Tanko istorija Salantuose ir Orvidų sodyboje

Netoli Kretingos miestelio, Salantuose, nuo Antrojo pasaulinio karo laikų stovi paliktas sunkusis sovietų tankas IS-2 (Iosif Stalin).

Sovietinis tankas IS-2

IS-2 tanko istorija

IS tankai buvo pradėti kurti 1943 metais, naudojant senesnės KV sunkiųjų tankų serijos patirtį ir bazę, tačiau pritaikant naują ginkluotę, pagerintą variklį bei kitus patobulinimus. IS-1 mūšiuose nerodė įspūdingų rezultatų, todėl buvo nuspręsta pakeisti jo 85 mm pabūklą į didesnį, 122 mm kalibro ginklą.

Mirties mašina svėrė 46000 kilogramų. Tankui buvo reikalinga keturių žmonių įgula. IS-2 taip pat dalyvavo ir Berlyno šturme.

Sakoma, jog būtent šis tankas 1944 metais pirmasis įvažiavo į Salantus ir užvažiavęs ant minos buvo išvestas iš rikiuotės. Sprogimo metu žuvo visa tanko įgula. Kartu žuvo ir tankų įgulos vadas Georgijus Tyrinas.

Tankas-paminklas Salantuose

1944 metais Salantų miesto centre buvo įrengtos kapinės. Jose 1944 m. spalio mėn. - 1945 m. rugpjūčio mėn. buvo laidojami Salantų valsčiuje žuvę bei iš Kuršo parvežti ir Salantų karo ligoninėje mirę sunkiai sužeisti raudonarmiečiai, tarp kurių ir Sovietų sąjungos didvyris, gvardijos jaunesnysis leitenantas Georgijus Tyrinas (1918-1944).

Ant Georgijaus kapo 1947 metais pagal rusų architekto N. Kasatkino projektą ir buvo pastatytas šis tankas. Taip tankas atsirado miesto centre. Kapinėse palaidoti 2 nežinomi ir 288 identifikuoti kariai.

Prieš užkeliant tanką ant postamento buvo išmontuotas kulkosvaidis, pabūklo paleidimo mechanizmas ir užvirinta sprogimo metu atsiradusi skylė.

1991 metais, kai nepriklausomoje Lietuvoje buvo bandoma atsikratyti sovietinių simbolių, tankas buvo nukeltas ir išvežtas į Orvidų sodybą. Vamzdis dėl simbolinių priežasčių buvo nusuktas į galą.

Tankas Orvidų sodyboje

Šiandien tankas stovi apleistas. Ilgus dešimtmečius Salantų miesto centre jis buvo kaip paminklas žuvusiems kariams. Orvidų sodyboje šis tankas stovi jau tris dešimtmečius.

Tankas Orvidų sodyboje

Per tą laiką būta bandymų ir tanką nupirkti, ir net slapta išgabenti. Dabar vėl kilo susidomėjimas juo.

Muziejaus darbuotojas Romas Kaunas LNK pasakojo, kad neįvardintas asmuo, kuris turi kariškų ginklų muziejų, norėjo Salantų tanką mainyti į kitą tanką, jo išvežimui jau buvo pradėta organizuoti ir policijos palyda.

Palmira „Delfi“ pasakoja, kad asmeniškai į ją dėl tanko išvežimo kreiptasi nebuvo, anot jos, antikvariato savininkas kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, o naujienas, kaip perkūnas iš giedro dangaus, savininkė gavo iš policijos.

Paveldosaugininkai gavo antikvariato advokato užklausą, ar tankas įrašytas į kultūros vertybių registrą ir paaiškino, kodėl jiems tankas parūpo.

„Antikvariato advokato teigimu, negali pavojingas ginklas tiesiog stovėti vidury laukų, todėl į jį kreipėsi klientas, kuris turi leidimą ginklui ir gali tą pavojingą ginklą saugoti savo teritorijoje“, - LNK pasakoja paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.

Paskui sužinota, kad tanką norima išgabenti. Vietiniai prisimena, kad tanką buvo bandyta pavogti, tuomet net kranas buvo atvarytas, tačiau tanko nepakėlė. Nors tankas tuščiaviduris, sveria per keturiasdešimt penkias tonas.

