Naujininkai: Vilniaus rajono istorija ir dabartis

Naujininkai - vienas seniausių ir istoriškai įdomiausių Vilniaus gyvenamųjų rajonų. Šis rajonas, esantis netoli miesto centro, ilgą laiką turėjo ne itin gerą reputaciją, tačiau pastaraisiais metais jis sparčiai keičiasi ir tampa vis patrauklesne vieta gyventi.

Naujininkų panorama. Šaltinis: Vikipedija

Istorija

Svarbiausias įvykis, lėmęs Naujininkų raidą, buvo 1862 m., kai prasidėjo reguliarus eismas traukiniais Peterburgo-Varšuvos geležinkelio linija, kuri driekėsi per Vilnių. Iki tol ši vietovė buvo mažai apgyvendinta, tačiau pastačius geležinkelio stotį, čia pradėjo kilti fabrikai ir darbininkų namai.

Naujai besikurianti apylinkė buvo pavadinta "Kaminais" (Комины, Kominy) ir "Naujuoju Pasauliu" (Новый Свѣтъ, Nowy Świat). Iš pastarojo pavadinimo kilo dabartinis rajono pavadinimas - Naujininkai. Per pusantro šimtmečio šis rajonas išliko geležinkelio ir fabrikų darbininkų gyvenviete.

Gatvės ir architektūra

Irena Žemaitytė-Geniušienė mėgsta pasivaikščioti po Vilnių, pasivaikščiojimų įspūdžius stengiasi užrašyti. Už Prūsų stotelės, saulėleidžio pusėn nuožulnioje įkalnėje stūkso keletas dešimtaukščių ar dvylikaaukščių gyvenamųjų namų. Vieno iš jų pašonėje prisišliejusios medinės triobos. Čia prasideda siaura gatvelė be šaligatvių.

Abiejose jos pusėse, atokiau nuo kelkraščio, nei per arti, nei per toli viena nuo kitos stovi triobos. Teisingiau - dideli mediniai namai. Bet triobos - vaizdingiau. Jos didelės, stambios, jų pamatai mūriniai, aukšti, jų gonkos plačios, trikampiai palėpių stogeliai pūpso ant stogų. Triobos rimtai suremontuotos, langai naujais baltais rėmais tviska.

Dailiai nuaugusių medžių jau praretėjusios lajos dengia jas, glosto vėjui pūsterėjus. Languose pradeda žiebtis šviesos. Kur ne kur matosi šiuolaikiško dizaino šviestuvai, kitur - sena virtuvinė „lėkštelė“. Jaukia geltona šviesa nušvinta gatvės lempa, kabanti kažkur aukštai apsiniaukusioje padangėje, tarp medžių šakų.

Pinigėliai ima dar labiau žėrėti, o aplinkui įsiviešpatauja gilūs šešėliai, o gatvelės perspektyva visai dingsta tamsoje. Solidžiųjų triobų užnugaryje - visai čia pat - blyškieji plytiniai, blokiniai namai. Patamsyje ryškėja tik jų geometrija - kvadratai, kubai, stačiakampiai, lygiašoniai… į aukštį, į plotį… ir juose daugėja šviečiančių langų.

Sutemus keistos pasidaro erdvės tarp tų architektūros tūrių ir plokštumų, reljefai nelygūs, apšvietimas netolygus, galima pasijusti lyg scenoje tarp dekoracijų. Tai šen, tai ten - laipteliai (deja, be turėklų), čia - kupstelis, ten - bala. Rūpi pažiūrėti, kas už ano namo kampo - ogi po kažkieno palange nuvytęs gėlynėlis, tik smulkių kaimiškų chrizantemų mėlyni žiedeliai net tamsoje švyti.

Suskeldėjusios šaligatvio plytos atveda iki kito namo-dėžutės paskutiniųjų durų, kur stovi suolelis iš vienos lentos ir auga dekoratyvinis krūmokšnis su baltomis uogomis, iš kurių mergytės veria sau ilgus perlų karolius. Už poros metrų - šiukšlių nebesutalpinantys konteineriai. Už jų - per vejelę išmintas takelis iki plataus, didelio kiemo sausakimšai užstatyto lengvosiomis mašinomis.

Garvežių gatvėje didžiule gilia bala atsargiai praplaukia prašmatnus sidabrinis automobilis. Kaip puošniai atrodo - visi septyni pirmojo (ir vienintelio) aukšto antikvariniai langai su plačiomis, prie sienos priplotomis beveik baltomis langinėmis, su baltomis firankomis ir raudonomis pelargonijomis už aptaškytų stiklų!

