Ar naudingumo koeficientas gali būti lygus 100 procentų?

Analizuojant energijos vartojimo efektyvumą, svarbu suprasti, ar naudingumo koeficientas (NVK) gali pasiekti 100 procentų. Panagrinėkime šį klausimą įvairiais aspektais, įskaitant saulės kolektorius, vidaus degimo variklius ir pastatų energetinį efektyvumą.

Saulės kolektoriai ir naudingumo koeficientas

Straipsnio autorius lygina savadarbius ir pramoninius saulės kolektorius. Reklamos agentai tvirtina, kad pramoninių saulės kolektorių naudingumo koeficientas siekia 70 procentų. Vadinasi, geriausiomis sąlygomis galite per metus paimti 700 kwh.

Elektros kwh Lietuvoje kainuoja 0,45 Lt, taigi per metus 1 kv.m. teoriškai gali duoti 315 Lt naudos (700x0,45=315). Tai - teorinė riba.

Prieš pirkdami saulės kolektorių, sužinokite, kiek jums kainuos jo 1 kv.m. Jeigu 1000 ar 2000 Lt, padalinkite tą skaičių iš 315, ir pamatysite, po kiek metų teoriškai grįš investicija. Bet nepamirškite, kad tai - teorinis skaičiavimas. Praktiškai šis laikas bus gerokai ilgesnis, nes iš tiesų nebūna idealių sąlygų.

Teorinį galingumą (apie kurį kalba reklamos egentai) galima pasiekti tik tuo atveju, jei saulės kolektorius naudojamas ištisai, be sustojimo visus metus, kiekvieną dieną ir naktį, o šilumos nuostoliai lygūs 0. Todėl jų peršamais skaičiais labai nesižavėkite.

Saulės kolektoriai

Vidaus degimo variklių naudingumo koeficientas

Pirmoji S.Karno vidaus degimo variklių 1824 m. teorija nusakė svarbiausią teiginį, kad variklis gali veikti tik esant aukštos temperatūros degimo procesui ir žemos temperatūros šaltiniams (duslintuvui, radiatoriui), todėl naudingumo koeficientas niekada negali būti lygus vienetui.

Įvertinus variklio nuostolius dėl siurblių, ventiliatoriaus naudojimo, trinties transmisijoje galutinis automobilio naudingumo koeficientas tėra apie 33 procentus. Taigi įpylus į baką 100 litrų benzino, tik 33 litrai suka ratus, kiti išsisklaido į aplinką kaip teršalai ir šilumos nuostoliai.

Nors dabartinis 33 proc. naudingumo koeficientas yra ne toks mažas palyginti su pirmą kartą 1860 m. išbandytu garo mašinos pavidalo vidaus degimo varikliu, kai vietoj garo įleidžiant ir uždegant gamtines dujas bandytojui prancūzui Ž.E.Lenuarui dėl ne vietoje pastatytos mišinio uždegimo žvakės viduryje cilindro, o ne gale, pavyko pasiekti tik 0,4 proc. naudingumo koeficientą.

Per paskutinius 50 metų mokslo laimėjimai padėjo sumažinti kuro sunaudojimą daugiau kaip 5 kartus esant panašiai variklio galiai.

Vidaus degimo variklis

Alternatyvūs degalai ir transporto energetika

Keičiantis techninėms ir ekonominėms sąlygoms transporto energetikoje, pamažu didės gamtinių dujų, sunkiųjų naftų ir bitumų, anglių, degiųjų klinčių, biomasės ir kitų netradicinių žaliavų šaltinių vaidmuo vidaus degimo variklių degalų gamyboje. Manoma, kad daugiausia naftos produktų pasaulyje bus sunaudojama 2005 metais.

Perspektyvus automobilių transporte skystųjų naftos produktų sąnaudų mažinimo būdas yra alternatyviųjų degalų naudojimas vidaus degimo varikliuose. Alternatyvieji degalai - tai ne iš tradicinių išteklių gaunami skystieji ir dujiniai degalai.

Tikslinga naftinės kilmės degalus pakeisti kitais, iš vietinių atsinaujinančių išteklių išgaunamais degalais.

