Kai užsukome į Kėdainių rajone esantį Gailiakaimį, ruduo dar tik ritosi į pabaigą, o ore sklandė tik vos juntama artėjančios žiemos nuotaika.
Iš tiesų čia užsukome ne šiaip pasisvečiuoti - sudomino Vidos ir Simo Šatkauskų „Garsios tylos observatorija“, kurią šeima įkūrė palikusi gyvenimą didmiestyje ir atsikėlusi į nuošalų vienkiemį.
Šatkauskų sodyboje, kuri skaičiuoja visą šimtą metų - ji įkurta 1900-aisiais, galima pamatyti ir šimtametį sodą - 2,3 hektaro plote auga net apie 150 medžių, todėl derliaus užtenka ir šeimai (pora augina keturis vaikus), ir augintiniams, ir svečiams.
Tad, kviečiame pasinerti į pasakojimą apie šią ypatingą vietą, kurioje tylą galima išgirsti, o dangus atsiveria arčiau nei bet kur kitur.
Kelias į Vienkiemį: Nuo Miesto Šurmulio Iki Ramybės Oazės
Tiek Vida, tiek Simas - tikri miesto vaikai. Kilę iš Klaipėdos, vėliau beveik dešimtmetį gyveno Kaune, tačiau gyvenimas galiausiai atvedė į kaimą.
Kai daugybė lietuvių emigravo į užsienio šalis, Šatkauskų šeima „emigravo“ į vienkiemį.
Šeima įsikėlė į dabar jau 120 metų skaičiuojančią sodybą, kurią reikėjo suremontuoti, nors naujakuriai neskubėjo nieko keisti - stengėsi viską palikti kuo autentiškiau ir gyventi darnoje su tuo, ką čia rado.
Tačiau ekonominė krizė privertė šeimą pakeisti gyvenimo būdą. "Mes irgi galvojome emigruoti, bet su trimis vaikais buvo sudėtinga ir tada šovė crazy idėja keltis į kaimą. Ką mes čia darysime, tikrai nežinojome ir neturėjome jokių idėjų. Tiesiog kritome į balą", - sakė moteris.
Iš pradžių ir Vidai, ir jos vyrui gyvenimas vienkiemyje buvo sudėtingas. Gimę ir augę mieste sako sunkiai jaukinęsi vietos gyvenimo tempą, rūpesčius. „Man viskas atrodė sunku, viskas nepatiko ir neįtiko“, - prisipažino moteris.
Visgi, jau keletą metų pora aktyviai užsiima mokslo populiarinimu. Nors anksčiau Vida dirbo anglų kalbos mokytoja, tačiau įgytas švietimo vadybos diplomas padėjo ir vystant naują veiklą namuose.
Šatkauskai sodyboje bandė ūkininkauti, įsigijo karvių ir ožkų. Kadangi turėjo mėsos ir daug pieno, nutarė gaminti gurmaniškus patiekalus ir tuo verstis, tačiau greitai suprato - darbo daug, o uždarbio - mažai, neverta.
Gamta ir Gyvūnai: Harmoningas Sodybos Gyvenimas
Vos įžengus į sodybos teritoriją lankytojus pasitinka ir dideliame sode karaliaujantys keturi ožiai. Moteris atviravo, kad daug kam toks sodas sukelia klaidingą nuomonę, tačiau taip jie stengiasi išlaikyti natūralumą.
"Dauguma, kai pamato mūsų sodą sako, kad čia apleista... Mes čia žolės nepjauname, bet turime darbininkus - 4 ožius", - kalbėjo sodybos šeimininkė.
„Paprastai visus atvykusius vasarą pirmiausia pakviečiu pasivaikščioti po seną sodą. Senasis sodas yra visiškai natūralus - jame auga seni ąžuolai, klevai, uosiai, obelys, veši pieva. „Mes jos nešienaujame, tuo pasirūpina keturi sodo sargai ožiai. Jie čia ganosi ištisus metus, tad apskabo ir žolę, ir krituolius obuolius surenka. O ko jie nesurenka, sulesa paukščiai - jų čia taip pat labai daug“, - šypteli V. Šatkauskienė. O sparnuočiai čia namus įsirengę senų medžių drevėse.
Taip pat besistengdami gyventi darnoje su gamta, vienkiemio gyventojai ne tik sužinojo įdomių dalykų, tačiau ir atrado naujų pomėgių. Apie vieną jų pasakojusi Vida sakė, kad po juoką keliančios istorijos ji susidomėjo ornitologija.
„Vieną pavasarį drevėje radome kiaušinių. Mes, miestiečiai, tuos kiaušinius susirinkome ir suvalgėme. Kitą pavasarį toje pačioje drevėje vėl radome kiaušinių ir šalia tupintį paukštį, kuris mums buvo nežinomas. Nuo to prasidėjo mano draugystė su ornitologija. Aš nufotografavau tą paukštį, nusiunčiau ornitologams ir klausiau, kas čia per paukštis, o jie į mano klausimą atsakė klausimu - kokios mano koordinatės? Pasirodė, kad čia yra didysis dančiasnapis, vandens paukštis, įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą, o mes valgėme kiaušinius“, - juokėsi moteris.
