Atliekų tvarkymas yra būtina šiuolaikinės visuomenės dalis, tačiau tinkamas atliekų konteinerių išdėstymas kelia nemažai iššūkių. Nemažai gyventojų piktinasi dėl naujų komunalinių atliekų aikštelių įrengimo, ypač kai jos įrengiamos per arti gyvenamųjų namų ar vaikų ugdymo įstaigų. Šiame straipsnyje aptariami teisiniai atstumų nuo šiukšlių konteinerių reikalavimai, gyventojų nuomonės ir problemos, kylančios dėl netinkamo atliekų aikštelių planavimo ir įrengimo.
Naujų Atliekų Aikštelių Įrengimo Problemos
Naujų atliekų aikštelių įrengimas neretai susiduria su gyventojų pasipriešinimu. Vilkaviškio daugiabučių gyventojai skundžiasi savivaldybei dėl per arti namų įrengiamų naujų aikštelių. Marijampolės regione dalis darbų stabdoma, nes kai kurios aikštelės suprojektuotos ant šaligatvių ar pėsčiųjų perėjų, neišlaikant nustatytų atstumų nuo namų. Dalis gyventojų teigia, kad su jais aikštelių vietos nederintos, kiti - kad neatsižvelgta į jų nuomonę. Skaičiuojama, kad regione iš beveik 600 naujų aikštelių netinkamai suprojektuota trečdalis.
Situacija Vilniuje: Lopšelio-Darželio "Berželis" Pavyzdys
Į redakciją kreipėsi Justiniškėse esančio lopšelio-darželio „Berželis" auklėtinių tėvai. Grįžę po velykinių atostogų jie prie vienintelio darželio įvažiavimo rado sumontuotus buitinių atliekų konteinerius. Pasak vaikų tėvelių, niekas nei su jais, nei su darželio vadovybe šio klausimo nederino ir iš anksto neinformavo. Jokių planų ir schemų jie taip pat nematė, informacinio stendo irgi nepastebėjo. Įdomu ir tai, kad dar 2018 m. savivaldybės buvo prašyta šioje vietoje įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, kadangi rytais ir vakarais būna sunku prasilenkti siauroje, dabartiniam automobilių srautui nepritaikytoje gatvėje. Prie pat darželio tvoros sumontuoti atliekų konteineriai dar neeksploatuojami, tačiau, kaip rodo praktika, tokios vietos netrunka tapti tikru sąvartynu.
Projektuotojų Pozicija ir Atsakomybė
Konteinerių aikšteles projektavusi Vilniuje įsikūrusi įmonė atmeta priekaištus dėl netinkamai parengtų techninių projektų. „Projektavimo užduotis - aikštelių koordinates mums duoda užsakovas arba savivaldybių atstovai, jų partneriai. Mes darome ten, kur mums pateikė schemą“, - aiškina A. Priekaištų projektuotojams turi ne tik savivaldybės, bet ir Marijampolės atliekų tvarkymo centras. „Darko ką, takus. Tai projektas, matyt, buvo nesuderintas su jau paruošta schema aikštelių įrengimui ir dabar dubliavimas vyksta, dabar reikia korekciją daryti. Kai kurių savivaldybių atstovai teigia, kad atsižymėjus aikštelių vietas, jas reikia šiek tiek koreguoti. „Nėra visur tikslinga ir tų probleminių vietų dar tikrai bus. „Matydami problemas jie net nesiteikia atvykti į vietą.
Teisiniai Aspektai ir Higienos Normos
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad „komunalinių atliekų konteineriai nėra statiniai", o statiniais yra laikomos konteineriams skirtos aikštelės.
Savivaldybių Atsakomybė
„Atliekų tvarkymo įstatymu savivaldybės įpareigotos organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, užtikrinti jų funkcionavimą; administruoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Paslaugos organizavimas - savivaldybės pareiga ir atsakomybė, - buvo rašoma gautame atsakyme. - Kolektyvinio naudojimo konteinerių aikštelių vietas nustato savivaldybė arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius.
Atstumų Reikalavimai
Pagal Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus atliekų surinkimo konteinerių aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ar durų. Atstumas gali būti mažinamas, bet ne arčiau kaip iki 5 m nuo pastato langų ar durų, tik gavus visų nekilnojamojo turto objekto savininkų ar jų įgaliotų asmenų sutikimą.