Kaip atsvara vokiečių tankams „Tigras“, sovietų sukurtas „Iosif Stalin“ - retenybė. Vokiškasis, veikiantis, prieš keletą metų aukcione buvo parduotas už milijoną, tokių tankų buvo pusketvirto tūkstančio, Lietuvoje - du.

„Kai sovietų armija traukėsi, jau atkūrus nepriklausomybę, kauniškį tanką jie išvežė ir šiandien jis yra eksponuojamas Pamaskvėje, viename iš karinės technikos muziejų. Mes turime įtarimų, kad ši iniciatyva yra susijusi su ketinimais išvežti Salantų tanką iš Lietuvos“, - situaciją komentuoja paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.

Tuomet rusai dėmesį rodė ir Salantų tankui. Pargabenti tanką į Orvidų sodybą, kone prieš trisdešimt metų, leido tuometė valdžia ir dabar ji atiduoti tanko nežada, nori, kad jis būtų įrašytas į kultūros vertybių registrą.

Išvežti tanko sako neleisiantys ir salantiškiai. Viena salantiškė pasidalino savo mintimis, kad kaip Paryžius neįsivaizduojamas be Eifelio bokšto, taip Salantai neįsivaizduojami be tanko.

Salantų miesto seniūnas Kazimieras Galdikas „Delfi“ teigia, kad niekas neturi jokios teisės ir teisinio pagrindo savavališkai išsivežti tanko, nes tai prilygtų vagystei.

Seniūnas mano, kad tai nėra rimti ketinimai ir valdžia neturės imtis kažkokių papildomų veiksmų. „Jeigu aš turiu ginklą savigynai ir leidimą, tai dar nereiškia, kad aš galiu tanką pasiimti, jis yra miesto nuosavybė.

Salantų miesto taryba 1991 metais priėmė sprendimą, kad tanką reikia nukelti ir nuvežti į Orvidų sodybą, paliekant tanką savivaldybės nuosavybei“, - „Delfi“ pasakoja seniūnas Kazimieras Galdikas.

Susisiekus su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio vyr. inspektoriumi Laisvūnu Kavaliausku paaiškėjo, jog tankas atiduotas nebus. Anot jo, Kultūros paveldo departamentas informavo policiją, į kurią buvo kreipęsis antikvariato savininkas, kuris inicijavo šią istoriją, jog tankas nekelia jokio pavojaus kaip ginklas.

Kadangi tankas šiuo metu yra Orvidų sodyboje, departamentas artimiausiu metu inicijuos jo įrašymą (arba vertingųjų savybių Orvidų sodybos patikslinimą) į Kultūros vertybių registrą, atskiru numeriu. Šis sprendimas bus derinamas su sodybos savininkais.

Specialistas teigia, kad planas išsivežti tanką, buvo visiškai savavališkas. Asmuo, kuris yra žinomas tik iš publikacijų, tiesiog ėmė ir sugalvojo, persivežti tanką.

Laisvūnas Kavaliauskas pasakoja, kad susidūręs su šia situacija, pasidomėjo, kieno čia iniciatyva, tačiau advokatas negalėjo atskleisti asmeninės kliento informacijos.

„Nors iš Salantų tanko yra išlikęs tik kiautas, tačiau jo vertė yra ganėtinai solidi suma, kuri galėjo sudominti antikvariato savininką“, - „Delfi“ sakė specialistas.

Manoma, kad iniciatyva, išsivežti Salantų tanką, buvo ne kiek antikvariato specialisto idėja, o Rusijos ketinimas susigrąžinti techniką, kurią bus galima panaudoti paraduose.

Šią istoriją įdomia pavadino ir Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Į jo vadovaujamą teritorinį padalinį prieš porą savaičių raštu kreipėsi paslaptyje laikomam klientui atstovaujantis vienos advokatų kontoros atstovas, pasidomėjo, ar Salantų tankas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Vėliau, L. Kavaliauskui su advokatu susisiekus telefonu, šis atkreipė dėmesį, jog tankas esąs pavojingas ginklas, ir vidury laukų, kaip dabar, negalįs būti laikomas.

