Šiame straipsnyje aptariama teismo leidimų tvarka, susijusi su nepilnamečių vaikų interesų apsauga Lietuvoje. Straipsnyje nagrinėjami atvejai, kada reikalingas teismo leidimas, kaip pateikti prašymą teismui, ir kokie svarbūs pakeitimai įsigaliojo nuo 2023 metų.

Šeimos Turtas Ir Teismo Leidimas
Gyventojams, norintiems parduoti nekilnojamąjį turtą ir turintiems nepilnamečių vaikų, tenka kreiptis į teismą leidimo. Įstatymai numato, kad jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, sandoriams su nekilnojamuoju šeimos turtu sudaryti (pvz., parduoti, įkeisti bankui ir pan.) būtinas teismo leidimas. Šis reikalavimas taikomas siekiant užtikrinti, kad vaiko interesai ir gyvenimo kokybė nebus pažeisti.
Siekdama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir teisę į gyvenamąjį būstą, vaiko tėvai, norėdami perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, įkeisti turtą bankui ar kitaip perleisti ar suvaržyti teises į nekilnojamąjį turtą, turi kreiptis į teismą įrodydami, kad vaiko interesai ir gyvenimo kokybė nebus pažeista.
Kas Yra Šeimos Turtas?
Šeimos turtu laikomas turtas, kuris nuosavybės teise priklauso vienam arba abiem sutuoktiniams. Tai apima šeimos gyvenamąją patalpą (butą ar namą) ir kilnojamuosius daiktus, skirtus šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti.
Taigi, jei turtas nėra šeimos turtas - pavyzdžiui, šeima turi ne vieną nekilnojamąjį turtą, o tame, kurį nori parduoti, faktiškai negyvena - su juo susijusiems sandoriams teismo leidimas nereikalingas.
Dažnai pasitaikanti situacija: šeima turi ne vieną nekilnojamąjį turtą, o tame, kurį nori parduoti faktiškai negyvena.
Pavyzdys 1: Šeima gyvena bute ir nori įkeisti kitą turimą gyvenamąją patalpą.
Pavyzdys 2: Šeima nori įkeisti žemės sklypą. Teismo leidimo šio nekilnojamojo turto įkeitimui nereikės.
Kadangi pateikti duomenys rodo, kad pareiškėjui priklausantis butas nėra šeimos turtas, tokio nekilnojamojo turto sandoriams sudaryti teismo leidimo reikalingumo įstatymai nenumato.
Jei deklaruota gyvenamoji vieta yra tame bute, kur dabar gyvenate, kito busto, kuriame negyvenate, kad ir jis ikeistas, leidimo nereikia.
Kadangi pareiškėja kitame bute negyvena, jis nelaikytinas šeimos turtu (LR CK 3.84 str. 2 d. 1 p.). LR CK 3.85 str. 2 d. nustato, kad sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas.
Teismo Leidimas Parduoti Butą
Tačiau, šeimai nusprendus parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti ar apriboti nuosavybės teisę į turimą vienintelę šeimos gyvenamąją patalpą (butą ar namą), būtina gauti teismo leidimą. Teismo leidimas būtinas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su vienu iš tėvų, nesančiu (ir nebuvusiu) santuokoje.
Prašymas teismui dėl teismo leidimo išdavimo turi būti motyvuotas. Tai reiškia, kad jame turi būti pagrįstas vienintelės gyvenamosios patalpos pardavimo būtinumas, nurodoma, kaip bus užtikrinta vaiko teisė į gyvenamąją patalpą, t.y. užtikrinta, kad vaikas neliktų be gyvenamojo būsto.

Kiti Teismo Leidimai, Susiję Su Vaikų Turtu
Įgyvendinant vaiko teisių apsaugą, įstatymas detaliai nustato atvejus, kai teismo leidimas reikalingas disponuojant nepilnamečio vaiko turtu:
- Teismo leidimas parduoti nepilnamečio vaiko turtą
- Teismo leidimas įkeisti nepilnamečio vaiko turtą
- Teismo leidimas nuomoti nepilnamečio vaiko turtą ilgesniam nei penkerių metų terminui
- Teismo leidimas vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį
- Teismo leidimas investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį
Palikimo Priėmimas Vaiko Vardu
LR CK 3.188 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Palikimui vaikų vardu priimti reikalingas teismo leidimas.
