tikslo linkę pasiaukoti, prisiimti riziką, rūpintis ne savo, o pasekėjų gerove.
Emocinė Kompetencija ir Savęs Pateikimas
Nepakanka vien tik turėti aiškią viziją, tikslus ar darbo užduotis. Viena iš būtinų sėkmingos veiklos prielaidų yra individo vidinė energija ir dinamiškumas, užtikrinantis iškeltų uždavinių įgyvendinimą, taip pat atkaklumas, susidūrus su sunkumais. Vadovo emocinė kompetencija apibrėžiama kaip sugebėjimas suvokti emocijas, suprasti informaciją, kurią užkoduoja emocijos, bei sugebėti jas valdyti. Vadovo emocinę kompetenciją sudaro du esminiai momentai: 1) savęs suvokimas - tikslus savęs pažinimas ir įvertinimas, pasitikėjimas savimi; 2) savireguliacija - gebėjimas kontroliuoti save, būti patikimam, prisitaikančiam, besikeičiančiam.
Savęs pateikimas - vadovo gebėjimas, siekiant sėkmės ir efektyvumo, sąmoningai ir nuolatos rūpintis savo asmeniniu įvaizdžiu. Toks vadovas, norėdamas būti kūrybiškas ir energingas, skiria tinkamą dėmesį fiziniams, protiniams ir emociniams gyvenimo aspektams, geba įteigti savo mintis, idėjas daugeliui skirtingose sferose dirbančių žmonių. Viziją turintis lyderis aiškiai mato tolimą ateitį, pateikia aiškų tikslą ir kryptį, į kuriuos gali orientuotis kiti. Nors pati vizija gali būti labai miglota, tikslas aukštas ir apimantis fundamentalų status quo pokytį, tačiau pati skelbiama idėja yra labai paprasta, aiški ir labai patraukli.
Inovacijos ir Sprendimų Priėmimas
Pokyčiams atviras individas suvokia jų poreikį, įvertina jų sėkmės prielaidas ir numato šių pokyčių įgyvendinimo būdus. Ilgalaikį konkurencinį pranašumą gali užtikrinti tik inovacijos. Inovatyvus vadovas sugeba sėkmingai įgyvendinti drąsias inovatyvias idėjas, yra įžvalgus ir eksperimentuojantis. Jo credo: Tu privalai būti inovatyvus arba žlugsi. Dinamiškoje aplinkoje savalaikis ir kokybiškas sprendimų priėmimas daugiausia nulemia sėkmingą organizacijos funkcionavimą ir plėtrą.
Tikslų Nustatymas ir Procesinė Kompetencija
Vienas svarbiausių vadovo gebėjimų - nustatyti pagrįstus ir motyvuojančius tikslus. Tikslas yra bet kokios veiklos pagrindas: aišku kur norima nueiti ir kokius rezultatus norima pasiekti. Suvokiant, kas yra svarbu ir turi būti atlikta, galima įvykius ,,aplenkti”, o ne ,,vilktis paskui juos”. Žmonės, kuriems sekasi, visada žino, ko nori. Jie susiformulavę aiškius tikslus, kurie leidžia susieti turimą potencialą su šiandieninėmis užduotimis ir ateities sėkme. Tikslai yra tarsi orientyrai, ką darbuotojas nori pasiekti. Vadovas, tik žinodamas galutinį tikslą, gali tiksliai numatyti, ką būtina atlikti.
Procesinė kompetencija vadovui yra vienintelis prieinamų būsimų galimybių ir problemų prognozavimo būdas, leidžiantis sumažinti neteisingų sprendimų priėmimo riziką, nustatyti bendrus organizacijos ir jos narių tikslus, sudaro veiksmingos kontrolės pagrindą. Procesinė kompetencija leidžia racionaliai planuoti veiklą, visapusiškai ir kompleksiškai įvertinti įvairių veiksnių įtaką veiklos rezultatams.
Mokymasis ir Tobulėjimas Visą Gyvenimą
Mokymasis ir tobulėjimas visą gyvenimą - vienas iš svarbiausių organizacijos sėkmės veiksniu. Dėl nuolatinės technologijų, darbo metodų kaitos informacija, žinios ir sugebėjimai nuolatos turi būti atnaujinami. Ekonomikoje, kur nepastovumas yra vienintelis pastovus reiškinys, žinių valdymas yra vienas iš svarbiausių konkurencinių pranašumų. Žinių valdymo kompetenciją turintis vadovas pajėgus nuspręsti, kurios žinios yra vertingos, kurios ne.
