Švietimo reforma Lietuvoje siekia ugdyti ne tik žinias, bet ir gebėjimus jas pritaikyti praktiškai. Mokytojams tenka svarbus vaidmuo - nuolat tobulinti savo kompetencijas ir ieškoti efektyvių ugdymo metodų. Kokios gi tos efektyvios pamokos paslaptys? Koks mokytojo vaidmuo joje? Kokie yra efektyvios pamokos bruožai, kokios įtraukiojo ugdymo galimybės, kokia formuojamojo vertinimo įtaka mokinių mokymosi motyvacijai ir kt.
Atnaujintos bendrosios programos - nauji iššūkiai ir galimybės
2022-09-30 patvirtintos 44 atnaujintos bendrosios programos, kurios mokyklose bus pradėtos diegti nuo 2023 mokslo metų. Iš viso atnaujintos 47 programos, 2023-2024 mokslo metų bus pradėtos diegti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse ir III gimnazijos, o likusiose klasėse - nuo 2024 m. Ši kvalifikacijos tobulinimo programa yra skirta plėtoti mokytojų kompetencijas, būtinas sėkmingam patvirtintų bendrųjų programų įgyvendinimui ir įsitraukimui į ugdymo turinio tikslingą praktikos kaitą. Atnaujintose bendrosiose programose laikomasi į kompetencijas orientuoto ugdymo krypties.
Tai reiškia, jog mokinio tikslas bus ne tik įgyti žinių, tačiau ir mokėti jas pritaikyti, turėti daugiau šiuolaikiniame pasaulyje reikalingų įgūdžių. Siekiama ugdyti pažinimo, skaitmeninę, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, pilietinę, kultūrinę ir komunikavimo kompetencijas. Įgyvendinant atnaujintą ugdymo turinį būtina atsižvelgti į besikeičiančios socialinės ir kultūrinės aplinkos lemiamus šalies visuomenės poreikius, vietos ir mokyklos bendruomenės reikmes, mokinių turimą patirtį, ugdymosi poreikius ir interesus.
Efektyvios pamokos bruožai
Programos metu bus aptarti reikalavimai šiuolaikinei pamokai. Kokia ji turėtų būti? Visų pamokos etapų aptarimas, mokinių vaidmuo įgyvendinant atnaujintą ugdymo turinį, veiksmingos grįžtamosios informacijos pateikimas ir kitų veiksnių analizė padės tobulinti vertinimo strategijas bei įtakoti mokinių mokymosi motyvaciją.
Programos dalyviai gilinsis į tai, kaip reikėtų dirbti pagal atnaujintas bendrąsias programas, kaip organizuojant veiklas atsižvelgti į mokinių raidos ypatumus, kaip lanksčiai ir tikslingai pasirinkti mokymo(si) metodus, strategijas, kaip veiklas organizuoti taip, kad būtų atsižvelgta į kiekvieno mokinio poreikius ir galimybes. Programoje dėmesio bus skiriama personalizuoto mokymo(si) situacijoms analizuoti, kontekstui (daugiakultūriškumui ir kt.) aptarti, veiklų organizavimui remiantis šiuolaikinio ugdymo paradigma bei palankios ugdymo(si) aplinkos kūrimui.
Mokytojo vaidmuo
Mokytojo filosofija gali būti įvairi:
- Mokytojas - visažinis. Pats nusprendžia, ko ir kaip mokys. Aiškinia, detaliai užrašo lentoje, skiria pratimus, kuriuos mokiniai atlikdami turi pritaikyti tai, ką girdėjo, užsirašė.
- Mokytojas - griežtas, nurodinėtojas. Reikalauja pagarbos, smulkmeniškai kuria mokinių mokymosi taisykles, tiksliai nurodo, ką, kada ir kaip mokinys turi daryti.
- Mokytojas - patarėjas. Mokiniai pasirenka veiklą, o mokytojas pataria, konsultuoja.
- Mokytojas - leidėjas vystytis. Privalau leisti mokiniams savarankiškai vystytis, todėl stebiu, kaip jiems sekasi, ir patariu.
Pamokos uždavinio formulavimas
Formuluodami pamokos uždavinį, numatome, kokį mokinio veiklos rezultatą vertinsime bei vertinimo kriterijus. Uždaviniai apibūdina, kokie turėtų būti mokymo programos rezultatai. Jie turi būti konstatuojami kaip rezultatas (vartokite žodžius, kurie reiškia veiksmą). Užuot teigę, kad mokiniai žinos, sakykite, kad jie gebės atlikti, įvertinti, sukurti ir pan.
Užduotys turi būti grindžiamos kokiomis nors induktyvaus ar deduktyvaus mąstymo proceso formomis. Gebėjimas nutarti, spręsti, kokia yra kokiam nors tikslui pasiekti naudojama idėja, procedūra, sprendimas, metodas, medžiagos vertė. B.S.Bloom taksonomija neapima kūrybiško ir divergentinio mąstymo, t.y. mąstymo, kuris išeina už vienintelio, riboto, tradicinio, visuotinai pripažinto teisingo atsakymo siekimo ribų. Kūrybinis mąstymas - tai naujos idėjos, neįprastas problemos sprendimas, naujo jau esamų dalių ar idėjų siejimo ieškojimas. Šis mąstymas skatinamas klausimais:
- Kokiais dar būdais tai gali būti atlikta?