Teismo leidimas palikimui vaiko vardu priimti pateikiamas paveldėjimo bylą vedanačiam notarui (notarinei kontorai) per įstatyme numatytą palikimui priimti terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Esant svarbioms priežastims, šis terminas teismo gali būti pratęstas.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismai, išduodami teismo leidimus, atsižvelgdami į prioritetinius vaiko interesus, vis dažniau nustato palikimo priėmimą vaiko vardu pagal antstolio apyrašą. Apyrašui sudaryti reikalingas tam tikras laiko tarpas. Todėl reikėtų įvertinti laiko faktorių, tvarkant paveldėjimo vaikų vardu reikalus.
Teismo Leidimas Sudaryti Sandorį Be Kito Sutuoktinio Sutikimo
Gyvenimiška situacija, kai sutuoktiniai nesutaria dėl bendro turto valdymo ar kai vienas jų pageidauja atlikti kokius nors su bendru turtu susijusius veiksmus, o kitas nesutinka. Tokia situacija negali būti neišsprendžiama. Todėl teismo leidimas sudaryti sandorį ar tvarkyti bendrą turtą be kito sutuoktinio ar sugyventinio sutikimo taip pat gali būti išduodamas.
Kiti Teismo Leidimai Asmens Teisių Apsaugai
Teismai išduoda teismo leidimus ir kitų asmens teisių apsaugai. Tai gali būti:
- Teismo leidimas neveiksnaus asmens operacijai, jo organų šalinimui, nėštumo nutraukimui
- Teismo leidimas asmens psichinės būklės tyrimui
- Teismo leidimas gydyti teismo nepripažintą emancipuotu nepilnametį be vieno iš tėvų ar globėjo sutikimo, kai vienas iš tėvų ar globėjas atsisako psichiatro paskirto gydymo ir dėl to nepilnamečiui gali būti padaryta esminė žala
- Teismo leidimas dėl asmens guldymo į psichiatrijos įstaigą ir priverstinio gydymo jam skyrimo, dėl leidimo pratęsti asmens ar neveiksnaus asmens priverstinę hospitalizaciją
- Teismo leidimas nežinia kur esančio asmens turto laikinajam administratoriui disponuoti turtu, jį įkeisti, ar kitaip suvaržyti į jį teises
- Teismo leidimas dėl neturinčio 18 metų asmens santuokinio amžiaus sumažinimo
- Teismo leidimas tuoktis dėl nėštumo asmeniui, nesulaukusiam 16 metų
- Teismo leidimas sutuoktiniui atlikti veiksmus, kuriems reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, kai tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali gauti
- Teismo leidimas sudaryti sandorį be kito sutuoktinio sutikimo
- Teismo leidimas vienam sutuoktiniui tvarkyti bendrą turtą
- Teismo leidimas ribotai veiksniam asmeniui sudaryti vedybų sutartį, kai rūpintojas tokio sutikimo neduoda
- Teismo leidimas keisti vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų sutartį
- Teismo leidimas nepilnamečiui paduoti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, jeigu tėvai, globėjai ir rūpintojai tokio sutikimo neduoda
- Teismo leidimas parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti sugyventinių bendrai įgytą ir naudojamą turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį be kito sugyventinio sutikimo
- Teismo leidimas sudaryti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens sandoriams, kurių suma viršija 1500 Eur
- Teismo leidimas globėjui parduoti, dovanoti įkeisti ar kitaip suvaržyti globotinio turtą, sudaryti sandorius
- Teismo leidimas administratoriui keisti turto tikslinę paskirtį
- Teismo leidimas administratoriui perleisti turtą kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti
- Teismo leidimas administratoriui administruojamą daiktą įsigyti savo nuosavybėn
- Teismo leidimas administratoriams veikti pavieniui arba pakeisti sprendimų dėl turto administravimo priėmimo tvarką, kai keli administratoriai vengia priimti sprendimus, susijusius su turto administravimu