Atstumas iki Vaikų Žaidimų Aikštelių
Visuomenės sveikatos teisės aktai (NVSC kompetencija) nustato tik atstumą nuo atliekų konteinerių iki vaikų žaidimo aikštelių. Lietuvos higienos normose nurodyta, kad žaidimų aikštelės turi būti įrengiamos ne arčiau kaip 10 m nuo buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių, - nurodė NVSC atstovė. - Vizualiai pagal nuotraukas, konteineriai pastatyti išlaikant reglamentuotus atstumus. Nauja Lietuvos higienos norma HN 131:2015 nustato pagrindinius vaikų žaidimų aikštelių ir vaikų žaidimų patalpų įrengimo viešosiose vietose, jų naudojimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus.
Praktiniai Aspektai ir Gyventojų Patirtys
Nesutarimai tarp kaimynų gali kilti dėl įvairių priežasčių: nuo triukšmo, automobilių parkavimo iki netinkamai tvarkomų buitinių atliekų. Kai kurios situacijos iš pirmo žvilgsnio atrodo menkos, tačiau ilgainiui gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę.
Konfliktai Dėl Konteinerių Vietos
Vienoje socialinių tinklų grupėje Nijolė (vardas pakeistas) kreipėsi į žmones prašydama patarimo. Moteris pasidalijo, kad ilgai lauktus vasaros pasisėdėjimus terasoje aptemdė nemalonus kaimynų sprendimas - šiukšlių konteinerius jie pastatė tiesiai prie jos tvoros. „Kaimynai gyvena kotedže, 4 šeimos dalijasi vienu įvažiavimu ir neturi vietos konteineriams, todėl stato prie pat mūsų tvoros. Vieni sutiko patraukti, nes suprato, kad nemalonus kvapas, bet kiti specialiai netraukia“, - pasakojo moteris. Anot jos, situacija pablogėja atšilus orui, kai terasa ir yra labiausiai naudojama, todėl ji kreipėsi į žmones prašydama patarimo, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje.
Teisiniai Veiksmai Ginčuose Dėl Konteinerių Vietos
Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas įvardijo, kad Statybos techniniame reglamente yra nurodyta, kad konteineriai, kaip ir kiti inžineriniai statiniai, turi būti statomi bent metro atstumu nuo sklypo ribos. Tai iš esmės reiškia, kad konteineriai negali būti statomi tiesiai prie kaimynų tvoros ar sklypo ribos - turi būti išlaikytas bent vieno metro atstumas. Tuo metu Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodo, kad, pagal galiojančius teisės aktus, atliekos turi būti laikomos uždaruose konteineriuose, apsaugotuose nuo lietaus ir kitų aplinkos veiksnių.
Galimas Poveikis Sveikatai
I. Taraškevičienė atkreipė dėmesį, kad nemalonūs kvapai, sklindantys nuo šiukšlių, gali sukelti poveikį gyventojų sveikatai. „Nors trumpalaikis kvapo poveikis paprastai nesukelia tiesioginio fizinio pavojaus, jis gali sukelti įvairių nemalonių simptomų ir turėti neigiamų pasekmių savijautai. Tokie kvapai gali išprovokuoti galvos skausmus, pykinimą, padidinti dirglumą, trukdyti kokybiškai išsimiegoti, taip pat sukelti stresą ar psichologinį diskomfortą. Dėl šių priežasčių ilgalaikis nemalonių kvapų poveikis gali turėti reikšmingą įtaką gyvenimo kokybei ir emocinei sveikatai“, - komentavo NVSC atstovė. Ji taip pat pažymėjo, kad šiukšlių pritraukiamos musės ir kiti vabzdžiai gali pernešti patogenus, t. y. ligas.
Kauno Pavyzdys: T.Masiulio Gatvės Konfliktas
Gruodžio 6 d. 15min redakcija sulaukė pirmojo T.Masiulio g. 5-ojo namo gyventojaus skambučio. Pranešta, kad po langais atliekami nelegalūs požeminių konteinerių įrengimo darbai. „Nuo liepos mėnesio dėl tų konteinerių kovojame. Prie pat namų stato, vaikų žaidimų aikštelę iškėlė. Nesiskaito su mūsų nuomone. Kaip gyventi čia žmonėms reiks ir į šiukšliadėžes žiūrėti? Iki šiol konteineriai dvigubai toliau nuo namo stovėjo. Sutikome, kad ir dabar juos statytų tolėliau, bet patys nusprendė, kad mums bus per toli nešti“, - stebėjosi gyventoja.