Paaiškėjo ir daugiau detalių: Vilniaus policijos komisariatui mįslingas vieno antikvariato savininkas jau yra pateikęs pageidavimą, kad, kai itin didelio svorio techniką gabensis iš Salantų, būtų užtikrinta pareigūnų palyda kelyje.

„Nuvažiavau į Salantus, pasišnekėjau su miesto seniūnu Kaziu Galdiku, taip pat - su Imbarės seniūnu Antanu Turauskiu, Salantų regioninio parko direktoriumi Modestu Šečkumi.

Šie žmonės kaip susitarę tvirtino: Salantų kraštui tankas yra toks pat svarbus kaip Eifelio bokštas Paryžiui“, - juokėsi L. Kavaliauskas.

Jo žiniomis, į Salantų tanką per 30 metų buvo nusitaikyta ne kartą: į jį krypo tai Kauno karo muziejaus, tai Grūto parko savininkų žvilgsniai. Domina, nes išskirtinis

Kitą dieną po Maskvoje įvykusio pučo, tai yra 1991 m. rugpjūčio 24 d., tanką į savo sodybą parsigabenti V.Orvidui savo sprendimu leido tuometinė Salantų miesto savivaldybės taryba, bet su sąlyga, kad tankas liks jos nuosavybė.

Po administracinės reformos panaikinus Salantų miesto Savivaldybę, jos funkcijas automatiškai perėmė Kretingos rajono savivaldybė. Tačiau tiesa ta, kad tankas lig šiol tebėra neinventorizuotas ir kaip nuosavybė neįregistruotas.

Per tuos metus keitėsi politikai ir valdžios, daugelis tanko istoriją buvo primiršę ir į paviršių nekėlė.

„Apsisuko laiko ratas, atsirado norinčių situaciją savaip traktuoti, - stebėjosi L. Kavaliauskas. - Tas antikvariato savininkas tanką mano galintis priglausti ir saugoti savo kieme vien dėl to, kad turi leidimą ginklui laikyti.“

Pašnekovas teigė tikslių duomenų apie antikvariato savininką neturintis, tačiau yra faktų, kad Rusija po truputį stengiasi susigrąžinti seną Antrojo pasaulinio karo techniką.

Salantų tankas domina, tai - ne paprastas vidutinio svorio tankas, kokių sukurta per 100 tūkstančių, o vienintelis Lietuvoje, gal net Baltijos šalyse.

Tankas, kurio pavadinimas IS-2 (šifruojama Josif Stalin) sveria 46 tonas, ir antroje karo pusėje, tai yra 1943 m., jis buvo sukurtas kaip atsvara vokiečių sunkiajam tankui „Tigras“.

„Abiejų šių tankų tiražas mažas - apie 3 tūkstančiai, kaina - didelė. Prieš metus esu skaitęs, kad aukcione užsienyje gerai išlaikytas, vos ne važiuojantis „Tigras“ buvo parduotas už vieną milijoną eurų“, - pasakojo L. Kavaliauskas.

Tačiau iš Salantų tanko, galima sakyti, likęs kiautas - vidinės įrangos nebėra, mat karo metu, Salantuose užvažiavęs ant minos, sprogo. Jeigu kas norėjo ir galėjo, tas detales išsirinko.

„Šiomis dienomis susirūpinusius saugumu policijos atstovus nuraminome, kad toks nuošaly stovintis tuščiaviduris tankas tikrai pavojaus niekam nekelia“, - sakė pašnekovas.

P.Beniušienė juokavo: jeigu tankas nėra inventorizuotas, nėra rajono Savivaldybės apskaitoje, tai galbūt ir ji pati galinti už simbolinę kainą nusipirkti?

Juolab kad Vilius už leidimą šį sovietmečio reliktą parsigabenti į savo sodybą tuometinei Salantų miesto savivaldybei pamokėjęs, be to, prie bažnyčios statęs Nepriklausomybės paminklą.

L. Kavaliauskas tokius žodžius taip pat laiko interpretacija. Jo rankose - oficialus raštas, kad teisę į nuosavybę turi Savivaldybė.

Sovietmečio reliktas neinventorizuotas, nes tuo laiku jis niekam nerūpėjo, niekas nė nepagalvojo, kad kam nors prireiks.

KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius siūlo išeitis: inventorizuoti dabar, į kultūros vertybių registrą įrašyti atskiru numeriu arba inicijuoti Orvidų sodybos vertingųjų savybių patikslinimą.