- Teismo leidimas nuomininkui atlikti kapitalinį remontą, kai nuomotojas nevykdo pareigos savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą
- Teismo leidimas nuomotojui laikinai apriboti nuomininko teisę naudotis išsinuomotu daiktu, kai išnuomoto daikto kapitalinis remontas nėra būtinas ir nuomininkas nesutinka laikinai atsisakyti naudotis daiktu
Prašymo Pateikimas Teismui
Pareiškėjai prašymus teismui pateikia kartu su dokumentais. Prašymas kartu su pridedamais dokumentais teikiamas gyvenamosios vietos apylinkės teismui ir išnagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka per penkias dienas. Prašymas teikiamas teisme pagal teikiančiojo gyvenamąją vietą (pvz.: jei gyvenate Kaune, Kauno rajone prašymai teikiami Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams). Dokumentai gali būti pateikiami nuvykus į teismą, siunčiant Lietuvos paštu arba el. paštu. Prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Prašymai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, t.y. nekviečiant pareiškėjų į teismo posėdį. Esant būtinybei, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas gali nuspręsti nagrinėti prašymus žodinio proceso tvarka. Teismas atsakymą turi pateikti per 5 darbo dienas. Prašymas teismui pateikiamas kai su potencialiu pirkėju esate pasirašę preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ir turite visus dokumentus, kurių pateikimo reikalauja teismas.
Teismo nutartis neskundžiama nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl labai svarbu tinkamai suformuluoti ir motyvuotai pagrįsti prašymą, pridėti reikalingus dokumentus, kad teismo leidimas būtų išduotas. Dėl dokumentų paruošimo teismo leidimui gauti pravartu kreiptis į advokatą. Prašymo formą ir daugiau informacijos apie teismo leidimus galima rasti interneto svetainėje www.teismai.lt.
Paprastai prašymai dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (byloje dalyvaujantys asmenys į posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja) per 5 d.d. Žinoma, esama išimčių, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Gali skirtis ir nagrinėjimo terminai: su priverstine hospitalizacija susiję klausimai išnagrinėjami per 3 d. d., o vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą klausimui skiriamos 10 d. d.
Dažniausiai atsisakoma priimti prašymą, nes jis neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nėra teismingas teismui, kuriam paduotas arba prašymą pateikė asmuo, neturintis teisės teikti tokį prašymą ar neįgaliotas vesti bylą. Taip pat prašymas gali būti nepakankamai pagrįstas.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pareiškėjai kreipiasi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, nors pagal įstatymus teismo leidimas nėra reikalingas. Tokiu atveju teismas atsisako jį išduoti ir nutartyje pažymi, kad teismo leidimas tokiam sandoriui sudaryti nereikalingas. Pavyzdžiui, kai prašoma išduoti teismo leidimą parduoti ar įkeisti žemės sklypą, kitą turimą gyvenamąją patalpą, kurioje šeima negyvena ir pan.
Nutartis išduoti teismo leidimą ar atsisakyti jį išduoti yra neskundžiama.
Ar galima dėl leidimo kreiptis el. būdu? Žinoma: per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą www.e.teismas.lt.
Svarbūs Aspektai, Į Kuriuos Atkreipiamas Dėmesys Nagrinėjant Prašymus
Svarbu suprasti, kad sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Tai reiškia, kad jeigu santuoka nenutraukta ir šeimos turtas, t. y. Teismo leidimas reikalingas tik perleidžiant ar kitaip suvaržant nuosavybės teises į šeimos turtą. Jeigu šeima turi keletą gyvenamųjų patalpų (butų, namų ir pan.), šeimos turtu yra pripažįstama tik viena gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena.