Naujininkai šiandien

Šiandien Naujininkai išgyvena atgimimą. Rajone vyksta aktyvi statyba, atnaujinama infrastruktūra, gerėja gyvenimo kokybė. Dėl prieinamų būsto kainų Naujininkai tampa vis patrauklesni jauniems žmonėms ir šeimoms.

CAPITAL - tai nekilnojamo turto agentūra, vienijanti patyrusius ir savo darbą puikiai išmanančius brokerius. Čia kiekvienas klientas sulaukia profesionalios pagalbos ieškant optimaliausio būsto pirkimo ar nuomos varianto. Nesvarbu, ar ieškote naujos statybos buto, jaukaus namo, kotedžo, sodybos, vasarnamio, garažo ar sklypo, CAPITAL brokeriai pasirūpins, kad paieškos būtų sklandžios, o sprendimas atitiktų tiek Jūsų poreikius, tiek finansines galimybes.

• Naujininkai yra patrauklūs dėl prieinamų būsto kainų.
• Atsinaujinantys pastatai ir gerėjanti gyvenimo kokybė.

Profesionalo citata: „Vilniaus būsto rinka yra itin patraukli dėl nuolat augančios ekonomikos, didėjančio gyventojų skaičiaus ir gerai išvystytos infrastruktūros. Pasak jo, sostinė siūlo plačias investicijų galimybes tiek vietiniams, tiek užsienio pirkėjams.

Jei svarstote apie savo turto pardavimą, mūsų specialistai padės įvertinti objekto rinkos vertę, parengs patrauklų skelbimą, pasirūpins reklama įvairiuose kanaluose ir pritrauks potencialius pirkėjus, kad pardavimo procesas būtų greitas ir saugus.

Mes suprantame, kaip sunku žmogui surasti poreikius atitinkantį namą, todėl sukūrėme NT paieškos paslaugą. ekspertai padės jums gauti geriausią kainą! Namas Vilniuje - puiki investicija. Daugybė žmonių uždirba iš nuomos paslaugų.

Apibendrinant, Vilnius siūlo puikų derinį tarp modernaus miesto patogumų ir turtingos istorijos. Investicija į namą čia gali būti naudinga ne tik dėl gyvenimo kokybės, bet ir dėl galimos finansinės grąžos ateityje.

„Vilnius man yra ne tik miestas, bet ir įkvėpimo šaltinis. „Vilnius yra mano namai ir mano kūrybos lopšys. „Vilnius yra miestas, kuriame susilieja praeitis ir dabartis. Jo daugiakultūrė istorija ir kasdienybė suteikia neišsemiamą įkvėpimo šaltinį mano kūrybai.” Rašytojas, dramaturgas, režisierius Marius Ivaškevičius (g.

Štai keletas pavyzdžių, kaip Vilnius atrodo skirtingų žmonių akimis:

• Rašytojas Marius Ivaškevičius: "Vilnius yra mano namai ir mano kūrybos lopšys".
• Grafikė Irena Žemaitytė-Geniušienė: "Vilnius yra miestas, kuriame susilieja praeitis ir dabartis".

Šie žodžiai puikiai iliustruoja Vilniaus dvasią - tai miestas, kuriame kiekvienas gali rasti kažką sau.

Alyvos Naujininkuose

Kai sakurų žiedais pražįsta telefonai ir socialiniai tinklai, supranti - į Vilnių tikrai atėjo pavasaris. Ankstesnėms kartoms šią žinią skelbdavo iš kiemų ir skverų sklindantis alyvų kvapas. Šiandien mieste alyvų mažiau, tačiau jų paieška gali virsti smagiu užsiėmimu. Alyvinė miesto magija.

Už idėją parašyti apie Vilniaus alyvas, privalu padėkoti vokiečių kareiviui (-iams), prieš šimtą metų smalsiai keliavusiems po miestą ir savo įspūdžius sudėjusiems į knygą. Paul Monty „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“ - buvo pažinimo vadovas vokiečiams ir raginimas geriau pažinti savo miestą vietiniams gyventojams. Aiškiausiai šį kvietimą pajutau skyriuje „Alyvos“.

„Ponia ir grindiniu vaikštinėjanti maža mergaitė, vaikai ir senutės - visi nešini alyvomis, net išklerusi karietaitė, šiaip jau kukliai atsižadėjusi puoštis, ir ta pasidabina gabalėliu pavasario, kad turėtų dalį didžiajame viso aplinkinio pasaulio žydėjime“, - nosį kutenantį pavasarinio miesto vaizdą piešia P.