Naudojant spiritinius degalus galima padidinti oro ir degalų mišinio slėgį prieš uždegimą, oro ir degalų santykį bei liepsnos plitimo greitį. Dėl to gerėja variklių efektyvumas.

Elektromobiliai ir ateities energetika

Mažėjančios naftos ir dujų atsargos (užteks 50 metų!) bei didėjantys ekologiniai reikalavimai ir kainos privers daugiausia dėmesio skirti elektromobiliams. Jų visų maitinimui Lietuvoje reikės 10 kartų daugiau elektros energijos nei šiuo metu pagamintų.

Šiuo pereinamuoju laikotarpiu didžiausias mokslininkų dėmesys krypsta į vandenilį naudojančius vidaus degimo variklius ir tobulesnius kuro elementus, tiesiogiai chemiškai be degimo gaminančius elektros energiją 60 proc. naudingumu. Panaudojus moderniausius elektrinius akumuliatorius mieste galima bus visiškai likviduoti taršą, o tarpmiestiniams pasivažinėjimams naudoti hibridinius variklius.

Elektromobilis

Pastatų energetinė klasė ir reikalavimai

Pastatai turės būti dar mažiau pralaidūs šilumai, sandaresni, bet geriau vėdinami ir naudoti kuo mažiau energijos. A ir A+ energinio naudingumo klasės pastatų ar jų dalių atitvarų šilumos perdavimo koeficientas vidutiniškai skirsis apie 10 procentų.

Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo paskirties pastatams A klasės reikalavimai oro apykaitai buvo 1 l/h, o A+ klasėms jau 0,6 l/h.

Norint užtikrinti gerą atmosferą, mažai energijos naudojančiuose pastatuose, būtina tinkamai įrengti vėdinimo sistemą, kuri užtikrintų gryno oro tekėjimo ir pastovios temperatūros pastato viduje palaikymą. Tam neišvengiamai reikės galingesnių, bet mažiau energijos vartojančių rekuperatorių.

A klasės gyvenamo namo statybos išlaidos yra maždaug 10-15 procentų didesnės nei B klasės namų. Prognozuojama, kad A+ klasės namo statybos išlaidos, lyginant su šiuo metu statomų A klasės namų, išaugs maždaug 3-5 procentais.

Nuo 2025 m. vasario 14 d. 8:00 juridiniai asmenys yra kviečiami teikti paraiškas paramai gauti pagal 2022-2030 metų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos ir Klimato kaitos valdymo Plėtros programos pažangos priemonės Nr.

Pastato energetinio naudingumo klasė

Dotacijos šilumos siurbliams

Šilumos siurbliai privalo būti užpildyti fluorintų dujų (toliau - F-dujų) alternatyvomis, tai yra CO2, amoniaku, propanu arba F-dujomis ar jų mišiniais, kurių visuotinio atšilimo potencialas (toliau - VAP) yra mažesnis nei 150. Nefinansuojami šilumos siurbliai, kurių VAP yra didesnis kaip 150.

Šilumos siurbliai, kurių energijos šaltinis yra aeroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė - vanduo (oras-vanduo), naudingumo koeficientas (COP) turi būti ne mažesnis kaip 3,0.

Šilumos siurbliai, kurių energijos šaltinis yra hidroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė - vanduo (vanduo-vanduo), o naudingumo koeficientas (COP) turi būti ne mažesnis kaip 3,5.

Šilumos siurbliai, kurių energijos šaltinis yra geoterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė - vanduo (žemė-vanduo), naudingumo koeficientas (COP) turi būti ne mažesnis kaip 3,5.

Šilumos siurbliai, kurių energijos šaltinis yra aeoroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė - oras (oras-oras), naudingumo koeficientas (COP) turi būti ne mažesnis kaip 3,5.

Lietuvos keliai ir transporto priemonės

Lietuvos keliais važinėja daugiau kaip milijonas transporto priemonių. Į jas vienu metu laisvai gali susėsti ir iškeliauti po Europą visi Lietuvos gyventojai.

Lietuvos keliai

Lentelė: Energetikos ateities perspektyvos

tags: #ar #naudingumo #koeficientas #gali #buti #lygus