Pasitaiko atvejų, kai prašoma išduoti teismo leidimą kito nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti, pvz., parduoti / įkeisti žemės sklypą, kitą gyvenamąją patalpą, kurioje šeima negyvena ir pan. Labai dažni atvejai, kai aplinkybė, kad dėl šeimos turto sandorio sudarymo nebus pažeistos vaikų teisės, įrodinėjama pareiškėjų tėvų ar kitų giminaičių rašytiniais sutikimais leisti šeimai apsigyventi jų būste.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjų giminaičių ar kitų asmenų iš anksto išreikštas ketinimas leisti apsigyventi jiems priklausančiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjams kartu su nepilnamečiais vaikais ar tik nepilnamečiams vaikams, nepriklausomai nuo to, kaip jis suformuluotas (pasižadėjimas, pareiškimas, sutikimas, įsipareigojimas ir pan.), paprastai neturėtų būti laikomas pakankamu įrodymu, kad bus tinkamai apsaugotos pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisės. Tokiais atvejais įrodymais galėtų būti tokie duomenys, kurie patvirtintų realų tokio ketinimo įgyvendinimo faktą - gyvenamosios patalpos suteikimą pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams, t. y.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kuriam pagal įstatymą būtina gauti teismo leidimą tam tikriems veiksmams atlikti, turi teisę kreiptis į teismą.
Teismo leidimas parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą | Teisinėkonsultacija.lt
Svarbūs Pokyčiai Nuo 2023 M.
Svarbūs pokyčiai - buto pardavimas turint nepilnamečių vaikų tapo paprastesnis. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Civilinio kodekso pataisa, kuri numato, kad teismo leidimo parduodant turtą, priklausantį šeimai su nepilnamečiais vaikais, nebereikės. Jei parduoti norimas būstas yra Jūsų šeimos vienintelis gyvenamasis turtas, kur esate deklaravę gyvenamąją vietą, tuomet bus reikalingas notaro sutikimas turtą parduoti. Iki 2023 m. toks leidimas buvo reikalingas iš apylinkės teismo, nuo 2023 m. sausio 1 d. šią funkciją atlieka notarai.
Teismo leidimas nebėra reikalingas, pats būsto sandorį tvirtinantis notaras spręs, ar nebus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės.
Teismai šio pakeitimo siekė daugiau nei dešimt metų. Kontrolė parduodant turtą, kuris yra vienintelis šeimos su nepilnamečiais vaikais, išlieka. Pagrindiniai reikalavimai tokio turto pardavimo sutikimui išlieka: nepilnamečiai vaikai negali likti be gyvenamojo būsto, neturi būti pažeistos vaikų teisės į gyvenimo sąlygas, turi išlikti sąlygos vaikų fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi.
Nuo šiol leidimus parduoti turtą išduos notarai. Teismai šią paslaugą teikdavo nemokamai, o pas notarus ji bus mokama. Buto pardavimas papildomai Jums gali pabrangti nuo 20 iki 250 eurų, priklausomai nuo Jūsų būsto vertės. Notarams nustatoma galimybė tokiu atveju imti papildomą įkainį už pagal įstatymus papildomai pavestus atlikti patikrinimo veiksmus.
„Tai nėra visai nauja funkcija, tačiau atsiranda papildomai atsakomybė notarui. Jis turės nuspręsti, ar toks sandoris neprieštarauja šeimos interesams, nepilnamečių interesams. <…> Valstybė nustato tokį įkainį, kokį notaras gali imti už bet kokį notarinį veiksmą“, - komentuoja Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Per metus teismai išduodavo 15 - 16 tūkst. leidimų parduoti būstą, turint nepilnamečių vaikų.
Hipotekos Įregistravimas (turto įkeitimas bankui) turint nepilnamečių vaikų nuo 2023 m.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. notarai perima teisę spręsti, ar nepilnamečio vaiko teisės nebus pažeistos perkamą būstą įkeičiant bankui ar kitai kredito įstaigai. Teismo leidimo, norint įkeisti turtą bankui, nebereikės. Šią funkciją atliks notaras.