Maža to, autorius detaliai nurodė vietą, kur prieš šimtą metų buvo galima iki soties grožėtis alyvomis. Tereikėjo išeiti iš miesto ir leistis į Kaminų priemiestį, kur Horodlės gatvėje (dabar - Darbininkų gatvė Naujininkuose) vokietis Ernstas Woehleris turi sodininkystės ūkį, kuriame auga per 100 (!) alyvų rūšių.

„Siaurais takeliais braunamės per krūmus, nuo kurių svyra tūkstančiai švytinčių žiedų. Štai gilus indiškas raudonis, ypač sodrus žydro dangaus fone, greta pieno baltumo žiedais nusėtas kitas krūmas. Kitoje takelio pusėje sunkiomis kekėmis svyra švelnus mėlis, jam iš šalies švelnus violetas ir taip be galo (…)“, - rašo P.

Į Naujininkus leidžiamės trise: istorija besidominti VU Botanikos sodo darbuotoja dr. Silva Žilinskaitė ir jos kolega, alyvų specialistas Marius Rimkevičius. Paširdžius kutena galimo atradimo jauduliukas, nors logika kužda, kad ši ekspedicija kvepia ne alyvomis, o avantiūra. Rasti buvusio alyvų ūkio ženklų po gero šimtmečio, kai miestą nuniokojo II pasaulinis karas, o Naujininkai išgyveno pokarinę rajono plėtrą ir šiuolaikinę modernizaciją, mažų mažiausiai naivu.

Viltį palaiko profesionalių bendrakeleivių kalbos, kad alyvos - ilgaamžis krūmas, galintis išgyventi ir 100 metų. Pirmiausia nusprendžiame patikrinti oro uosto link einančią Darbininkų gatvės atkarpą, nes P. Monty aiškiai rašo, kad sodininkystės ūkio reikia ieškoti netoli gatvės galo, dešinėje pusėjw. Daugiabučiai, bendrabučiai, vienas kitas privatus 6 dešimtmečio namas, vaikų darželis.

Darbininkų gatvė baigiasi šlaitu, su krūmokšniais apaugusia pieva apačioje. Nusiropščiame žemyn - jokios alyvų užuominos. Po savaitės į Naujininkus grįžtu dar kartą - patikrinti šalia Darbininkų esančios Šaltkalvių gatvės kiemų ir prieigų. Akivaizdu: kaip ir kituose senesniuose mieto rajonuose, alyvos Naujininkuose jokia retenybė - vienas kitas krūmas žaliuoja kone prie kiekvieno daugiabučio.

Nusileidžiu iki Tūkstantmečio g., kad žaliuojantį šlaitą galėčiau apžiūrėti iš apačios. Dėmesį patraukia degalinės „Circle K“, boluojanti salelė. Bekele užsiropštus į krūmokšniais apaugusį kalną, laukia atlygis - baltais žiedais apsipylusių alyvų guotas. Grįžusi į kiemus užkalbinu vieną kitą vyresnio amžiaus vietinį.

Apie alyvas prisipažįsta nieko negirdėjęs ir Naujininkuose ekskursijas vedantis iniciatyvos „Gatvės gyvos“ įkūrėjas, gidas Albertas Kazlauskas. Nors neradome jokio stipresnio kabliuko, istoriniais Vilniaus sodais besidominti dr. S. Žilinskaitė nežada taip lengvai pasiduoti ir „Atrakciją „Alyvos Naujininkuose“ planuoja tęsti. Sulaukusi iš tolo alyvas išduodančio žydėjimo, ji žada patikrinti Pietinio aplinkkelio prieigas, kur prieš keletą metų kolegą nustebino pamatyta alyvų giraitė.

Dabartiniuose Naujininkuose P. Monty alyvomis gėrėjosi XX a. pr., o šimtmečiu anksčiau pasigrožėti alyvomis vilniečiai traukdavo į pramogų gausa garsėjusius Tivoli sodus. Iki Neries leidęsi sodai supo kitapus šv. Petro ir Povilo bažnyčios esantį Antakalnio dvarą. „Tivoli“ vardu pavadinti pagal čia augusią alyvų veislę. Tą patį pavadinimą turėjo ir šalia kelio buvusi smuklė.

Pusę amžiaus Vilniuje gyvenanti S. Žilinskaitė sako, kad prieš keletą dešimtmečių alyvų miesto želdynuose buvo gerokai daugiau. Žydinčių alyvų vaizdą ji pirmiausia sieja su dabartine Lukiškių aikšte. Čia vešėję įvairiaspalviai alyvų krūmai tapdavo miestiečių traukos objektu. Tačiau labai gali būti, kad senosios Lukiškių aikštės alyvų giminaitės tebegyvena.