Tarp saugomų objektų yra per 30 V.Orvido sukurtų akmens skulptūrų, šios vertybės būtų papildomos dar viena - įspūdingo svorio sovietiniu tanku.

Senieji Salantų krašto žmonės dar prisimena, kad pačiame mieste nuo pjedestalo japonišku kranu vienu sykiu nukelti jo nebuvo įmanoma - į sodybą atgabentas buvo dalimis, o statomas žnektelėjo ant žemės.

„Vieta tankui ten - ideali, ir niekas jos keisti nežada, būtume nesuprasti“, - pakomentavo Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.

Anot jo, pasitaiko, kai asmenys nori pralįsti pro adatos skylę, pasiimti tai, kas jiems nepriklauso, ir iš to turėti naudos.

Teigiama, kad toks tankas dabar galėtų kainuoti šimtus tūkstančių eurų.

Orvidų sodyba-muziejus

Orvidų sodyboje - muziejuje Jūs atrasite daug V. Orvido bei kitų menininkų darbų iš akmens ir medžio. Turėsite galimybę pamatyti didelę senovinių daiktų kolekciją, tarp jų netgi tanką.

Kiekvienas muziejaus akmuo yra kažkuo ypatingas, žadinantis apmąstymus apie gyvenimą ir amžinybę.

Muziejuje po atviru dangumi gausu takelių, kuriais žengiant susidursite su galingomis akmens bei medžio kompozicijomis, kurias vienija pagrindinė, visame muziejuje vyraujanti gilaus tikėjimo į nukryžiuotą ir prisikėlusį Jėzų ir Švč. Mergelę Mariją tema.

Nuostabu yra tai, kad iš paukščio skrydžio muziejus atrodo kaip tikra Dievo Apvaizdos akis, nes yra aiškios trikampio formos.

Pasakojimą apie muziejaus veiklą vertėtų pradėti nuo jo įkūrėjo Lietuvos menininko, akmentašio Viliaus Orvido. Vilių akmentašystės amato išmoko iš savo tėvo akmentašio Kazio Orvido (1905-1989), kuriam akmenoriaus amatą perdavė jo tėvas Jonas Orvidas (1872 -1939) - Orvidų dinastijos pradininkas Salantų žemėje.

1973 m. grįžęs iš sovietinės armijos V. Orvidas su tėvu vežė į sodybą suskaldyti pasmerktus akmenis.

Sielvartaudamas dėl sovietmečiu melioracijos naikinamos gamtos, V. Orvidas norėjo įkvėpti šiems suskaldymui skirtiems akmenims gyvybės ir prikelti juos antram gyvenimui.

V. Orvidas jiems, kaip ir kitiems iš nukeliamų sodybų parsivežtiems daiktams: šimtamečiams medžiams, įspūdingiems kelmams, seniems ir daugiau nebenaudojamiems žemės ūkio įrankiams suteikė meninę - religinę išraišką.

V. Orvido sumanymas bei vis labiau besiplečianti veikla labai nepatiko sovietmečio valdžiai, kuri kaip įmanydama bandė sutrukdyti bei sunaikinti tai, kas buvo padaryta.

Tačiau sodybai pavyko stebūklingu būdu apsisaugoti nuo valdžios užmojų ir toliau sėkmingai plėstis. Metai iš metų sodybą vis labiau užvaldė akmuo, taip pat daugėjo ir lankytojų.

1989 m. Vilius davė pirmuosius Šv. Pranciškaus Mažesniųjų Brolių Ordino vienuolio įžadus, pasirinkdamas brolio Gabrieliaus vardą.

Jis buvo labai energingas, neribotą fantaziją turintis, reto darbštumo ir be galo dvasingas žmogus. Dirbdamas V. Orvidas didžiausią dėmesį skyrė ne sau ir savo darbui, o erdvės, kurioje galėtų atsigauti, pasimelsti, pamedituoti pats bei visi norintys, sukūrimui.

Tačiau 1992 m. rugpjūčio 5d. V. Orvidas netikėtai mirė, kurdamas savo paties sukurtoje unikalioje sodyboje - muziejuje.

