Teisė į nuosavybę yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, saugoma įvairių tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ši teisė yra įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijoje (EŽTK) ir kokie yra jos apribojimai.
Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre
Europos žmogaus teisių konvencija: pagrindiniai aspektai
Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK) buvo parengta ir patvirtinta Europos Tarybos 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje. Konvencijos pasirašymas yra būtina sąlyga stojant į Europos Tarybą. Ji įtvirtina prigimtines žmogaus teises ir pagrindines laisves, įpareigodama valstybes - Europos žmogaus teisių konvencijos dalyves - garantuoti šias teises ir laisves kiekvienam jų jurisdikcijoje esančiam žmogui.
Konvenciją sudaro 3 skyriai, 59 straipsniai ir 16 protokolų (ši numeracija atsirado įsigaliojus Vienuoliktajam protokolui).
Vienuoliktuoju protokolu (įsigaliojo 1998 m. lapkričio 1 d., Lietuvoje ratifikuotas 1995 m. balandžio 27 d.) panaikinta Europos Žmogaus Teisių Komisija ir reglamentuojama nuolat veikiančios institucijos - Europos Žmogaus Teisių Teismo - veikla. Ši institucija garantuoja, kad Konvencijos šalys laikytųsi įsipareigojimų ir asmenys ar valstybės dėl Konvencijos nuostatų pažeidimo galėtų į ją kreiptis. Konvencija įtvirtina vieną veiksmingiausių žmogaus teisių tarptautinės kontrolės mechanizmų - individualių peticijų nagrinėjimą Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Teisės pamoka „Nepilnamečių darbas, viskas, ką reikia žinoti“ - darbuotojų kategorijos
Keturioliktuoju protokolu (įsigaliojo, t. p.
Teisės į nuosavybę samprata ir apribojimai
Nuosavybė, paprastais žodžiais tariant, yra objektas(-ai), priklausantys kažkam. Remiantis šia taisykle, nuosavybė nėra apribota tik fiziniais daiktais: ji taip pat apima, pavyzdžiui, bendrovės akcijas, intelektinę nuosavybę (pvz. prekės ženklai) ir socialinio draudimo išmokas.
Taip, ši teisė nėra absoliuti. Iš asmens nuosavybė gali būti paimta dėl visuomenės interesų ir vadovaujantis įstatymu. Tai nėra baigtinis sąrašas: ar viešasis interesas yra teisėtas, nustatoma kiekvienu atveju. Net jei nuosavybės paėmimas vykdomas dėl visuomenės interesų, jis taip pat turi būti proporcingas - tai reiškia, kad priemonė turi atitikti tikslą ir neviršyti to, kas reikalinga jį pasiekti. Tokiu atveju valstybė paprastai turi pareigą atlyginti paveiktos nuosavybės savininkui.
Pavyzdys iš teismų praktikos
Tre Traktörer Aktiebolag prieš Švediją byloje valdžios institucijos atšaukė leidimą parduoti alų, vyną ir įvairius alkoholinius gėrimus iš pareiškėjo (restoraną valdančios įmonės) dėl netinkamo ekonominio valdymo ir aplaidžios buhalterijos.
Europos Žmogaus Teisių Konvencija
Teisės į nuosavybę svarba
Teisė į nuosavybę yra glaudžiai susijusi su asmens laisve. Karų metu iš aukų ne tik atimamos gyvybės, bet ir jų turtas.
Pirmas žmogaus teisių katalogas - 1948 m.