Vyresnės VU Botanikos sodo Vingio skyriaus darbuotojos prisimena pasakojimus, kad šeštajame dešimtmetyje, apželdinus aikštę, likę alyvų krūmai buvo atvežti į Botanikos sodą. Čia jie susodinti į nedidelę alėją. Rašytinių duomenų apie šias alyvas nėra, tačiau vizualiai įvertinę seniausias Vingio skyriaus alėjos alyvas, botanikai joms duoda apie 60 metų. Alyvų žiedais anksčiau miestiečius viliodavo ir Vokiečių gatvės pėsčiųjų alėja.

Pažvelgus į plaušuotą senesnio augalo kamieną, nesunku pamatyti alyvų panašumą į alyvmedžius - abu šie augalai priklauso tai pačiai alyvmedinių šeimai. Tiesa, artima giminystė ir pavadinimo panašumas kelia tam tikrų vertimo nesusipratimų.

Domintis Vilniaus alyvų istorija, botanikas M. Rimkevičius trumpai primena šių augalų kelią į Europą. Natūralios alyvų augimviečių daugiausia randama rytinėje Azijoje. „Dabartinėse Irano, Turkijos teritorijoje veislinės sukultūrintos alyvos auginamos labai seniai, tačiau Europa iki XVI a. apie šias alyvas nieko nežinojo.

„Dabartinėse Irano, Turkijos teritorijoje veislinės sukultūrintos alyvos auginamos labai seniai, tačiau Europa iki XVI a. apie šias alyvas nieko nežinojo. Tuometinė šv. Romos imperija kariavo su osmanais. Imperatorius Ferdinandas I nusiuntė savo pasiuntinį Ogier Ghiselin de Busbecq‘ą į Osmanų imperiją pasirašyti taikos sutarties. Čia jis svečiavosi keletą metų ir sėkmingai atliko pavestą misiją. Šalia savo diplomatinių sugebėjimų jis buvo dar šioks toks botanikas. Kažkur dabartinio Stambulo soduose pamatęs alyvas, paprašė sodinukų, kuriuos 1563 m. atvežė į Vieną.

Remiantis rašytiniais šaltiniais, Vilniaus universiteto botanikos sode, dabartinio Bernardinų sodo šiaurinėje dalyje, paprastosios alyvos (Syringa vulgaris L.) ir persinės alyvos (Syringa persica L.) pradėtos auginti XVIII a. VU Botanikos sode Kairėnuose alyvų kolekcija pradėta kaupti 1982 m. Gausėjant kolekcijai 2002-iais augalus pradėta perkelti į naują vietą - 1 ha plotą, dabar vadinamą Alyvų kalnu (taip, tai antra šiuo vardu pavadinta vieta Vilniuje).

Šiuo metu Kairėnų sodo kolekcijoje - apie 180 alyvų rūšių, porūšių ir veislių. Ant Alyvų kalno auga beveik 500 alyvų krūmų, kolekcija laikas nuo laiko vis papildoma naujais selekcininkų kūriniais. Botanikos sodo darbuotojai, kaip ir lankytojai, turi savo Alyvų kalno favoritą.

Už alyvų veislės pavadinimo dažnai slypi žmogaus istorija. Garsus latvių selekcininkas Pėteris Upitis baltais žiedeliais pražystančiai alyvai suteikė savo gyvenimo meilės Kristinos Baltpurvinos vardą. Kaimynystėje gyvenusi Kristina buvo taip kritusi vyrui į širdį, kad net ir atstumtas, ją mylėjo iki mirties. Mylimosios garbei jis pavadino ir vieną iš savo kūrinių. Kristinai mirus, žilagalvis P. Ant Alyvų kalno rasime ir rečiau matomų rūšių.

Alyvos ypač patiko prancūzų sodininkams mėgėjams ir profesionalams; jie su užsidegimu kryžmino įvairias alyvų formas, išvesdavo naujas, vis įdomesnes veisles“, - apie alyvų įsitvirtinimą Europoje pasakoja M. XVII a.

Gegužės 18-19 d. Apie tris dešimtis įvairiaspalvių alyvų krūmų Trakų Vokės dvaro parke spiečiasi aplink vadinamuosius Tiškevičių suoliukus. Originalius baltus suoliukus rasite dešinėje, įėję pro Raudonuosius vartus, iš pietinės parko pusės. Prieš pora metų rekonstruotame skvere Šv.