V. Orvidas visada su džiaugsmu priglausdavo ir nei vieno neatstumdavo. Ne vienas žmogus, būtent Orvidų sodyboje atrado savo gyvenimo kelią, atsikratė gyvenimą žlugdančių įpročių, pajautė vidinę laisvę dėka Viliaus dvasinio vedimo.

Būtent šie žmonės ir padėjo V. Orvidui plėsti savo veiklą. Jis sugebėdavo įtraukti ilgesniam laikui pasiliekančius jo sodyboje tokius gyventojus į meninę veiklą. Dažnai tai buvo visuomenės atstumti žmonės, praradę savivertę ar neturintys kur eiti. Menininkas tikėjo, kad kurdamas žmogus gali atsigauti.

Kiekvienas Orvidų sodybos lankytojas savaip supras Viliaus sukurtą pasaulį, tačiau abejingų jo kūrybai tikrai nebus. Čia laukiami visi, kurie ieško ramybės, įkvėpimo bei nori pažinti save.

Muziejuje gausu įvairių religijų - katalikybės, pagonizmo, budizmo bei astrologinių ženklų atspindžių. Ieškantiems gamtos grožio, muziejuje įrenginėjamas botanikos parkas - Dievo Apvaizdos akis, kurio viduryje stūkso kalva su keturiais šlaitais, kurių papėdėje sau vietą surado keturi akmenys, simbolizuojantis keturias pasaulio puses (šiaurę, pietus, rytus bei vakarus), tarp kurių įrengti aukurai.

Vienuolio pranciškono įkurtas ir išpuoselėtas muziejus po atviru dangumi - unikali, simbolinių prasmių kupina ir daug apmąstymų sukelianti erdvė, nusagstyta akmens skulptūromis, kryžiais, paminklais su tautine ir religine simbolika.

Čia laukiami visi, norintys atsikvėpti nuo miesto šurmulio ir pabūti gamtoje, pasimėgauti jos ramybe. Atvykę galėsite ne tik apžiūrėti autentiškus meno kūrinius, grožėtis supančia gamta, bet ir pažvejoti greta esančiuose vandens telkiniuose ar pažaisti tinklinį.

Lankytojams

Muziejus skirtas ramiam poilsiui, todėl prašau elgtis tyliai ir pagarbiai savo ir kitų atžvilgiu. Pasirūpinkite maistu patys, jei planuojate pasilikti muziejuje ilgesnį laiką. Muziejuje yra labai daug vertingų ir įdomių akmenų, kurie ir sudaro muziejaus ekspoziciją. Juos spardyti, daužyti ar kitaip niokoti neleidžiama. Nelaipiokite ant akmeninių ar medinių konstrukcijų, tai gali būti pavojinga.

Bilietų kainos:

• Suaugusiems - 6 Eur
• Studentams ir neįgaliesiems (pateikus pažymėjimą) - 4 Eur
• Moksleiviams - 3 Eur

Darbo valandos:

Sausis-Kovas - nedirbame

Balandis - pagal išankstinį susitarimą

Gegužė-Rugsėjis - 10:00-19:00

Spalis-Gruodis - nedirbame

Apylinkės

Nusprendę pailsėti vienoje nuostabiausių Lietuvos vietų - prie Baltijos jūros, nepraleiskite progos pažinti ir kitas gražias bei daug turistų dėmesio susilaukusias Žemaitijos vietoves.

Vos 12 km nuo Baltijos jūros atitolęs Kretingos miestas savo grožiu bei kultūriniu palikimu kiekvienais metais pritraukia vis daugiau lankytojų, norinčių pamatyti bei pajausti tikrąjį Lietuvos gyvenimą, skirtingais šalies egzistavimo laikotarpiais.

Jei nusprendėte apsilankyti Kretingoje, siūlome Jums užsukti į Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią ir Pranciškonų vienuolyną, pasigrožėti Baltų mitologijos parku, grafų Tiškevičių dvaru su žiemos sodu, pasivaikščioti po netoliese Salantų esantį Imbarės piliakalnį.

Bei sustoti ir pailsėti prie Salantų miesto įsikūrusioje ir jau daugiau nei 40 m. gyvuojančioje Orvidų sodyboje - muziejuje.

tags: #orvidu #sodyba #tankas