- Kokiais būdais, priemonėmis galėtume ištaisyti silpnąsias šio plano savybes?
- Ar mes išbandėme viską, kas gali būti išbandyta?
Ugdymo aplinka
Geros mokyklos koncepcijoje ugdymo(si) aplinkai skiriamas svarbus dėmesys, kai nuo tradicinių erdvių pereinama prie „klasių be sienų“ (patogios, įvairios paskirties ir lengvai pertvarkomos erdvės, mokyklos patalpų naudojimo įvairovė, „klasės lauke“ ir kitoks mokyklos teritorijos pritaikymas ugdymui), „mokyklų be sienų“. Ugdytojai, kaip edukacinių aplinkų kūrėjai, turi labai dėmesingai stebėti, kaip besimokantieji veikia savosiose aplinkose.
Edukacinės pamokos
Labai svarbu, kad organizuojamos edukacinės pamokos atitiktų ugdymo turinį, padėtų įgyvendinti ugdymo uždavinius. Svarbu, kad pasirinktose dalyvauti edukacinėse programose būtų tinkamas žinių ir jų praktinio pritaikymo santykis, kad mokiniai reflektuotų, apmąstytų edukacinę pamoką: ko išmoko, kur pritaikys įgytas žinias ir gebėjimus, kokius klausimus dar reikėtų išsiaiškinti. Labai svarbu, kad pats mokinys save įvertintų.
Vertinimas - svarbi ugdymo proceso dalis
Vertinimas - ypač svarbus ugdymo proceso veiksnys, padedantis stebėti mokinio pažangą, aptikti spragas ir tinkamai taikomas - motyvuoti jį. Todėl biologijos mokytoja ekspertė Inga Viltrakienė pasidalino žiniomis, kaip vertinimą paversti ne formaliu pažymio parašymu, o veiksmingu mokymosi įrankiu. Iliustruodama aiškių vertinimo kriterijų taikymą, ji paprašė kolegų per kelias minutes nupiešti laivą, o vėliau - įvertinti vieni kitų darbus.
Mūsų „metodiniai“ yra kūrybiški, kolegiški ir žaidybiniai.
Mokinių pasiekimus lemiantys veiksniai
- Vertinimas.
- Noras imtis atsakomybės.
- Motyvacija - procesas, skatinantis elgtis taip, kad būtų pasiekta svarbus žmogui tikslas ir kad būtų patenkinti poreikiai ir motyvai.
- Pasakymas, kad tema sunki.
Intelekto tipai ir mokymosi stiliai
Kiekvienas mokinys yra unikalus, todėl svarbu atsižvelgti į skirtingus intelekto tipus ir mokymosi stilius:
- Erdvinis intelektas - gebėjimas atkurti scenų ar objektų paveikslėlius. Šiam tipui naudingos emocinės asociacijos, žemėlapiai, schemos, meninė veikla, temų pinklės, įvairios diagramos.
- Muzikinis intelektas - nebūtinai gebėjimas kurti, groti ar skaityti muziką, bet jausti garsus, išskirti instrumentų skambesį, mėgautis improvizacijomis. Muzika klasėje sukuria nuotaiką, atsipalaidavimo ir budrumo jausmą.
- Tarpasmeninis intelektas - gebėjimas įeiti į kito pasaulį, matyti jį kito akimis, bendrauti, paveikti, įtikinti kitus, spręsti konfliktus, sudaryti komandas ir jose lyderiauti. Toks besimokantysis mėgsta darbą porose ir grupelėse, bendradarbiavimą.
- Vidinis intelektas - susidomėjimas savimi, stiprus vertės jausmas, gebėjimas mąstyti apie mąstymą, mėgsta dirbti vieni, svarstyti, planuoti, medituoti. Jie sugeba mokytis savarankiškai.
Ką svarbu prisiminti?
- Intensyviausias mokymasis - pirmas 12 min. ir paskutines 8 pamokos minutes.
- Po šešios dienos - tik 25 proc. visam laikui atmintyje lieka tik 20 proc.
- 10 proc. - to, ką perskaitome.
- 20 proc. - to, ką išgirstame.
- 30 proc. - to, ką pamatome.
- 50 proc. - to, ką pamatome ir išgirstame.
- 70 proc. - to, ką aptariame su kitais.
- 80 proc. - to, ką patiriame asmeniškai.
- 95 proc. - to, ko mokome kitus.
Svarbu prisiminti, kad jeigu kokia nors veikla pabosta, dingsta ir susidomėjimas, jeigu tai ilgas procesas. Mokytojas gali padėti jiems sudarydamas sąlygas rizikuoti, leisdamas daryti klaidas, bet "priversdamas" iš jų pasimokyti, padrąsindamas juos išsakyti savo nuomonę viena ar kita tema, vertindamas jų iniciatyvą ir savarankiškumą, parinkdamas jiems labiausiai priimtinus mokymo(si) metodus (darbas grupėse, vaidinimas, žaidimai, veiklos formos, kurios neturi išankstinės struktūros - tokiu atveju aktyvistai gali parodyti savo iniciatyvą).
Mokiniai mėgsta veiklą, kuri duoda profesinės, akademinės ar praktinės naudos. Jiems patinka praktinis demonstravimas, realių situacijų sprendimas, projektinis darbas, darbas grupėje arba individualus darbas, kuris reikalauja panaudoti planavimo įgūdžius ir sudaro galimybes praktikoje pritaikyti tai, ko jie išmoko.