Jei visgi sunku susigaudyti šioje painiavoje - Jums padėti gali profesionalus nekilnojamojo turto brokeris. Jei norite parduoti būstą, kuriame šiuo metu gyvenate su nepilnamečiu vaiku, ar keliais, pasiruoškite papildomai biurokratijos porcijai. Reikės dar dokumentų ir tam tikrų procedūrų. Pirmiausia, susipažinkite su įstatymais. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta, kad vaikas visada turi teisę į gyvenamąjį būstą. Kitaip tariant, jis negali likti gatvėje - jis privalo kažkur gyventi iš karto, o ne po mėnesio ar dviejų.
Taigi, parduodami būtą su vaikais, papildomai turėsite reikalų ir su savo apylinkės teismu. Teismui svarbu užtikrinti ir įrodyti, kad jūsų vaikas ar vaikai turi, kur gyventi viso būsto pardavimo proceso metu ir po jo. Pirmas darbas, kurį turite padaryti - priregistruoti vaiką pas senelius arba oficialiai išnuomotame bute (primename, kad nuomos sutartis galios tik tada, kai ji bus įregistruota VĮ "Registrų centras" ar patvirtinta notariškai). Kai priregistruojate, būtinai paimkite pažymą iš savivaldybės apie to būsto sudėtį, tarp kurių bus ir jūsų vaikas/vaikai. Per tą laiką, kol tvarkote vaiko registravimo klausimus, su būsimaisiais savo būsto pirkėjais sudarykite preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Be šios sutarties teismas su jumis nesikalbės.
Neturite, kur gyventi? Tada reikalingas notariškai patvirtintas jūsų būsto pirkėjų sutikimas, kad pirkėjai leidžia jums ir jūsų vaikams laikinai gyventi būsto prikimo-pardavimo proceso metu. Tokiu atveju preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties nereikia, tačiau teismui vis tiek kils klausimų "o kur vaikas gyvens po pardavimo"? Jei tuo pačiu metu ketinate patys pirkti kitą būstą, bendraujate su bankais dėl paskolos, problemų neturėtų kilti. Tai nemažai dokumentų, žinoma ne visų jų gali prireikti, atsižvelgiama pagal individualia situaciją, bet vistiek surinkimui reikia laiko, tad planuokite bent savaitę dokumentų surinkimui. Patogiausias variantas visus dokumentus su prašymu pristatyti į apylinkės teismą. Tačiau jei aplinkybės susiklostė taip, kad pateikti fiziškai negalite, galima pateikti prašymą ir internetu.
Yra viena procesą palengvinanti sąlyga. Visus dokumentus pildo vienas iš vaikų tėvų arba notariškai patvirtintas atstovas. Kai gaunate teismo leidimą jūsų būstą parduoti, toliau tvarkote pirkimo-pardavimo reikalus su savo pirkėjais, banku, notaru. Apsišarvuokite kantrybe, ir iš karto numatykite papildomas 2 savaites, kurias galimai užtruksite, kol gausite teismo leidimą.
Prieš pateikiant atsakymą į šį klausimą, svarbu išsiaiškinti, kas yra laikoma šeimos turtu. Iki 2023 m. sausio 1 d. vienintelio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pardavimui buvo reikalingas išankstinis teismo leidimas. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus atitinkamiems teisės aktų pakeitimams, šios funkcijos perduotos notarams. Tai reiškia, jog nuo 2023 m. sausio 1 d., kai sandoriai yra sudaromi notarine forma (įskaitant ir nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorius, kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų) kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo NEREIKIA.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
Apibendrinant, nuo 2023 m. sausio 1 d. pasikeitė tvarka, susijusi su šeimos turto pardavimu ir įkeitimu, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų. Teismo leidimas nebėra reikalingas, o šią funkciją perima notarai, kurie užtikrins, kad nebūtų pažeistos vaikų teisės.
| Veiksmas | Iki 2023 m. sausio 1 d. | Nuo 2023 m. sausio 1 d. |
|---|---|---|
| Buto pardavimas (vienintelis šeimos turtas) | Reikalingas teismo leidimas | Reikalingas notaro sutikimas |
| Turto įkeitimas bankui | Reikalingas teismo leidimas | Sprendimą priima notaras |
| Apmokėjimas už paslaugą | Nemokamai (teismas) | Mokama (notaras, nuo 20 iki 250 eurų) |