Komandinis Darbas ir Konfliktų Valdymas
Komandinis darbas vis dažniau naudojamas įmonėse ir organizacijose, sprendžiant ne tik iškylančias problemas, bet ir rengiant įvairius projektus. Siekiant užtikrinti procesų vyksmą organizacijoje, būtina žmonių sąveika. Pasikeitimas informacija traktuojamas jau ne kai priemonė, o kaip procesas, vienijantis visus organizaciją sudarančius elementus ir nukreipiantis jų veiksmus pasiekti vieningą tikslą.
Visiškas konfliktų nebuvimas organizacijoje - ne tik neįmanomas, bet ir nepageidautinas. Nors organizacijoje būtina harmoningai suvienyti visas veiklos sritis, organizacija negali likti statiška ir pasitenkinti esama padėtimi. Tai lemia konfliktų atsiradimą. Konfliktų valdymo kompetencija- vadovo gebėjimas atskleisti konflikto esmę, išsiaiškinti pagrindines konfliktą sukėlusias priežastis bei atviras ir efektyvus abiejų konfliktuojančių pusių bendravimas, t.
Vadovo Sėkmę Lemiančios Savybės
Kaip ir bet kuriai kitai sričiai, taip ir „vadovo“ profesijai būtina turėti tam tikrų savybių. Jei skaitydama atpažįstate savyje išvardytas žemiau, tuomet ši sritis tikrai gali būti jūsų:
- Komunikaciniais gebėjimais: Tai vienas svarbiausių įgūdžių vadovui. Jūsų gebėjimas efektyviai bendrauti ne tik su komanda, bet ir su partneriais bei klientais leis kurti pasitikėjimu grįstus santykius kolektyve. Taip pat tai suteikia galimybę spręsti konfliktines situacijas ir teisingai paskirstyti užduotis.
- Lyderyste ir gebėjimu priimti sprendimus: Jei žmonės lengvai jumis seka, patikėkite, tai jūsų profesija!
- Strateginiu ir analitiniu mąstymu: Atminkite, kad čia reikia parodyti savo gebėjimą matyti bendrą vaizdą, gebėti nustatyti ilgalaikius tikslus ir kurti strategijas jiems pasiekti bei organizuoti darbą kolektyve.
- Lankstumu ir atsparumu stresui: Taip, kartais sunku nepasiduoti emocijoms, bet šioje profesijoje impulsyvumas nieko gero neduoda.
- Finansiniu raštingumu ir planavimu: Čia kaip niekad tinka posakis: „Pinigai mėgsta skaičių“, o taip pat tuos, kurie moka juos teisingai ir talentingai dauginti.
Šiuolaikinės Tendencijos ir Minkštieji Įgūdžiai
Kartu su profesiniais įgūdžiais, šiuolaikinės tendencijos diktuoja savo taisykles, kurių neįmanoma išvengti. Jau dabar galima drąsiai teigti, kad minkštieji įgūdžiai (angl. Minkštieji įgūdžiai - tai viršprofesiniai gebėjimai, padedantys spręsti gyvenimiškas užduotis ir dirbti su kitais žmonėmis. Tai tos savybės, su kuriomis gimėte. Tai, kame esate geriausia, ir tai, ko kiti negali taip lengvai išmokti, nes tai susiję tik su jūsų emociniu intelektu.
Dar vienas įgūdis - kritinis mąstymas. Tai gebėjimas apgalvotai vertinti ir vartoti informaciją, nes mes nuolat ją gauname iš įvairių šaltinių ir lengvai galime tapti manipuliacijų aukomis. Geras vadovas turi tikrinti informaciją, ieškoti sąsajų tarp faktų, racionaliai mąstyti, priimti teisingus sprendimus, formuluodamas stiprius argumentus.
Vadovų Ugdymas ir Tobulėjimas
Kokias kompetencijas yra būtina šiandien ugdyti vadovams? Kaip užtikrinti nuolatinį jų tobulėjimą bei motyvaciją, auginant lyderystės įgūdžius? Vadovų auginimas - esminis prioritetas V. Kelerytės-Burokienės teigimu, nepaisant įmonės augimo strategijos ir darbo pobūdžio, darbuotojai turi turėti visas galimybes augti tiek kompetencijų, tiek pozicijų prasme, tačiau vienas iš svarbiausių faktorių augančioje įmonėje vis dėlto išlieka nuoseklus darbuotojų ugdymas bei vadovų kompetencijų auginimas.