Žirmūnų parko šiaurinėje dalyje, šalia Emilijos Pliaterytės progimnazijos (Žirmūnų g. 119) esanti teritorija netelpa į išpuoselėto miesto parko standartus. Krūmokšniais apaugęs parkas dabar tvarkomas aplinką tausojančiu būdu ir pamažu atveriamas vilniečiams. Tvarkant teritoriją, VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ miškininkas Raimundas Ereminas aptiko ir keletą alyvų guotų.

Nuo Antakalnio gatvės kavinę dengia aukšta alyvų gyvatvorė. Pavieniai alyvų krūmai išsibarstę ir aplink buvusio Antakalnio dvaro sodybos (Antakalnio g. 8a) pastatus.

Štai keletas vietų Vilniuje, kur galite pasigrožėti alyvomis:

• VU Botanikos sodas Kairėnuose
• Trakų Vokės dvaro parkas
• Žirmūnų parkas
• Antakalnio dvaro sodyba

Gyvenimas Naujininkuose

Jeigu esi visiškai žalias Vilniuje, bet planuoji turėti su šiuo miestu reikalų, būtinai susipažink su jo mikrorajonais - tam puikiai tiks šis Vilniaus mikrorajonų gidas. Perskaitęs jį, žinosi, kur ieškotis nuomai būsto, tiksiančio Tavo poreikiams, kur gyvena grupiokai ir yra išsidėstę svarbiausi objektai, koks atstumas iki centro ir kaip ten viešojo transporto reikalai.

Kaip ir kiti prie stočių įsikūrę rajonai visame pasaulyje, Naujininkai daugybę metų nešiojo nešvaraus ir nesaugaus rajono etiketę. Buvimas visai arti miesto širdies nei anuomet, nei dabar neleidžia Naujininkams išsprūsti iš sostinės kultūrinio gyvenimo orbitos. Beje, tai ir vienas seniausių, o kartu ir istoriškai įdomiausių Vilniaus gyvenamųjų rajonų.

Šviežiai užstatoma apylinkė pradėta vadinti „Kaminais“ (Комины, Kominy) ir „Naujuoju Pasauliu“ (Новый Свѣтъ, Nowy Świat), o transformavus pastarąjį pavadinimą radosi mums pažįstami Naujininkai. Per pusantro amžiaus egzistavimo istoriją šis rajonas visada buvo žinomas veikiau kaip geležinkelio ir fabrikų darbininkų gyvenvietė nei turtingųjų miestiečių susitelkimo vieta.

Vilniaus mikrorajonų gidas didelis kaip Vilnius, visko iš karto neatsiminsi, tačiau gali bet kada gali sugrįžt čia ir paskaityt vėl. Vilniaus mikrorajonų gidas prasideda populiariausiu studentų rajonu - Saulėtekiu. Pačių studentų dėl daugiaaukščių pastatų koncentracijos dar vadinamas Niujorku ir Kamčiatka.

Kitomis prasmėmis, įsitikinsi pats, čia nelabai daug veiklų. Kur kas mažiau studentiškas mikrorajonas už greta esantį ir studentų pamėgtą Antakalnį, tarp ieškančių ilgalaikio būsto - jis vienas geidžiamiausių Vilniaus mikrorajonų, o dar ir puikiai pritaikytas šeimoms.

Na, o mėgstančių valgyti nenuvils ir greito maisto restoranų gausa aplink (McDonalds, Hesburger, Pizza Express). Po ranka yra ir didžiulis prekybos centras Banginis bei Hyper Rimi. Čia pat ir klubas Malibu, ypač mėgstamas rusakalbių studentų.

Čia vasarą renkasi šeimos, įsimylėjėliai, riedutininkai, dviratininkai, bėgikai, vyksta nemokami sportiniai užsiėmimai, didžiuliai koncertai (tarkime, Lady Gagos), yra atrakcionų mažiausiems, galima išsinuomoti nemažai sportinio inventoriaus rūšių. Būtinai aplankyk įdomų barą-galeriją Fantomas.

Važiuojant pro šalį pastebėsi ne vieną lombardą, kažką tyliai aptarinėjančius ar įkaušusius asmenis. Aplink turgavietę taip pat gausu vyresnio amžiaus asmenų, nuo seno pratusių čia lankytis mieliau nei prekybos centre.

Štai keli Vilniaus mikrorajonai, kuriuos verta aplankyti:

tags: #sodo #namai #vilniui #naujininkuose