"Garsios Tylos" Observatorija: Vaikystės Svajonė, Tapusi Realybe
Išpildė vaikystės svajonę - sodybos kieme susidomėjimą kelia ne tik sodas ir ožiai, tačiau ir du nedideli pastatai slepiantys Garsios tylos auditoriją.
Ši, jau metus sėkmingai žmones į Gailiakaimį traukianti, veikla yra Simo Šatkausko vaikystės svajonės išsipildymas. „Tai yra mano „liga“ nuo 2 klasės“, - apie astronomiją besišypsodamas sakė vyras.
Viename paties Simo suprojektuotame pastate slepiasi teleskopas, kurio vardas - RASA, pagal pirmąsias jo pavadinimo raides - Rowe-Ackerman Schmidt Astrograph. Simas pasakojo, kad šio teleskopo paskirtis yra kosmoso fotografija, o kartu jis labai tinkamas Visatos stebėjimui realiu laiku, todėl puikiai tarnauja vedamoms edukacijoms.
Edukacijas apie Visatos ir Kosmoso paslaptis Šatkauskai pradėjo vesti mokyklose. Jų programą Lietuvoje yra išklausę jau daugiau kaip 50 tūkst. mokinių.
Visgi, susidomėjus vaikams, tokiomis žiniomis susidomėjo ir jų tėvai, todėl veikla persikėlė ir į sodybą, o per metus observatoriją aplankė apie 1,5 tūkst. lankytojų.
„Su Kultūros pasu mes smagiai darbavomės ir tada pasistatėme vieną pastatą, kuriame stovi mūsų teleskopas. Tada vaikų tėvai pradėjo sakyti, kad „Pas vaikus atvažiuojate, bet mes irgi norime sužinoti.“ Tada pasistatėme antrą pastatą, sudėjome kėdes ir kažkaip telpame, ten vedame edukacijas“, - pasakojo Vida.
Simas pasakojo, kad skirtingais metų laikais, taikantis prie besikeičiančių dangaus kūnų, vykdomos skirtingos programos. Šiuo metu observatorijoje vykdoma programa „Rudens dangus. Žvaigždžių mirties paslaptys“, kuri netyčia susisiejo ir su Vėlinėmis, tačiau šis sutapimas - ne vienintelis.
„Po Kalėdų pakyla Orionas ir ten yra puikių žvaigždžių gimimo pavyzdžių. Žiemos danguje būna žvaigždžių gimimo stebuklas, o Kalėdos yra gimimo šventė, todėl tai - irgi gražus sutapimas. Vasarą pakyla galaktikų pulkai su Liūto ir Mergelės žvaigždynais ir tada būna galaktikų programa, kuri tęsiasi visą vasarą. Vasarą taip pat kviečiame atvykti stebėti Saulės, nes ji dabar vis aktyvėja, yra daug protuberantų, dėmių. Ją stebint galima beveik meditacijas vykdyti, nes Saulė dabar yra labiausiai kintantis dangaus kūnas“, - kalbėjo vyras.
Šatkauskų sodyboje taip pat jau treti metai vyksta ir besidominčių astronomija sąskrydžiai. Paskutinis toks vyko rugsėjo pabaigoje.
„Į sąskrydžius kviečiame ir astrofizikus, jie skaito paskaitas, žmonės būna labai patenkinti. Taip pat pasikviečiame ir teleskopų pardavėjus, kad paaiškintų, kokie teleskopai vyrauja rinkoje, jei žmonės domisi. Į tokius sąskrydžius susirenka iki 100 žmonių“, - kalbėjo vyras.
Gurmaniški Potyriai "Garsios Tylos" Sodyboje
Šeimininkai Vida ir Simas mus skuba pavaišinti savo ruoštu šviežiu maistu, kuris patiekiamas stiklainiuose. „Tai mūsų išskirtinis ženklas, o ir ekologiška“, - sako sodybos šeimininkas.
Patiekalai stiklainiuose atrodo itin estetiškai, o ir yra patogūs ragauti - šie stiklainiai specialiai užsakyti.
Šatkauskai sugalvojo įgyvendinti idėją pristatyti maistą į namus, bet ne cepelinus ar picą, kaip įprasta, o restorano lygio patiekalus, pagamintus iš kaimiškų produktų. Originalią idėją Simas ir Vida pavadino restoranu stiklainiuose, mat jų gamintas maistas į miestus keliauja gražiuose stiklainiuose, kad būtų estetiška ir valgyti.