„Užauginti gerą vadovą prireikia nemažai laiko, ypač IT srityje. Tačiau darbuotojas, kuris kopė karjeros laiptais įmonės viduje bei užaugo nuo pirmojo laiptelio iki vadovo pozicijos neretai turi ne tik konkurencinį pranašumą, bet ir stiprų visos komandos palaikymą. Kasmet įmonėje užauginama nuo 25-30 naujų vadovų, kurie susitvarko su naujais iššūkiais ir yra pasirengę drauge siekti išsikeltų įmonės tikslų. Tokio darbuotojo vertė yra labai didelė, kadangi jis puikiai išmano visus procesus, turi tvirtą vertybinį pagrindą ir motyvaciją organizacijoje nuolat tobulinti savo kompetencijas, tačiau prie jo tobulėjimo turi prisidėti ir organizacija.
Vadovų ugdymą vystome dviem kryptimis, viena - vadovų kompetencijų ugdymas, kita - vadovų darbas su savo komanda - kaip kelti jai objektyvius tikslus, suteikti grįžtamąjį ryšį, organizuoti prasmingus veiklos pokalbius. Taip pat įgyvendiname mokymų programas, pagal skirtingoms pozicijoms reikalingas kompetencijas. Vadovams organizuojame mokymus nuo to kaip pastebėti perdegimą, kaip tobulinti savo emocinį intelektą iki mokymų, kaip su darbuotojais kalbėtis apie pinigus. Neretai vadovams, tai vis dar nepatogi tema, todėl stengiamės ją priartinti prie įprastų ir dažniau su komanda aptariamų temų, mokymuose taip pat aptariame pagrindinius principus, pagal kuriuos organizacijoje nustatome atlygius.
Pokyčių Valdymas
Pasak sertifikuoto „Prosci“ pokyčių valdymo konsultanto Luko Mackevičiaus, šiandienos vadovas turi mokėti dirbti diegiant pokyčius, nes jų skaičius organizacijose ateityje vis didės. Pasak L.Mackevičiaus, gebėjimas valdyti pokyčius - privaloma kompetencija kiekvienam vadovui. Jis išskiria penkis svarbiausius vaidmenis, kuriuos papildomai, be savo pagrindinių funkcijų, turi atlikti vadovai. Visi jie svarbūs siekiant sėkmingo pokyčio įgyvendinimo:
- Vadovas yra komunikacijos atstovas. Jis darbuotojams turi aiškiai įvardyti, kodėl pokytis reikalingas, paaiškinti, ką pokytis duos, kas bus, jei pokytis neįvyks, kodėl pokytis įgyvendinamas dabar, kas nesikeis ir pan.
- Jis - informacijos tarpininkas. Padalinio vadovas yra tas žmogus, kuris dalinasi informacija iš viršaus į apačią ir atvirkščiai, tarp aukščiausio lygio vadovų ir savo komandos. Jam svarbu išsiaiškinti, kaip į pokytį reaguoja darbuotojai, su kokiu pasipriešinimu susiduria, kaip kinta veiklos rezultatai, ar pokytis įgyvendinamas pagal grafiką ir pan.
- Vadovas - pokyčio ambasadorius. Labai svarbu, kad jis pats tikėtų pokyčiu, tik taip įtikins kitus, kad tai svarbu. Jei vadovui nerūpės - nerūpės ir kitiems darbuotojams.
- Jis tampa ir neišvengiamo pasipriešinimo valdytoju. Svarbu numatyti, kur kils pasipriešinimas ir kaip su juo tvarkytis: ko galima išvengti, kokias taktikas pasiruošti, koks bus atsarginis variantas - vadovas turi aiškiai žinoti, kaip elgtis vienu ar kitu atveju.
- Vadovas turi būti ir mokytojas, ir treneris. Jis turi pasirūpinti, kad komandos nariai žinotų, kaip elgtis pokyčio metu, suteikti būtinus patarimus, mokymus darbo vietoje bei kitą pagalbą, kuri leistų jiems pasijausti saugiai, suteiktų pasitikėjimo savimi, kad su pokyčiu galės susitvarkyti. Taip pat svarbu motyvuoti darbuotojus, padrąsinti, nuraminti, jei reikia.
Pokyčių valdymas yra įgūdis, kurio galima išmokti, o sėkmingiems vadovams tai tiesiog privaloma „Žmonėms apie pokyčius reikia paaiškinti jų kalba, iš jų perspektyvos, ką kiekvienas gali dėl to padaryti. Svarbu „užnorinti“ juos, motyvuoti judėti toliau ir suteikti visapusišką pagalbą įsitvirtinant naujoje aplinkoje. Jeigu vadovai nesugeba suvaldyti žmogiškojo pokyčio faktoriaus, visa tai atsispindi įmonės veikloje - pokytis neduoda planuoto rezultato", - 15min sakė L.Mackevičius.