Savivaldybės Pozicija Kauno Atveju
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė teigė, kad visos pusiau požeminės ir antžeminės komunalinių atliekų surinkimo aikštelės suprojektuotos vadovaujantis 2012 m. spalio 23 d. Aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais. Juose nurodyta, kad komunalinių atliekų konteinerių aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ir (ar) durų. Gyventojų sutikimas reikalingas tik tuo atveju, jei atliekų surinkimo aikštelė projektuojama privačiame sklype.
Konteinerių Priežiūra ir Higiena
Pagal Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles atliekų tvarkytojas privalo ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, kai vidutinė paros temperatūra aukštesnė negu 8 laipsniai šilumos, plauti ir dezinfekuoti bendrojo naudojimo kolektyvinius mišrių komunalinių ir pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.
Atliekų Tvarkymo Sistemos Gerinimas
Didelių Gabaritų Atliekų Tvarkymas
Nuo senų baldų iki buitinės technikos - su klausimu, kaip ir kur atsikratyti didelių gabaritų atliekomis, anksčiau ar vėliau susiduria dauguma gyventojų. „Kiek aikštelių savivaldybėje bus įrengta, priklauso nuo jos dydžio bei gyventojų skaičiaus.
Atliekų Rūšiavimo Svarba
Paradoksalu, bet dažniausiai trys rūšiavimo dėžės užima tiek pat, kiek viena didelė bendra šiukšliadėžė. Todėl, kad visiems kaimynams pradėjus rūšiuoti galima pasiekti labai daug.
Teisės aktai ir reikalavimai
Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas įvardijo, kad Statybos techniniame reglamente yra nurodyta, kad konteineriai, kaip ir kiti inžineriniai statiniai, turi būti statomi bent metro atstumu nuo sklypo ribos. Tai iš esmės reiškia, kad konteineriai negali būti statomi tiesiai prie kaimynų tvoros ar sklypo ribos - turi būti išlaikytas bent vieno metro atstumas.
Tuo metu Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodo, kad, pagal galiojančius teisės aktus, atliekos turi būti laikomos uždaruose konteineriuose, apsaugotuose nuo lietaus ir kitų aplinkos veiksnių. Kolektyvinėms (bendroms) konteinerių aikštelėms būtina įrengti kietą dangą (pvz., asfaltą ar grindinį), o priėjimas turi būti pritaikytas tiek žmonėms su negalia, tiek atliekų surinkimo transportui. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vanduo galėtų lengvai nutekėti, naudojant tam tinkamus nuolydžius ar latakus.
Įrengiant aikštelę, būtina laikytis ne mažesnio kaip 10 metrų atstumo nuo pastatų langų ar durų, tačiau šį atstumą galima sumažinti iki 5 metrų, jei yra rašytinis visų susijusių nekilnojamojo turto savininkų sutikimas.
Atstumų reikalavimai konteinerių aikštelėms
Apibendrinant, galima išskirti pagrindinius atstumų reikalavimus atliekų konteinerių aikštelėms:
| Reikalavimas | Aprašymas |
|---|---|
| Atstumas nuo sklypo ribos | Ne mažiau kaip 1 metras |
| Atstumas nuo pastatų langų ar durų | Ne mažiau kaip 10 metrų (galima sumažinti iki 5 metrų su rašytiniu sutikimu) |
Ką daryti, jei nepavyksta susitarti?
Jei reikalavimai yra pažeidžiami, o su kaimynais susitarti nepavyksta, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė rekomenduoja kreiptis į savivaldybę, kuri yra atsakinga už atliekų tvarkymo taisyklių įgyvendinimą.
Tokie gyventojai gali pateikti skundą raštu - el. paštu, per e. paslaugų sistemą www.epaslaugos.lt ar kitais priimtinais būdais, pridėdami situacijos aprašymą ir, jei įmanoma, nuotraukas. Prašyti, kad atsakingos institucijos įvertintų, ar konteinerių laikymo vieta atitinka nustatytus reikalavimus (pvz., ar parinkta tinkama vieta, ar užtikrinama švara, ar laikomasi kvapų prevencijos priemonių).
Tuo metu G. Grubinskas gyventojams, susiduriantiems su stipriais nemaloniais kvapais, sklindančiais nuo atliekų konteinerių, rekomenduoja kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Bendri konteineriai - sprendimas kotedžams?
Savivaldybės atstovas atkreipė dėmesį, kad tokias problemas kotedžuose galėtų spręsti bendrų konteinerių naudojimas. Taip būtų užtikrinamas efektyvesnis atliekų tvarkymas ir sumažėtų poreikis laikyti atskirus konteinerius, kurie užima daug daugiau vietos. Bendri konteineriai, laikomi tam specialiai skirtoje vietoje, padėtų išlaikyti tvarką, estetiką ir užtikrintų, kad atliekos būtų tvarkomos centralizuotai bei pagal nustatytus reikalavimus.