Receptai kuriami jų pačių, o ir dauguma žaliavų paruošti patiekalams auga pačioje sodyboje. Šeimininkai patys kepa duoną, pavyzdžiui, vaišino raudonojo vyno duona su žolelėmis. O štai vištienos kepenėlių paštetas gaminamas pagal prancūzišką receptą, kuriam reikia baltojo vyno, labai daug ką tik susukto sviesto, salotomis su sūriu, vynuogėmis, kopūstais ir žolelėmis, rizotu.
Šeimos pasididžiavimas - Simo sukurtas krembriulė. „Pirmą kartą jo paragavusi pasakiau, kad tai mano mamutės ruošiami „šilti ledai“, - juokėsi Vida.
Iš karvės pieno Šatkauskai daro sūrį „Debesėlis“. Tai - džiovinta feta. Kietas, sūrus ir sodraus skonio sūris puikai subręsta kaimiškos sodybos sąlygomis, juo gardinamos salotos, o neseniai „Debesėlis“ įkvėpė Vidą pradėti gaminti šokoladinius saldainius. Tokie iš kaimiškų produktų sukomponuoti skanėstai Lietuvoje - vieninteliai.
Štai keletas patiekalų, kuriuos galite paragauti "Garsios Tylos" sodyboje:
- Raudonojo vyno duona su žolelėmis
- Vištienos kepenėlių paštetas pagal prancūzišką receptą
- Salotos su sūriu, vynuogėmis, kopūstais ir žolelėmis
- Rizotas
- Simo sukurtas krembriulė
- Šokoladiniai saldainiai su sūriu ir uogiene
Entuziastų Daugėja: Astronomijos Sąskrydžiai ir Mėgėjų Bendruomenė
Simas džiaugėsi, kad nors daugiausiai entuziastų yra Amerikoje, tačiau šį pomėgį atranda ir vis daugiau lietuvių.
"Absoliučiai mėgėjiška astronomija pirmauja Amerikoje ir tada, kai vyko kosminis lenktyniavimas, tai buvo labai aktyvus dalykas Rusijoje. Pastebima, kad Amerikoje labai dažnai pensinio amžiaus žmonės, tie, kurie buvo jauni, kai buvo pirmieji išsilaipinimai Mėnulyje. Jie dabar išeina į pensiją, savo santaupas deda į tokią techniką, turi savo forumus ir matomas labai didelis aktyvumas.
Lietuvoje mūsų taip pat yra ir ganėtinai daug. Mėgėjų ratas padidėjo per pandemiją, kaip ir visame pasaulyje. Lietuvoje padaugėjo astrofotografija užsiimančių žmonių, susipirkusių gana rimtą techniką", - teigė Simas.
Astronomijos populiarintojas galėjo iškart kreiptis į ekspertus, kurie gliaudo tokias mįsles. Simas astronomų mėgėjų bendruomenę skirsto pagal domėjimosi prioritetus. Labiausiai yra susitelkę į teleskopus, šiuos įrenginius jie gamina patys.
Gyvenimas Gamtoje: Atsiliepimai apie Pokyčius ir Naujus Potyrius
Nors Vida vyro pomėgį žinojo jau seniai ir nesipriešino nei tokios veiklos pradžiai, nei technikos pirkimui, tačiau nė vienas iš keturių vaikų kol kas Simo pėdomis nesiruošia sekti.
„Žmona jau susigyvenusi su mano šita aistra, o kai pamatė, kad galbūt pavyks iš to pragyventi, tai visai apsidžiaugė. Taip pat turiu keturis vaikus ir kol kas nei vienas iš jų nerodo susidomėjimo.
Tiesa, moteris neslepia - laisvadienių turi nedaug, tačiau tai jai jau ne problema. „Laisvadienių čia nėra, bet tame ir kaifas. Iš pradžių, aišku, buvo sunku. Aš - visiška miestietė. Man iš pradžių buvo sunku, niekas čia man netiko, bet ilgainiui pasirodė, kad viskas tinka, viskas čia labai gerai ir į miestą grįžti tikrai nenoriu. Visiems linkiu susikurti tokį gyvenimą.
Visko būna, negaliu sakyti, kad čia viskas super, būna ir blogesnių dienų. Mes neturime, ko slėpti, todėl ir kviečiame į tokį gyvenimą, kokį mes gyvename“, - kalbėjo ji.
Dabar po žvaigždėtu Galiakaimio dangumi gyvenantys Šatkauskai sako, kad smagu apsilankyti mieste, bet ten gyventi nebenorėtų - ten daugiau įtampos, o vienkiemyje - daugiau ramybės. „Galiausiai ir sodyba, nors ir nepaveldėta ar kitaip mums kadaise nekėlusi sentimentų, šiandien yra be galo brangi. Dar yra ką čia nuveikti, kai kurioms idėjoms stinga laiko, o kai kurioms investicijų, bet viskas prieš akis - kur mus neš, ten ir eisime“, - sako V.