Anot G. Grubinsko, Vilniuje, norint pereiti prie bendrų konteinerių naudojimo, reikia susisiekti su „Vilniaus atliekų sistemos administratoriumi“ (VASA).
Poveikis sveikatai
I. Taraškevičienė atkreipė dėmesį, kad nemalonūs kvapai, sklindantys nuo šiukšlių, gali sukelti poveikį gyventojų sveikatai. Nors trumpalaikis kvapo poveikis paprastai nesukelia tiesioginio fizinio pavojaus, jis gali sukelti įvairių nemalonių simptomų ir turėti neigiamų pasekmių savijautai. Tokie kvapai gali išprovokuoti galvos skausmus, pykinimą, padidinti dirglumą, trukdyti kokybiškai išsimiegoti, taip pat sukelti stresą ar psichologinį diskomfortą. Dėl šių priežasčių ilgalaikis nemalonių kvapų poveikis gali turėti reikšmingą įtaką gyvenimo kokybei ir emocinei sveikatai.
Ji taip pat pažymėjo, kad šiukšlių pritraukiamos musės ir kiti vabzdžiai gali pernešti patogenus, t. y. ligas.
Situacija sodų bendrijoje
Penktadienio vakarą portalas „Jonavos žinios“ gavo skaitytojos laišką, kuriame teigiama, jog prie pat sklypo ribos, sodų bendrijoje „Eglė“ pradėti neaiškūs darbai ir tik vėliau paaiškėjo, jog ten bus nauja konteinerių aikštelė. Sodo sklypo savininkai nenuleido rankų, kreipėsi į savivaldybę, į teisininkus, į bendrovę „Jonavos paslaugos“ ir į portalą „Jonavos žinios“. Pirmadienį pradėta ieškoti kompromiso - sklypo savininkas prašė aikštelę įrengti kiek toliau nuo sklypo ribos, tačiau, neradus tam tinkamos vietos nuspręsta aikštelę sumažinti ir joje statyti tik rūšiavimo konteinerius, o buitinių atliekų konteinerį palikti senoje vietoje - medinėje būdelėje.
Pasak sklypo savininko, rūšiavimo konteineriai, jei į juos metamos tik rūšiavimui skirtos atliekos, taip nesmirdės. Aplinkos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos teigimu, visų sodų bendrijų pirmininkai darbus yra suderinę su šiuo skyriumi, yra konteinerių aikštelių schemos patvirtintos parašais. Atskirai su sodų savininkais tokių klausimų savivaldybė nesprendė. Sąvartynus, smarvę ir netvarką palieka ne miško zuikiai, ne briedžiai ar šernai, ją palieka patys žmonės, tad nustokime žiūrėti tik savo, kol toks požiūris bus, toli niekur mes nenueisim.
Sodo sklypo savininkai nenuleido rankų, kreipėsi į savivaldybę, į teisininkus, į bendrovę „Jonavos paslaugos“ ir į portalą „Jonavos žinios“. Pirmadienį pradėta ieškoti kompromiso. Šeima džiaugiasi, kad pavyko rasti kompromisą ir teigia nepatingės įrengti vaizdo stebėjimo kamerą, kuri užtikrins, kad į rūšiavimo konteinerius būtų metamos tik rūšiavimui skirtos atliekos.
Bendrojo naudojimo komunalinių atliekų konteineriais (požeminiais, pusiau požeminiais ir antžeminiais), jų priežiūra bei remontu privalo rūpintis jų savininkas. Kai konteineris yra privatus, t. y., gyventojų nuosavybė, tai konteinerio sutvarkymu turi pasirūpinti pastato valdytojas/administratorius. Privažiavimo kelias prie konteinerio turi būti nuvalytu sniegu ir pabarstyta slidi kelio danga. Privačius kelius, kurių neprižiūri miesto kelių tarnybos, turi prižiūrėti kelių savininkai (pvz. Konteinerių aikštelės įrengimą atliekų turėtojo valdomo žemės sklypo ribose organizuoja ir finansuoja pats atliekų turėtojas.
Minimalūs atstumai nuo komunalinių atliekų konteinerių aikštelės iki pastatų bei kiti reikalavimai komunalinių atliekų konteinerių aikštelėms yra nustatyti "Minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose" (toliau - reikalavimai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857.
Aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ir (ar) durų.